- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1-948-865/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07052-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis netekėjusi, bedarbė, teista 23 kartus, paskutinį kartą 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus m. apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu (2019 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi I. V. apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžio atmestas),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent 2020 m. vasario 17 d. apie 14.00 val., Mindaugo g. 25, Vilnius, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), pasikėsino pavogti: 2 vnt. plaukų balzamo „Horce Force", 1 vnt. kaina 12,51 eurai, bendrai 25.02 eurai, 3 vnt., šešėlių paletės „Eye Shadow“, 1 vnt. kaina 5,59 eurai, bendrai 16,77 eurai, 2 vnt. plaukų lako „Got 2B”, 1 vnt. kaina 3,99 eurai, bendrai 7,98 eurai, 3 vnt. tonalinis kremas “Eveline liquid control”, 1 vnt. kaina 5.59 eurai, bendrai 16, 77 eurai, 2 vnt. birios pudros “Eveline”, 1 vnt. kaina 5.24 eurai, bendrai 10, 48 eurai, 6 vnt.konturavimo palietes „Eveline contour sensation“, 1 vnt. kaina 8.99 eurai, bendrai 53,94 eurai, 2 vnt. skaistalų mazaikos “Eveline All in One“, 1 vnt. kaina 5,99 eurai, bendrai 11,98 eurai, 2 vnt. kompatinė pudra „Eveline Highlihgten and bronzen“, 1 vnt. kaina 4,89 eurai, bendrai 9,78 eurai, 1 vnt. kompatktinė pudra „Eveline Make up“, 4,79 eurai, 1 vnt. kompaktinės pudra „Eveline Bronzing“, 4,79 eurai, praėjo pro kasas nesumokėjus už prekes bendrai sumai 162,30 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikyta minėtos parduotuvės pardavėjos.
Kaltinamoji I. V. apklausiama teismo posėdyje, kalta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažino ir paaiškino, kad buvo sunkus laikotarpis. Buvo pasiskolinusi pinigų gydymui, nes jai buvo limfmazgių uždegimas ir giluminių venų uždegimas, reikėjo - antibiotikų. Ji turi išrašus iš ligoninės. Sugalvojo tokiu būdu prasimanyti pinigų. Susikrovė minėtas prekes. Papildomai nurodė, kad susidėjo prekes į rankinę. Po to būtų, kur nors turguje pardavusi. Nurodė, kad vartoja narkotines medžiagas - ferotanilį, 2 mėnesius vartoja, bet nori gydytis. Prieš tai, kai išėjo iš pataisos namų, nevartojo, dabar nori lankyti metadono programą, įsidarbinti, pakeisti gyvenimo būdą. Nuodė, kad gailisi aišku, dėl to, ką padarė. Nori integruotis, pakeisti gyvenimą. Sužinojo, kad gali be eilės stoti į metadono programą, kadangi serga ŽIV. Susitvarkė visus dokumentus ir tikrai stengsis atlyginti žalą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji I. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta, įtarimo esmę suprato, jokiose įskaitose narkologo, psichologo neregistruota. Ji nori pasinaudoti savo teisę ir ji atsisako nuo parodymų davimo, kas yra parašyta pranešime apie įtarimą visiškai sutinka, daugiau nieko nekomentuos (b. l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad ji dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), pardavėja-konsultantė. Įmonės pagrindinė veikla yra prekyba grožio bei kosmetikos prekėmis. Įmonei priklauso parduotuvių tinklas „(duomenys neskelbtini)“. Viena iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ randasi adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastate. 2020-02-17 apie 14:00 val. būdama prie parduotuvės kasos, prie jos atėjo apsaugos darbuotoja, kuri jai pranešė apie įtartiną asmenį kuris yra žinomas kaip įvykdytomis vagystėmis ir kuris šiuo metu yra užėjęs į jos parduotuvę. Įtartinu asmeniu buvo mergina, jaunos išvaizdos, liekno kūno sudėjimo, neaukšta, buvo apsivilkusi kepurę su „bumbuliukais“, pilką striukę ir turėjo su savimi tašę. Prie kasų parduotuvėje yra įrengta galimybė stebėti vaizdo stebėjimo kameras kurios yra įrengtos parduotuvės viduje. Vaizdo stebėjimų kamerų pagalbą stebėjo minėtą merginą parduotuvės patalpų viduje. Per kameras stebint mergina, matė kaip jinai dedasi prekes į turėtą su savimi tašę. Pamačiusi tai, išėjo prie parduotuvės išėjimo ir laukė, ar mergina prieis prie kasų susimokėti ar prekės bandys pavogti. Mergina pasivaikščiojusi po parduotuvę, praėjo pro kasas, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusi. Pabandė prie merginos prieiti bet jinai pamačiusi mane norėjo šalintis į kitą pusę, bet ten laukė jau apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja sulaikė minėtą merginą ir su jos sutikimu buvo apžiūrėta ir pas ją buvo rasta: 1 vnt. plaukų balzomo „Horce Force vertė 12,51 eurų, 3 vnt. šešėlių paletės „Eye Shadow“, 1 vnt. vertė 5. 59 eurų, 2 vnt. plaukų lako „Got 2B”, 1 vnt kaina 3.99 eurų, 3 vnt tonalinio kremo “Eveline liquid control”, 1 vnt kaina 5,59 eurų, 2 vnt. Birios pudros “Eveline” 1vnt kaina 5,24 eurų, 6 vnt. konturavimo paliečių „Eveline contour sensation“ 1 vnt. kaina 8.99 eurų, 2 vnt. skaisktalų mazaikos “Eveline All in One“ , 1 vnt kaina 5.99 eurų, 2 vnt. kompatinės pudros „Eveline Highlihgten and bronzen“ 1 vnt. kaina 4.89 eurų, 1 vnt. Kompatktinės pudros „Eveline Make up“, vertė 4.79 eurų, 1 vnt kompaktinės pudros „Eveline Bronzing“, vertė 4,79 eurų. Apsaugos darbuotojai iškvietė policiją o ji parašė pareiškimą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė merginą ir priėmė pareiškimą. Visos prekės buvo su „Martina“ parduotuvės atpažinimo ženklais. Prekės nebuvo sugadintos ir gražintos į prekybą. Bendrai sumai pas mergina buvo rasta prekių už 162,30 eurų (b.l.21-23).
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis: Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2020 m. vasario 17 d. apie 14:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. Kodas (duomenys neskelbtini), I. V. praėjo pro kasas nesumokėjus už prekes bendrai sumai 156,10 eurų.
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 str. 3 d.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad I. V. pasikėsino pagrobti svetimą 162,30 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios. Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina pačios kaltinamosios prisipažinimas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje ji savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, nuosekliai paaiškino pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą aplinkybes, priežastis, pripažino, kad su paimtais daiktais bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikyta. Be to, kaltinamosios kaltę patvirtina liudytojos V. V. parodymai (b.l.21-23). Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Taip pat laikytina, kad kaltinamoji suprato, jog savindamasi jai nepriklausantį turtą ji gali padaryti turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Todėl laikytina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Vertinant tai, kad I. V. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikyta, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
BK 178 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos, kuria kėsintasi padaryti pobūdį (nusikaltimas nuosavybei), į pavojingumo laipsnį (BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į I. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebūvimą, į aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąją I. V. – (nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, t. y. jos nesaisto socialiniai - ekonominiai ryšiai, anksčiau teista 23 kartus (yra atlikusi realią laisvės atėmimo bausmę), daugumoje atvejų už nusikaltimus nuosavybei ir turtinėms teisėms, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus itin trumpam laikui po jos paleidimo iš įkalinimo įstaigos, daug kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus nusižengimus, baudų nemoka, nuobaudos galioja (b. l. 78-89), nuo priklausomybių nesigydo, tačiau teigia, kad nori gydytis ir pakeisti gyvenimo būdą), todėl teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant maksimalų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji I. V. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. vasario 17 d. 14.50 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 14.29 val. (b. l. 34, 45). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje nėra. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 straipsniais,
nusprendžia:
I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti I. V. (I. V.) 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. V. (I. V.) nuo 2020 m. vasario 17 d. 14.50 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 14.29 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajai I. V. (I. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:
1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;
1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;
1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.
1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.