- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-618-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- V. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi V. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis V. B. prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą – į švelnesnę – namų areštą. Teigia, jog dėl nusikaltimų, kuriuos jis padarė nuoširdžiai gailisi, o neprisipažįsta dėl tų nusikaltimų, kurių yra nepadaręs. Skundą rašo todėl, jog mano, kad suėmimą turėjo svarstyti Panevėžio apygardos teismas, o ne Panevėžio miesto apylinkės teismas. Be to, skunde teigia, kad prokuroras prašė suėmimą pratęsti dviem mėnesiams, o teismas - pratęsė trims mėnesiams. Nurodo, kad niekada nebėgo ir nesislėpė nuo pareigūnų, visada visur kviečiamas atvykdavo, bylos baigtos, todėl liudininkų paveikti negalėtų net ir norėdamas.
Teismo posėdyje kaltinamojo V. B. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
V. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su E. B. ir G. V., kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu, dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2013-07-18 apie 21.00 val., viešoje vietoje, Panevėžio m., Katkų g., prie pastato, esančio Katkų g. 25 namo, įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams formalią ir mažareikšmę dingstį, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž., t. y. G. V. sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau 2 smūgių į veidą, jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam su medžio šaka į galvos sritį ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bendrais veiksmais su E. B., G. V. sudavė nukentėjusiajam A. Ž. ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiais, kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami dešinio momens ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, smakre ir dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, nugaros kairėje pusėje ir alkūnėse dėl ko nukentėjusiajam A. Ž. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2013-07-29 apie 02.00 val., Panevėžyje, neturėdamas teisėto pagrindo darė poveikį E. Č. psichikai, o būtent tiesiogiai telefonu, grasindamas panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį E. Č. perduoti jo naudai turtą – pinigus 800 litų pažadėdamas duoti mobilųjį telefoną, po ko nukentėjusysis reikalaujamus 800 Lt, priklausančius L. Č., jam perdavė prie parduotuvės „IKI Nemunas“, adresu Nemuno g. 70, Panevėžys, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis ir Š. T., 2014-02-08 d., apie 17.30 val. Panevėžyje, prie Nemuno g. 80 namo, veikdami bendrininkų grupėje, iš nukentėjusiojo mažamečio D. D., gim. 2000-06-26, atvirai pagrobė svetimą, jo motinai J. D., priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S3“ su SIM kortele, o būtent: suderintais bendrais veiksmais abiems kartu pastojus nukentėjusiajam kelią, mažamečiui D. D. laikant rankose mobilaus ryšio telefoną, Š. T. stebint, V. B. suėmęs už rankoje laikyto telefono, jį iš nukentėjusiojo ištraukė ir iš karto perdavė Š. T., o Š. T. telefono nukentėjusiajam negrąžinus, taip kartu su Š. T. atvirai užvaldė J. D. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „S. G. S3“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele bendros 1589 Lt vertės, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2014-02-08 apie 17.35 val., Panevėžyje, prie Nemuno g. 80 gyvenamojo namo, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu, tai yra laikydamas D. D. už striukės gaubto, neturėdamas teisėto pagrindo darė poveikį D. D. psichikai, o būtent vertė nukentėjusįjį D. D. perduoti jo naudai turtą – pinigus 50 litų pažadėdamas grąžinti mobilųjį telefoną „S. G. S3“, po ko nukentėjusysis reikalaujamus 50 Lt, priklausančius Z. G., jam perdavė prie Tulpių g. 23 gyvenamojo namo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013-08-12. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas - pakeista į kardomąją priemonę - namų areštą.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. B. vėl laikinai sulaikytas 2014-02-10. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas veinam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2014-03-27 ir 2014-04-09 nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas.
Patikrinęs bylos duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje yra duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys yra – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, iš dalies ir paties V. B. parodymai bei kiti tyrimo veiksmų protoklai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo (ar jo termino pratęsimo) klausimą, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau kaltės klausimo nesprendžia iš esmės.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad V. B. kaltinamas trijų tyčinių apysunkių ir vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.
Kardomoji priemonė – suėmimas – V. B. buvo skirta ir jos terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog V. B. darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kai pagrįstai manoma, kad asmuo darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).
Kad V. B. būdamas nesuimtas gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis ir jų skaičius, bylos duomenys. Bylos medžiaga rodo, jog V. B. kaltinamas trijų, BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 181 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų, tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Kaip matyti iš bylos, LITEKO duomenų V. B. 2012-11-10-19 buvo atleistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir byla nutraukta, V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Panevėžio apygardos teismo 2012-12-19 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-22 nuosprendžiu, V. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant trejiems metams bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Minėto proceso metu jam buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimo, iš suėmimo V. B. buvo paleistas 2013-03-22. Tačiau ir ši neigiama patirtis – ankstesnis teistumas bei teisių suvaržymas ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu, kaltinamajam V. B. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir galimai padarė naujas, tokios pačios rūšies, nusikalstamas veikas. Veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas šioje byloje, galimai įvykdytos ne tik per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl dviejų veikų, kai V. B. buvo paleistas iš suėmimo ir jam skirta kardomoji priemonė – namų areštas, V. B. galimai įvykdė dar dvi veikas. Pažymėtina, jog kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, nori būti savo namuose, kad izoliatoriuje daug sunkiau gyventi, neleidžia tvirtinti, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nagrinėjamu atveju nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo paskyrimo ir termino pratęsimo pagrindo. Priešingai, visos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad suimtasis V. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y., egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 punkto 3 dalyje numatytas suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) pagrindas, dėl ko apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės terminą.
Apeliacinio skundo argumentai, jog suėmimo terminą turėjo svarstyti Panevėžio apygardos teismas ir prokuroras prašė nustatyti dviejų mėnesių, o teismas nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą, yra nepagrįsti. Proceso įstatymas numato - kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais (BPK 123 straipsnio 6 dalis). Be to, kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurioje žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas (BPK 127 straipsnio 9 dalis) ir prokuroro pozicija teismui nėra privaloma. Iš bylos matyti, kad, vadovaujantis BPK 224 straipsniu, 226 straipsniu, baudžiamoji byla perduota teismui ir 2014-06-02 buvo gauta Panevėžio miesto apylinkės teisme, todėl šiuo atveju kardomosios priemonės - suėmimo – termino pratęsimo klausimą reglamentuoja paminėti BPK straipsniai ir šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, BPK nuostatų nepažeidė.
Kaip jau paminėta, sprendimas dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone šiuo atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Skunde suimtasis prašo atsižvelgti į tai, jog niekada nesislėpė, visada kviečiamas atvykdavo, o liudininkams poveikio nedarys. Suėmimas V. B. nėra skirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, t.y. jog V. B. trukdys procesui, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, V. B. šioje proceso stadijoje buvo pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. B. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.