- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-511-493-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- D. B., LR BK
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Violeta Naujokienė
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-493/2008
2008 m. rugsėjo 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. B. ir jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiojo E. Š. atstovei advokatei Aušrai Ručienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir nukentėjusiojo E. Š. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešerius) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista iš D. B. nukentėjusiajam E. Š. 1180 lt. atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., pagal LR BK 140 str. 1 d., yra nuteistas už tai, jog 2006-05-20, apie 01 val., A. J. tėvų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vakarėlio metu, iš asmeninių paskatų, tyčia smogė ne mažiau vieną smūgį E. Š. į veidą, dėl ko buvo išmušti du dantys viršutiniame žandikaulyje, tuo E. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-06-27 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą nutraukti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai savo nuosprendyje nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė nuoseklius parodymus ir prisipažino, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam ir gailėjosi dėl atsiradusių pasekmių, tai yra neigiamai įvertino savo poelgį, siekė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašė nukentėjusiojo, bei iš dalies atlygino padarytą žalą. Be to, sutiko nukentėjusiajam atlyginti ir realiai patirtą likusią turtinės žalos dalį, tačiau pastarasis reikalauja atlyginti ateityje atsirasiančią žalą, nors tokios žalos atlyginimo nenumato LR BPK ir CK teisės normos ir ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip vengimas atlyginti žalą. Kas liečia nukentėjusiojo pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tai jos dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų ir vertintini kaip nukentėjusiojo nesąžiningumas. Nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jo veiksmais, jam buvo padaryta kokia nors neturtinė žala, juolab, jog po įvykio, jie abu iš karto susitaikė ir toliau šventė gimtadienį, o į policiją nukentėjusysis kreipėsi praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Todėl teismas privalėjo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, dalinį žalos atlyginimą, bei nukentėjusiojo provokuojantį elgesį laikyti jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, apeliantas mano, jog nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu, nuslėpė reikšmingas bylai aplinkybes, į kurias teismas neatsižvelgė priimdamas nuosprendį. Pirmiausia teismas neatsižvelgė į veikos motyvaciją. Tai yra į tai, jog nukentėjusysis pats išprovokavo suduoti jam smūgį, ką jis pripažino teisme, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, jis šios aplinkybės nenurodė, o tai turėjo įtakos prokuratūros priimtiems sprendimams. Be to, smūgį nukentėjusiajam sudavė vykdydamas lažybų susitarimą, o neturėdamas tikslo jį sužaloti.
Be to, nukentėjusysis, kreipdamasis su pareiškimu į policiją nurodė, jog jį sužalojo iš matymo pažįstamas asmuo, nors pats puikiai žinojo jo anketinius duomenis ir gyvenamąją vietą. Apeliantas mano, jog tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo suprantami, nes padaryta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žala asmeniui, kuris, dėl svarbių priežasčių, negali ginti teisėtų interesų, o procesas dėl nusikalstamų, išvardytų BPK 407 str., pradedamas tik tokiu atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar teisėto atstovo pareiškimas, tačiau dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nėra nei nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.
Apeliantas nurodo, jog su nukentėjusiuoju ir jo šeimos nariais siekė susitaikyti, siūlė atlyginti protingą žalą, tačiau su jokia pasiūlyta suma nukentėjusiojo tėvai nesutiko, o su pačiu nukentėjusiuoju aptarti žalos dydžio neturėjo galimybės, nes, pastarasis yra išvykęs į užsienį. Tokiu būdu, iš jo buvo atimta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju ir tik neįrodytos žalos dydis, sukliudė jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą.
Apelianto tvirtinimu, jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi darbą, mokosi, nėra teisės pažeidėjas, ateityje neketina nusikalsti, todėl teismas galėjo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis E. Š. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendį pakeisti, paskirti nuteistajam D. B. griežtesnę bausmę, numatytą BK 140 str. 1 d. sankcijoje ir pilnai patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 str. nuostatas, tai yra visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis visiškai neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, savo cinišku elgesiu iš jo tyčiojosi, dėl nusikalstamos veikos kaltino patį nukentėjusįjį, o ne save. Neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad kaltinamasis jam davė 160 litų, nes liudytojas D. V. tik patvirtino faktą, jog kaltinamasis įvykio dieną prašė pas jį paskolinti pinigų, kad būtu atlyginta už išmuštus dantis, o liudytojas G. K. tik patvirtino faktą, jog kaltinamasis jam išmušė dantis, tačiau jokių pinigų nedavė. Tvirtina, jog kaltinamasis nei dalies žalos neatlygino. Taip pat, apelianto tvirtinimu, teismas visiškai be jokio pagrindo konstatavo, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę. Nurodo, jog jis, nors ir dirba, nesistengė atlyginti nors dalies turtinės žalos, melavo jog sumokėjo 160 litų, po įvykdytos veikos, tinkamų išvadų nepadarė. Ne kartą, jo prašymu, buvo atidėliojamas teismo procesas, žadant atlyginti padarytą žalą. Nors teismas nustatė, jog kaltinamasis sutinka atlyginti padaryta žalą, tačiau visiškai neaišku, kodėl jos nepriteisė ir visikai neaišku, kaip kaltinamasis privalės įvykdyti paskirtą įpareigojimą – atlyginti žalą, nes civilinis ieškinys nepriteistas, o žalos atlyginimo terminas nenurodytas. Dėl paminėto, kaltinamajam turėjo būti skirta arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Apelianto tvirtinimu, teismas be pagrindo netenkino jo pareikšto ieškinio, nes dėl jo dydžio ir pagrįstumo, jis pateikė visus įrodymus: dantų gydymas jam kainuos 10650 litų, jau yra išleidęs 45 litus transportui, 615 litų sumokėjo už odontologines paslaugas, 109, 12 litų sumokėjo už vaistus. Mano, jog palikus civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, gydytojo paslaugų įkainiai nepasikeis. Neturėdamas pinigų sutvarkyti kaltinamojo išmuštų dantų, jaučia didelį diskomfortą. Taip pat, pateikė įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio, tai fizinis skausmas, negalėjimas dalyvauti svarbiose sportinėse varžybose, mokslo rezultatų pablogėjimas, diskomfortas, nes negali šypsotis ir kramtyti maisto, apribotas bendravimas su draugais.
Nuteistasis D. B., savo atsikirtimuose į nukentėjusiojo apeliacinį skundą, prašo nukentėjusiojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti, juose faktiškai atkartodamas savo apeliacinio skundo argumentus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo atstovę, prašiusia nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmeti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo - patenkinti iš dalies, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. B. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis D. B. ginčija ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrįstumą, nesutinka su paskirta bausme, nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir su civilinio ieškinio išsprendimo būdu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Šalies argumentai
Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis, kreipdamasis su pareiškimu į policiją dėl jo sumušimo, nurodė, jog jį sužalojo iš matymo pažįstamas asmuo, nenurodydamas jo anketinių duomenų, o taip pat gyvenamosios vietos, nors juos žinojo, tuo klaidinančiai siekdamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors padaryta veika neturėjo visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žala asmeniui, kuris, dėl svarbių priežasčių, negali ginti savo teisėtų interesų. Be to, apelianto tvirtinimu, procesas pradėtas, nesant nukentėjusiojo skundo, ar jo teisėto atstovo pareiškimo, dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau minėti apelianto argumentai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Iš baudžiamojoje byloje esančio pareiškimo seka, jog nukentėjusysis E. Š., 2006-07-14, su pareiškimu kreipėsi į Prienų raj. apylinkės prokuratūros vyr. prokurorą, prašydamas nubausti D. B. už jam padarytą sužalojimą. Ant minėto pareiškimo yra prokuroro rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 138 str. 1 d. ( t. 1 b. l. 8 ). Surinkus byloje įrodymus ir nustačius, jog D. B. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1d., prokurorės 2006-11-06 nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ( t. 1 b. l. 4 ). Tačiau Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro nutarimu, 2006-11-06 prokurorės nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ( t. 1 b. l. 3 ), kuris toliau buvo atliekamas pagal prokuroro reikalavimą, pagal BK 140 str. 1 d ( t. 1 b. l. 2 ). Iš paminėto seka, jog nukentėjusysis jokių duomenų nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nenuslėpė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., o nustačius, jog kaltinamojo veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal prokuroro reikalavimą, kaip numatyta BPK 167 str., šiuo atveju nukentėjusiojo skundas nėra būtinas ir visi procesiniai veiksmai buvo atlikti teisėtai.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu, nuslėpė, o teismas neįvertino, jog nukentėjusysis pats jį išprovokavo suduoti jam smūgį, ką jis pripažino teisme. Nurodo, jog smūgį jam sudavė vykdydamas lažybų susitarimą, neturėdamas tikslo jo sužaloti.
Iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu seka, jog pastarasis buvo susilažinęs su D. B., o jam pralošus, šis suduos jam smūgį, tačiau ginčija, jog tas smūgis turėjo būti suduotas į veidą ir išmušti dantys. Nors, minėtos aplinkybės nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ji teismui tapo žinoma ir buvo vertinama. Minėtos aplinkybės nenurodymas ikiteisminio tyrimo metu, neturėjo įtakos, tyrimo pilnumui ir visapusiškumui.
Nors nuteistasis D. B. tvirtina, jog išėjus į lauką, pats nuketėjusysis, vykdant lažybų sąlygą, paprašė jam suduoti į veidą ir jis, norėdamas, jog pastarasis nuo jo atkibtų, sudavė jam smūgį, po kurio nukentėjusysis nukrito. Tačiau nukentėjusysis neigia prašęs D. B. suduoti jam smūgį, o lažybų sąlyga nebuvo smūgio sudavimas į veidą. Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, o be to, konstatuotina, jog nors ir buvo praloštų lažybų sąlyga - smūgio sudavimas, tačiau tai negali būti pagrindas kūno sužalojimui padaryti, o be to, nukentėjusysis minėtą aplinkybę ginčija. Nustatyta, jog D. B., suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl tokio jo veikimo gali būti padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra išmušti dantys, tačiau, nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl nusikalstamą veiką padarė netiesioginės tyčios forma. Atsižvelgiant į paminėtą, nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusysis pats išprovokavo jam suduoti smūgį.
Dėl paskirtos bausmės.
Apylinkės teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgė į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į tai, jog įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą prie nesunkių, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, jog praeityje neteistas, dirba, turi gyvenamąją vietą, sutinka atlyginti žalą, dalį žalos atlygino, tačiau taip pat įvertinęs, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskyrė jam bausmę – laisvės apribojimą.
Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo argumentas, jog nukentėjusysis jam neatlygino dalies nusikaltimu padarytos žalos –160 litų, nes iš teisiamojo posėdžio, vykusio 2007-10-04, protokolo ( t. 1 b. l. 119 ) matyti, jog nukentėjusysis pats pripažino, jog D. B. jam davė 160 litų.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, skirdamas nuteistajam per švelnią bausmę, nepagrįstai konstatavo, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, sutinka atlyginti žalą. Apelianto tvirtinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis, nors ir dirba, tačiau visiškai nesistengė atlyginti padarytos žalos, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltino tik jį, o ne save, po nusikalstamos veikos, tinkamų išvadų nepadarė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, sutinkamai su BK 54 str. nuostatomis, jam privalėjo būti paskirtas areštas, arba laisvės atėmimas.
Tuo tarpu nuteistasis, savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas jam per griežtą bausmę, neįvertino to, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį padarytos žalos, sutinka jam atlyginti likusią dalį patirtos žalos, su nukentėjusiuoju ir jo tėvais susitaikė, todėl mano, jog teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos, nusikalstamą veiką padarė esant provokuojančiam nukentėjusiojo elgesiui. Taip pat, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi darbą mokosi, elgiasi dorai, todėl teismas galėjo taikyti įstatyme numatytas teisės normas, kurių pagrindu baudžiamąją bylą galėjo nutraukti, nes jo veika nėra pavojinga visuomenei, pasekmės nėra sunkios.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliaciniai skundai šioje dalyje turi būti atmesti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, jog nuteistasis, pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, todėl teismas ir nurodė, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, tačiau kartu, teismas ir pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes kaip matyti iš jo parodymų ir apeliacinio skundo turinio, jis ginčija apylinkės teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl atsakomybe lengvinančios aplinkybės nebuvimo, jog nuteistojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, teisėjų kolegija savo nutartyje jau pasisakė ir apylinkės teismas, pagrįstai jos nenurodė, nes tokia aplinkybė nenustatyta. Iš jau nutartyje išdėstytų įrodymų matyti, jog nuteistasis atlygino 160 litų nukentėjusiajam turėtos turtinė žalos, sutinka atlyginti likusią žalą, tačiau teismas, dėl per mažos atlygintos žalos dalies, nors ir nepripažinęs tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau skirdamas bausmę, į tai pilnai atsižvelgė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis ir nuteistasis būtų pilnai susitaikę. Todėl nuteistojo skundo argumentas, šioje dalyje, taip pat yra nepagrįstas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis ir nukentėjusysis ilgą laiko tarpą derino savo pozicijas dėl civilinio ieškinio dydžio, tačiau taip ir nesutarė, todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam atlyginti pareikštą civilinį ieškinį sukliudė nukentėjusiojo išvykimas į užsienį ir tai sukliudė jam su pastaruoju susitaikyti.
Šalies argumentai
Taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, įvertinęs jo asmenybę ir veikos pavojingumą visuomenei, galėjo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau nenurodo bylos nutraukimo pagrindo, todėl teisėjų kolegijai belieka spėlioti, kokį, pagal išdėstytas aplinkybes, bylos nutraukimo pagrindą nuteistasis turėjo mintyje.
LR BK 37 str. nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas, nes dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ir kitų nustatytų nusikaltimo požymių ypatumų, veika negali būti pripažinta mažareikšme.
LR BK 38 str. nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas, nes nėra duomenų, jog nuteistasis su nukentėjusiuoju būtų susitaikę, be to, nukentėjusiajam neatlyginta padaryta žala.
LR BK 39 str. nuteistojo atžvilgiu taip pat negali būti taikomas, nes yra jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė, todėl nuosprendis, šioje dalyje, teisėtas ir pagrįstas.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. ( t. b. l. 20-27 ), yra pareiškęs civilinį ieškinį 26419,12 litų sumai, kuris susideda iš 11419,12 litų turtinės žalos atlyginimo ir 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala susideda iš 615 litų, kuriuos sumokėjo už odontologines paslaugas, 45 litai, kuriuos sumokėjo už transportą, 109,12 litų sumokėjo už vaistus, 10650 litų dar kainuos jam ateityje gydymas.
Pareikštą civilinį ieškinį 15000 litų sumai neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl dantų išmušimo patyrė fizinį skausmą, judėjimo ir bendravimo nepatogumus su šeimos nariais, artimaisiais, bendramoksliais, taip pat sumažėjo jo galimybės užsiimti sportu ir kitu aktyviu gyvenimu.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nuosprendžiu, E. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka tuo pagrindu, jog civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, kiek kainavo jo gydymas.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo netenkino jo pareikšto ieškinio, nes, dėl jo dydžio ir pagrįstumo, jis pateikė visus įrodymus: dantų gydymas jam kainuos 10650 litų, jau yra išleidęs 45 litus transportui, 615 litų sumokėjo už odontologines paslaugas, 109, 12 litų sumokėjo už vaistus. Mano, jog palikus civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, gydytojo paslaugų įkainiai nepasikeis. Neturėdamas pinigų sutvarkyti kaltinamojo išmuštų dantų, jaučia didelį diskomfortą. Taip pat, pateikė įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio, tai fizinis skausmas, negalėjimas dalyvauti svarbiose sportinėse varžybose, mokslo rezultatų pablogėjimas, diskomfortas, nes negali šypsotis ir kramtyti maisto, apribotas bendravimas su draugais.
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.
Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų seka, jog tarp nuteistojo veikos ir pasekmių – dantų nukentėjusiajam išmušimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą.
Iš kasos pajamų orderio kvitų seka, jog E. Š. už odontologines paslaugas sumokėjo: 2006-07-24, – 150 litų, 2006-09-06, - 60 litų, 2006-06-14, - 130 litų, 2006-08-07, - 250 litų ( t 1 b. l. 22-25 ), iš Kauno MUK kvito seka, už ortopantomogramą sumokėta 25 litai ( t. 1 b. l. 27 ), Todėl viso nukentėjusysis, už šias paslaugas, sumokėjo 615 litų.Be to, nukentėjusysis už automobilio kurą sumokėjo 45 litus ( t. 1 b. l. 27 ), kas viso sudaro 660 litų. Nustatyta, jog nuteistasis 160 litų nuteistajam jau sumokėjo, todėl priteistina likusi 500 litų suma, nes teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turėjo būti patenkintas.
Be to, nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį 109,12 litų sumai, už pirktus vaistus, ką patvirtina pridėti kvitai ( t. 1 b. l. 26-17 ), tačiau byloje nepateikti duomenys, jog minėtų rūšių vaistai gydytojo buvo jam skirti ir reikalingi būtent išmuštų dantų gydymui, o, be to, kyla abejonių, ar kai kurie iš jų, tokie, kaip „Mezym forte“, „Upsarin UPSA“ ar „Fastum gel“ iš viso susiję su patirta trauma, todėl apylinkės teismas, pagrįstai, šioje dalyje, pripažino nukentėjusiojo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Be to, nukentėjusysis, savo skunde prašo priteisti 10650 litų už išmuštų dantų protezavimą, pagal gydytojo pateiktus paskaičiavimus. Nustatyta, jog šiuo metu nukentėjusiajam išmušti dantys dar nėra suprotezuoti. Gydytojo pažymose nurodytos kainos yra apytikslės ir preliminarios ir gali kisti gydymo eigoje. Pažymoje ( t. 1 b. l. 21 ) nurodyta, jog kaulo rekonstrukcija gali kainuoti 2000-3000 litų, gali reikėti pašalinti 2 dantį, kitoje pažymoje ( t. 1 b. l. 94 ) taip pat konstatuojama, jog protezavimo kainos yra apytikslės, nes gydymo planas gali keistis. Nurodoma, jog ataugos rekonstrukcija gali kainuoti 2000-3000 litų, o planuojant protezavimą, reikalingas 5-6 vnt. tiltas, kurio vieneto kaina 500 litų. Gali reikėti pašalinti 2 dantį, kas papildomai kainuos 660 litų. Iš paminėto seka, jog nurodytos dantų protezavimo kainos yra preliminarios, apylinkės teismas negalėjo pilnai ir tiksliai apskaičiuoti šioje dalyje padarytos žalos dydžio, todėl pagrįstai pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
LR CK 6. 250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Nustatyta, jog nukentėjusysis E. Š., ryšium su dantų išmušimu, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą, negalėjimą dalyvauti sportinėse varžybose, mokslo rezultatų pablogėjimą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas netiesioginės tyčios forma, nuteistasis yra nevedęs, dirba, mėnesinis uždarbis nesiekia 700 litų, turi paskolinių įsipareigojimų bankui ir Snoro lizingui ( t. 1 b. l. 112-113., t. 2 b. l. 28-30 ), nuosavybės teise nekilnojamu turtu nedisponuoja, pasekmės nėra sunkios, o taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam priteistina 5000 litų neturtinės žalos suma.
LR BK 48 str. 6 d. pagrindu, nukentėjusiajam padarytą ir teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, nuteistasis privalo atlyginti per teismo paskirtą laisvės apribojimo terminą, tai yra per 6 mėnesius, nuo šios nutarties paskelbimo dienos, todėl apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, šio termino nurodyti papildomai nereikėjo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusįjį atstovavo advokatė Aušra Ručienė, nukentėjusysis jai, pagal pinigų priėmimo kvitą, sumokėjo 1180 litų, todėl, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d., šios turėtos advokato išlaidos, pilnai priteistinos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendį, dalyje dėl civilinio ieškinio, pakeisti.
Priteisti iš D. B. E. Š. 500 litų turtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje, dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintą E. Š. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio, perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka,
Priteisti iš D. B. E. Š. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš D. B. E. Š. 1180 litų atstovavimo išlaidų.