- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 2-728-443/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00419-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- O. K., J. Ž., M. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ŽŪM Šakių skyriaus
- Advokatai
- Raimundas Vasiliauskas
- Kategorijos
trečiojo asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ŽŪM Šakių skyriaus atstovui Tautvydui Šukiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį dėl sklypų ribų nustatymo, trečiuoju asmeniu esant Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ŽŪM Šakių skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-06-05 teismo posėdžio metu šalys teismui pateikė tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas visiškai.
Taikos sutartis – civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismui tarp šalių buvo pateikta sudaryta taikos sutartis, kurioje abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į ieškovo ir atsakovių interesus, šalys išsprendė kilusį ginčą.
Ieškovo ir atsakovių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Šalys patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 4 punktas).
CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi, tvirtinant taikos sutartį ieškovui grąžintina 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 15,75 Eur (20 Eur x 75 proc.).
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos yra 9,73 Eur (b. l. 1). Kadangi paskirsčius šią sumą šalims, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neviršys 3 Eur, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 2 d. pažymos Nr. NTP-7-6745 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 231,30 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys ginčą baigė taikiai, teismas taikos sutartimi patvirtino iš esmės kitokius reikalavimus nei prašė ieškovas, taip pat į šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nukrypsta nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir už advokato pagalbą bei kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų iš šalių nepriteisia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
šalių prašymą tenkinti visiškai.
Ieškovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovių O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-728-443/2017 dėl sklypų ribų nustatymo, patvirtinti tokiomis sąlygomis:
„Mes, žemiau pasirašiusios ginčo šalys (ir tretieji asmenys), sudarydamos ir pasirašydamos šią sutartį, susitariame Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-443/2017 nagrinėjamą mūsų ginčą pagal ieškovo J. T., jo atstovo advokato Ričardo Lilo ieškinį atsakovėms: O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Dėl sklypų ribų nustatymo išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, kad ieškovo J. T. dalį, t. y. 400 (keturių šimtų) eurų turėtas išlaidas sklypo atidalinimo projekto rengimui atsakovės atlygino iki šios sutarties pasirašymo. Ieškovas ir atsakovės įsipareigoja bendrai parduoti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir gautas lėšas už parduotą žemės sklypą pasidalinti lygiomis dalimis po ¼ dalį (po vieną ketvirtąją dalį). Ieškovas J. T. atsisako savo civilinio ieškinio dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir piniginės kompensacijos.
2. Prašome teismo patvirtinti šią taikos taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
3. Mums yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, esame susipažinę su Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d. bei 294 str. 2 d., t. y. mums žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalėsime pakartotinai kreiptis į teismą ir, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdomi priverstinai.
4. Atsakovėms nevykdant šios sutarties sąlygų, Ieškovas turi teisę, pranešęs apie tai Atsakovėms raštu (reg. laišku) prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kreiptis į Antstolių kontorą dėl priverstinio sutarties vykdymo proceso (LR CPK 584 str.).
5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Šakių rajono apylinkės teisme patvirtinimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.
6. Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys ir tretieji asmenys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.
7. Šalys ir tretieji asmenys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.
8. Ši sutartis sudaryta penkiais egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią sutartį pasirašiusi šalis.“
Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-728-443/2017 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovėms O. K., J. Ž. ir M. V. dėl sklypų ribų nustatymo.
Grąžinti ieškovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,75 Eur (penkiolika eurų septyniasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.