Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, pateikė teismui pranešimą, kad šalių bendrų derybų metu atsakovė sutiko pripažinti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimo nepilnamečio vaiko J. Ž. gimimo įraše. Tokiu būdu atsakovei pripažinus ieškinį, ieškovas informuoja teismą, kad atsisako jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti iš atsakovės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovas teisminiame procese yra atstovaujamas advokato padėjėjos, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją.

Atsakovė teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, atsakovės interesus teisme atstovauja advokato padėjėja, todėl, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją.

Atsakovei ieškinį pilnai pripažįstant, teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – CPK 268 straipsnio 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių – R. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog tarp šalių nebėra ginčo, kad R. Ž. nėra biologinis nepilnamečio J. Ž. tėvas, atsakovė 2017-01-09 pripažino ieškinį.

Nors J. Ž. gimė šalims esant santuokoje, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. Ž. negali būti J. Ž. tėvu.

Pabrėžtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Ž. nuo 2003 m. spalio mėnesio išvyko į užsienį, J. Ž. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovas neaugino nepilnamečio J. Ž. ir neketina to daryti ateityje, nepuoselėja vaikui tėviškų jausmų ir neturi lūkesčių ir noro rūpintis vaiku ateityje.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad R. Ž. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko J. Ž. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinta Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje R. Ž. įrašytas J. Ž. tėvu.

Pažymėtina, kad nuginčijus J. Ž. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Atsakovei R. Ž. išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovas 2017-01-09 pranešime nurodė, kad atsisako patirtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti iš atsakovės, todėl ieškovo turėto bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp pareiškėjų, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti duomenis Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašytas J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.