Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Andriui Paulauskui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-2023/47 (7-2023/19) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-326 (toliau – ir VMI sprendimas).

Pareiškėja pažymi, jog Komisija ginčijamame sprendime nepagrįstai patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-326, kuriuo papildomai apskaičiuotą mokėtiną 20 339 Eur pelno mokesčio sumą, apskaičiavo 1 754,73 Eur pelno mokesčio delspinigius ir skyrė 6 102 Eur pelno mokesčio baudą.

Nurodo, kad šiuo atveju centrinis mokesčių administratorius ir Komisija nepagristai neatsižvelgė į Pareiškėjos pastabose nurodytus motyvus, netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pat neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas dėl nuostolių perėmimo, todėl priėmė nepagristą sprendimą.

Teigia, kad pateiktame skunde Komisijai paaiškino, jog pagal PMĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Motininė bendrovė) ir Pareiškėja yra asocijuoti asmenys, nes priklausė tai pačiai įmonių grupei (patronuojantis vienetas / Motininė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dukterinis vienetas Pareiškėja). Abi bendrovės pasirašė 2020 m. sausio 10 d. susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2 (toliau –susitarimas), kurio pagrindu ir vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis perkėlė mokestinius nuostolius. Skunde Komisijai teigiama, jog mokesčių administratorius patikrinimo metu nepasisakė dėl PMĮ 56¹ straipsnio taikymo neatitikimų, tuo patvirtindamas, kad ginčo dėl minėto straipsnio taikymo kriterijų nėra. Skunde pabrėžiama, jog mokestiniai nuostoliai buvo perimti pagal 2020 m. sausio 10 d. susitarimą, kuris buvo pateiktas mokesčių administratoriui. Minėtame susitarime Pareiškėja patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas, todėl mokesčių mokėtoja perėmė mokestinius nuostolius vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsniu bei atitiko visas nuostolių perėmimo sąlygas. Pareiškėja pateiktame skunde atkreipė dėmesį į tai, jog PMĮ 56¹ straipsnyje yra nurodyta, kad mokestinių nuostolių perdavimas yra įforminamas sutartimi, perdavimo–priėmimo aktu arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. PMĮ 56¹ yra nurodyta, kad nuostolių perdavimui reikalinga informacija gali būti pateikiama nuostolių perdavimo susitarime ar kitame nuostolių perdavimo–priėmimo dokumente, patvirtintame vienetų vadovų ar kitų atsakingų asmenų parašais, tačiau PMĮ 56¹ straipsnio nuostatos neįpareigoja nuostolius perimančio vieneto atskirai tikrinti ir rinkti bei saugoti dokumentus dėl susitarime nurodytų perduodamų nuostolių.

Nurodo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai teigė, jog Pareiškėja buvo neatidi ir nerūpestinga, nes bankrutuojanti Motininė bendrovė nepateikė laiku pelno mokesčio deklaracijos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 78 straipsnyje, pabrėžia, kad nuostolių perdavimo metu abi šalys įvykdė PMĮ nustatytą reikalavimą ir pasirašė susitarimą dėl apskaičiuotų nuostolių perdavimo, tinkamai vykdė visas joms įstatymų nustatytas prievoles, susijusias su nuostolių perdavimu / perėmimu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog nuostolių perdavimo metu nei pelno mokesčio deklaracijos, nei finansinės atskaitomybės pateikimo terminai nebuvo suėję. Pareiškėjos vertinimu, PMĮ 56¹ straipsnyje nėra numatyta, kad apskaičiavus nuostolius, kurie yra perduodami grupės įmonei, jog perduodanti įmonė privalo pateikti pelno mokesčio deklaraciją anksčiau, t. y. iki metinės deklaracijos pateikimo nustatyto termino. Motininė bendrovė pasibaigus finansiniams metams įstatymų nustatyta tvarka apskaičiavo nuostolius ir perdavė nuostolius Pareiškėjai sausio mėnesio pradžioje, tačiau nuostolių apskaičiavimo metu deklaracijos nepateikė, nes to daryti įstatymas neįpareigojo. Deklaracijos pateikimo terminas, vadovaujantis PMĮ, buvo birželio 15 d., todėl Motininės bendrovės tuometinis vadovas perduodamas nuostolius tenkino visas PMĮ 56¹ straipsnyje nuostolių perdavimo sąlygas. Priešingai, nei nurodė mokesčių administratorius, kad Motininė bendrovė nebuvo pateikusi deklaracijos, nėra pagrindas teigti, jog nuostoliai nebuvo apskaičiuoti PMĮ nustatyta tvarka. Iš Registrų centro viešosios informacijos matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentus Motininė bendrovė įprastai teikdavo balandžio–gegužės mėnesiais, todėl tai, kad 2020-ais metais finansinė atskaitomybė ir pelno mokesčio deklaracija sausio mėnesį, t. y. nuostolių perdavimo momentu, buvo nepateikta, nėra neįprasta, be to, tokios prievolės nenumatė PMĮ, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), taip pat Pareiškėja, kad negalėjo numanyti, jog Motininės įmonės bankroto administratorius nesilaikys įstatymo ir toks administratoriaus elgesys suteiks Pareiškėjai neigiamas pasekmes.

Mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė, jog įstatymų leidėjas aiškiai nustatė mokestinių nuostolių deklaravimo tvarką, t. y., anot mokesčių administratoriaus, jie privalo būti užfiksuoti pelno mokesčio deklaracijoje, kuri teikiama mokesčių administratoriui iki bankroto procedūrų pradžios. Pareiškėja neneigia, kad prievolė pateikti pelno mokesčio deklaraciją bankrutuojančiai įmonei buvo, tačiau pabrėžia, jog nuostolių apskaičiavimas ir perdavimas bei pelno mokesčio deklaracijos pateikimas nėra vienas nuo kito priklausomi veiksmai. Net jeigu pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nereiškia, jog perduoti nuostoliai yra nepagrįsti - perduotų nuostolių pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis visais byloje esančiais įrodymais, todėl mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo vertinti Pareiškėjos kartu su pastabomis pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nuostolių apskaičiavimą, kuriuos Pareiškėja gavo iš buvusio Motininės bendrovės vadovo.

Pareiškėja pabrėžia, jog mokesčių administratorius iki mokestinio patikrinimo pradžios 2021 metais įteikė Pareiškėjai raštą, kuriuo prašė mokesčių mokėtojos pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių apskaičiavimą, bei rašte nurodė, kad mokesčių administratoriui buvo žinoma, jog Motininė bendrovė nepateikė pelno mokesčio deklaracijos prasidėjus bankroto procedūroms. Taigi, mokesčių administratorius, negalėdamas patikrinti nuostolių teisingumo, pats prašė Pareiškėjos pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių apskaičiavimą. Tuo metu Pareiškėja jokių dokumentų, išskyrus 2020 m. sausio 10 d. susitarimą neturėjo, todėl jų nepateikė, tačiau patikrinimo metu susisiekė su buvusiu Motininės bendrovės vadovu ir buvusiam direktoriui pavyko atkurti apskaitos dokumentus, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti perduoti nuostoliai bei užpildyta pelno mokesčio deklaracija. Pareiškėjos manymu, nors mokesčių administratorius prašė pateikti įrodymus dėl nuostolių apskaičiavimo, Pareiškėjai juos pateikus, mokesčių administratorius atsisakė juos vertinti ir tokie mokesčių administratoriaus veiksmai neužtikrina teisėtumo, gero administravimo bei teisingumo principų taikymo.

Pareiškėja nesutinka su kitais mokesčių administratoriaus argumentais, kad Motininė bendrovė deklaraciją ir finansinę atskaitomybę pateikė Pareiškėjai, ir, kaip skundžiamame sprendime nurodė mokesčių administratorius, juos pateikė neturėdama teisinių įgaliojimų teikti nebeegzistuojančios įmonės dokumentus. Finansinė atskaitomybė ir deklaracija yra tiesioginis įrodymas, ir nors šių dokumentų pati bankrutuojanti įmonė nebuvo pateikusi, tai nepaneigia to, kad nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis šiuose dokumentuose esančia informacija. Pabrėžia, jog kito subjekto, kuris turėtų teisinius įgaliojimus pateikti jau neegzistuojančios įmonės dokumentus, nėra, todėl nuostolius perėmusi įmonė turi teisę teikti visus ir bet kokius įrodymus, pagrindžiančius nuostolių, kurie jai buvo perduoti, apskaičiavimo pagrįstumą. Skunde paaiškinama, jog pateikti dokumentai buvo pasirašyti buvusio Motininės bendrovės vadovo, kuris turėjo įgaliojimus juos pasirašyti, o tai, ar dokumentai mokesčių administratoriui pateikiami jo paties, ar per Pareiškėją, neturi jokios reikšmės dokumentų įrodomajai galiai. Taip pat teigia, kad Pareiškėjos supratimu įmonės bankrotas savaime nepaneigia sąžiningo mokesčių mokėtojo teisės į nuostolių perėmimą ir nereiškia, kad perduotų nuostolių nėra.

Teigia, jog Inspekcija skundžiamame sprendime cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Nr. eA-1526-556/2020, tačiau Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog nurodyta byla yra nesusijusi su šio ginčo dalyku, nes nurodytame teismo sprendime nėra nagrinėjamas nuostolių apskaičiavimo ar perdavimo klausimas. Pareiškėja mano negali kilti neigiamos pasekmės vien dėl to, kad kitas ūkio subjektas ir jį atstovaujantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas pradėjus bankroto procedūrą, kurios, kaip jau nurodėme, yra visiškai nesusijusios su nuostolių apskaičiavimo teisingumu. Be to, vadovaujantis nurodyta byla, bankrutuojančios įmonės pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti buvęs vadovas, o tas šioje byloje ir buvo padaryta.

Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis MAĮ 78 straipsniu, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas - juridinis asmuo privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios ir mokesčio deklaraciją už iki minėtų procedūrų pradžios pasibaigusį mokestinį laikotarpį, jeigu deklaracijos pateikimo terminas pagal atitinkamą mokesčio įstatymą dar nėra pasibaigęs. Mokesčių deklaracijas, pradėjus bankroto procedūrą, privalo teikti bankroto administratorius, kuris yra įmonę atstovaujantis asmuo. Pareiškėja skunde paaiškina, kad susisiekus su buvusiu Motininės bendrovės vadovu, jis patvirtino, kad deklaracijos per 30 dienų nuo bankroto procedūrų pradžios jis nepateikė, nes jam buvo panaikinti įgaliojimai elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau - EDS), todėl tokios galimybės jis neturėjo.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl nuostolių perdavimo pagrįstumo, buvęs įmonės vadovas 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atkurti teises EDS bei suteikti jam teisę pateikti Motininės bendrovės tų metų pelno mokesčio deklaraciją, nurodė, jog 2023 m. sausio 2 d. prisijungimai prie EDS jam buvo suteikti. Motininės bendrovės vadovas pateikė pelno mokesčio deklaraciją per EDS bei 2022 m. gruodžio 29 d. išsiuntė deklaraciją į Druskininkus į deklaracijų tvarkymo skyrių.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po deklaracijos pateikimo, kaip matyti iš EDS gauto pranešimo, yra nurodyta, kad pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta suėjus senaties terminui, tačiau skunde pabrėžiama, kad EDS buvo neteisingai apskaičiuoti terminai, nes, vadovaujantis MAĮ 162 straipsniu, metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, tačiau tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi, senaties terminas nebuvo suėjęs, nes deklaracija buvo pateikta 2023 m. sausio 2 d., tuo tarpu paskutinė gruodžio mėnesio diena, t. y. 31 d., buvo ne darbo diena, o pirmoji po jos einanti darbo diena buvo sausio 2 d. Taip pat teigia, kad deklaracija buvo išsiųsta ir registruotu paštu.

Pasak Pareiškėjos, mokesčių administratorius nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad nuostoliai buvo apskaičiuoti neteisingai ar nepagrįstai, t. y. mokesčių administratorius netikrino nuostolių apskaičiavimo teisingumo (nei faktinio, nei aritmetinio), nors jam buvo pateikti Motininės bendrovės apskaitos dokumentai.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovė su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Inspekcija atliko Pareiškėjos pelno mokesčio už 2019 metus apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2022 m. spalio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-353.

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja iš Motininės bendrovės perimtų 135 594 Eur nuostolių už 2019 m. pagrindimui pateikė 2020 m. sausio 10 d. susitarimą, Motininė bendrovė Pareiškėjai perduoto 135 594 Eur nuostolio neapskaičiavo- nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 už 2019 m., todėl, nesant mokestinių nuostolių objekto 135 594 Eur kaip mokestiniai nuostoliai perduoti nepagrįstai. 2020 m. kovo 6 d. inicijuotas Motininės bendrovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka, bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir likviduota. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Motininės bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui nebuvo perduoti, dėl ko mokesčių administratorius neturėjo galimybės įsitikinti, ar Motininė bendrovė 2019 m. patyrė mokestinius nuostolius ir ar jie susidarė dėl įprastinės veiklos bei buvo apskaičiuoti pagal PMĮ reikalavimus. Pareiškėja, būdama asocijuotu asmeniu su Motinine bendrove, perimdama nuostolius nebuvo atidi ir rūpestinga - neįsitikino jų pagrįstumu ir, net žinodama apie Motininės bendrovės neapskaičiuotus mokestinius nuostolius už 2019 m., t. y. apie šios įmonės nepateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją ir finansinę atskaitomybę už 2019 m. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) 2021 m. lapkričio 22 d. informavo Pareiškėją apie Motininės bendrovės nepateiktą deklaraciją už 2019 m., Pareiškėja nesivadovavo PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi ir nepatikslino metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m., padidindama apmokestinamojo pelno sumą nepagrįstais nuostoliais.

Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsnio nuostatomis, Pareiškėja 2019 m. apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 135 594 Eur Motininės bendrovės nuostoliais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-326 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota 20 339 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) suma, 1 754,73 Eur PM delspinigių suma, skirta 6102 Eur PM bauda, bei Komisijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. S-2023/47 (7-2023/19), kuriuo VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (21.222 Mr) FR0682-326 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” patvirtintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių atstovų paaiškinimais, administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. 7­2023/19 surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento Mokesčių planavimo kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėja E. P. atliko Pareiškėjos pelno mokesčio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2022-10-27 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-353 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad: 1) Pareiškėja iš akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Akcininkė arba Bendrovė) perimtų 135594 Eur nuostolių už 2019 m. pagrindimui pateikė 2020-01-10 Susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2 (toliau – Susitarimas); 2) Bendrovė Pareiškėjai perduoto 135594 Eur nuostolio neapskaičiavo – nepateikė PM deklaracijos PLN204 už 2019 m., todėl nesant mokestinių nuostolių objekto, 135594 Eur kaip mokestiniai nuostoliai perduoti nepagrįstai; 3) kelios dienos po sudaryto Susitarimo pasikeitė Pareiškėjos akcininkas: iki 2020-01-13 buvo Bendrovė, nuo 2020-01-13 iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra tas pats asmuo, kaip ir buvo Bendrovės – T. S.; 4) netrukus po sudaryto Susitarimo 2020-03-06 buvo inicijuotas Bendrovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka (vienintelio Bendrovės kreditoriaus T. S. iniciatyva). 2020-06-15 Bendrovė buvo išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro (toliau – MMR) ir likviduota; 5) Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui nebuvo perduoti, dėl ko mokesčių administratorius neturi galimybės įsitikinti, ar Bendrovė 2019 m. patyrė mokestinius nuostolius ir ar jie susidarė dėl įprastinės veiklos bei buvo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) reikalavimus; 6) Pareiškėja, būdama asocijuotu asmeniu su Bendrove, perimdama nuostolius nebuvo atidi ir rūpestinga – neįsitikino jų pagrįstumu ir net žinodama apie Bendrovės neapskaičiuotus mokestinius nuostolius už 2019 m., t. y. apie šios įmonės nepateiktą Metinę PM deklaraciją ir finansinę atskaitomybę už 2019 m. (Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2021-11-22 informavo Pareiškėją apie Bendrovės nepateiktą deklaraciją už 2019 m.), Pareiškėja nesivadovavo PMĮ 56¹ straispnio 5 dalimi ir nepatikslino Metinės PM.

Dėl patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų Pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėtina 20 339 Eur PM Eur suma, 1754,73 Eur PM delspinigių suma, skirta 6102 Eur PM bauda.

Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotais mokesčiais, 2022-11-24 pateikė pastabas. Prašė įvertinti pateiktą informaciją: 2019 m. Bendrovės PM deklaraciją, Susitarimo pasirašymo dienai sudarytą 2019 m. finansinę atskaitomybę, Bendrovės apskaitos suvestinę.

VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja 2023 m. sausio 14 d. pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino VMI Sprendimą.

Pareiškėja su ginčijamais VMI ir Komisijos sprendimais nesutinka, teigia, jog mokesčių administratorius, o vėliau ir Komisija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog Pareiškėja 2019 m. apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 135594 Eur Akcininkės neapskaičiuota ir nedeklaruota nuostolių suma.

Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo išvadą, kad Pareiškėja 2019 m. apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 135594 Eur Bendrovės nuostoliais.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas PM moka Lietuvos vienetas (PMĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurio mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje (4 straipsnio 1 dalis). PMĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė grupės vienetui šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

Taigi pagal MĮ 56¹ straipsnio nuostatas galimas tik tam tikro mokestinio laikotarpio nuostolių ar jų dalies perkėlimas kitam grupės vienetui, kuris turi teisę sumažinti tik to mokestinio laikotarpio, už kurį perduodami nuostoliai, apmokestinamąją pelno sumą, t. y. abiejų subjektų – tiek nuostolius perduodančio, tiek juos perimančio mokestiniai metai turi sutapti. Kadangi Pareiškėja ir motininė bendrovė atitiko PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, Pareiškėja 2019 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) apskaičiavo 135 594 Eur apmokestinamąjį pelną, kurį sumažino iš akcininkės motininės bendrovės perimta 135 594 Eur mokestinio laikotarpio nuostolių suma. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-17520 kreipėsi į Pareiškėją, nurodant, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) nepateikė, todėl vadovaudamasi PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi, prašė pateikti patikslintą 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), apmokestinamąjį pelną padidinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtais 135 594 Eur nuostoliais bei perskaičiuoti pelno mokestį.

Pareiškėjos teigimu, bankrutuojanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos, kaip numatyta MAĮ 78 straipsnyje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Pareiškėja buvo nerūpestinga ir neatidi. Pelno mokesčio deklaraciją ir finansinę atskaitomybę privalėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, kuris yra nesusijęs su Pareiškėja. Nuostolių perdavimo metu nei pelno mokesčio deklaracijos, nei finansinės atskaitomybės pateikimo terminai nebuvo suėję. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Pareiškėja pasirašė 2020 m. sausio 10 d. susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas.

Pagal MAĮ 78 straipsnį, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios (šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos) ir mokesčio deklaraciją už iki minėtų procedūrų pradžios pasibaigusį mokestinį laikotarpį, jeigu šios deklaracijos pateikimo terminas pagal atitinkamą mokesčio įstatymą dar nėra pasibaigęs. Pagal 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Teismas Pareiškėjos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Bankrutuojanti įmonė pagal MAĮ 78 straipsnio nuostatas nėra atleista nuo deklaracijų VMI pateikimo, todėl deklaracijos turi būti teikiamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2019 m., todėl 2020 m. sausio 10 d. susitarimu dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, mokestiniai nuostoliai Pareiškėjai perduoti nepagrįstai. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ir finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių į metinę pelno mokesčio deklaraciją perkeliama pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą suma už 2019 m. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Pareiškėja asocijuoti asmenys pagal PMĮ 2 straipsnio 8 dalį, t. y. susiję asmenys, kadangi priklausė tai pačiai įmonių grupei, todėl teismo vertinimu, Pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktą pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m. Pažymėtina, kad vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi, paaiškėjus, kad mokestiniai nuostoliai, kuriais buvo sumažinta juos perėmusio Lietuvos vieneto apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, buvo apskaičiuoti neteisingai, turi būti atitinkamai padidinta mokestinius nuostolius perėmusio Lietuvos vieneto dėl tokio perėmimo sumažinta apmokestinamojo pelno suma. Jeigu mokestinius nuostolius juos perdavęs vienetas apskaičiavo neteisingai, o kitam vienetui yra perdavęs tik dalį nuostolių, laikoma, kad pirmiausiai buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus Pareiškėjos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 10 d. susitarimo dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas citavimas, nesusiejant to su konkrečiomis byloje reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nelaikytina tinkamu MAĮ 78 straipsnio įgyvendinimu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-17520 informavo Pareiškėją, jog Kauno apskrities VMI, įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius, vertina Pareiškėjos pateiktoje 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaruotus 135 594 Eur perimtus nuostolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra pateikusi 2019 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos. VMI, vadovaudamasi MAĮ 27 straipsniu ir 33 straipsnio 1 punkto nuostatomis, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimui prašė Pareiškėjos pateikti patikslintą 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), apmokestinamąjį pelną padidinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtais 135 594 Eur nuostoliais bei perskaičiuoti pelno mokestį. Taigi Pareiškėja turėjo galimybę ištaisyti deklaracijos duomenis, paaiškėjus netikslumams ir pateikti patikslintą PVM deklaraciją atsakovei, tačiau to nepadarė ir savo veiksmais netinkamai vykdė jai numatytas pareigas. Pažymėtina, kad pareigą teikti deklaracijas imperatyviai nustato teisės aktai, todėl VMI prašymus ar raginimus mokesčių mokėtojas turi besąlygiškai ir skubiai vykdyti imdamasis aktyvių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja teigia, kad deklaraciją privalėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Teismas šiuos Pareiškėjos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas yra įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai buvo perimti Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. susitarimo dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2 pagrindu. Teismo vertinimu, Pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo tokių nuostolių perimti nepatikrinus jų atitikimo PMĮ reikalavimams. Nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus T. S. iniciatyva inicijuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso ne teismo tvarka), Pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Sutiktina ir su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pateikta nei vieno dokumento ar įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog Pareiškėja siekė ir dėjo pastangas, kad jai kartu su nuostolių perdavimo aktu būtų pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracija už 2019 m. Akcentuotina ir tai, kad būtų neteisinga, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso, įpareigoti bankroto administratorių atlikti tokį veiksmą, kurio nėra teisės aktais jam nustatytų pareigų sąraše. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas perimdama nuostolius nebuvo atidi ir rūpestinga – neįsitikino jų pagrįstumu ir net žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiuotus mokestinius nuostolius už 2019 m. Pareiškėja nesivadovavo PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi ir nepatikslino metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m., padidindama apmokestinamojo pelno sumą nepagrįstais nuostoliais.

Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė nesutiko su Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas, VMI Sprendimas, Inspekcijos Patikrinimo aktas priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Pripažinus ginčijamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo atleisti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo visų priskaičiuotų delspinigių. Esant šioms aplinkybėms, Pareiškėjos skundas dėl jame išdėstytų argumentų laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.