- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1106-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14581-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2551-896/2017 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui E. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytą 250 Lt (72,40 Eur) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė priteisti 170 Eur išlaikymo.Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, kai sūnui buvo 3 metai. Šiuo metu sūnui 9 metai, lanko 3 klasę, jo poreikiai padidėjo. Pasikeitus ekonominei situacijai, pabrango prekės. Sūnaus poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 350 Eur. Sūnus turi specialiųjų poreikių, jam nustatyta plokščiapėdystė, reikalinga ortopedinė avalynė, vežioja pas kineziterapeutus, lanko baseiną, kuris kainuoja 38 Eur per mėnesį. Sūnų vežioja pas psichologę. Patiria išlaidų maistui, telefonui, internetui. Mokykla nemokama, į mokyklą veža mokyklinis autobusas. Į klasės fondą per mėnesį moka apie 30 Eur. Vaikui į mokyklą duoda 1,5 Eur dienpinigių. Taip pat duoda lėšų išvykoms, ekskursijoms, pramogoms. Skiria lėšų stomatologui, vaistams, vitaminams. Telefoną vaikui nupirko atsakovas, moka ir abonementinį mokestį. Jos pateiktuose kvituose prekės pirktos sūnui ir bendram ūkiui. Su draugu gyvena jo name. Gyvena trise. Pragyventi padeda draugas. Tiksliai nežino, kiek kainuoja namo išlaikymas. Nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovas papildomai prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė dirba kirpėja, tris dienas per savaitę, uždirba 380 Eur. Kitų vaikų neturi. Atsakovas gauna gerą atlyginimą. Atsakovas turi dar vieną vaiką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1915-776/2010 ir iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė periodines išmokas kas mėnesį po 170 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 14 d., iki sūnaus pilnametystės.Sprendė, kad šalių vaiko poreikiai sudaro 360 Eur per mėnesį. Atsižvelgė į jo natūraliai padidėjusius poreikius, pasikeitusią ekonominę padėtį šalyje. Siekiant visapusiško vaiko vystymosi, tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai, bet ir jo pomėgiai, saviraiška. Nustatė, kad vaikas karatė ir futbolo nelanko, tačiau vaikui gydytojai rekomendavo lankyti baseiną. Ieškovė kas mėnesį galimai neišleidžia vaiko vaistams, vitaminams ir laisvalaikiui po 30 Eur, tačiau į poreikių lentelę neįtraukė vaikui tenkančios būsto išlaikymo dalies, todėl šias išlaidas laikė pagrįstomis. Nelaikė reikšmingais kasos kvitų, neįrodinėjant specialiųjų vaiko poreikių, nes vaiko poreikiai laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis. Nustatė, kad prie ieškovės ir sūnaus išlaikymo prisideda jos draugas. Ieškovės darbo užmokestį UAB „Dainela“ 2016 m. vasario – gegužės mėn. sudarė 599,08 Eur, dirbant E. R. įmonėje 2016 m. sausio – 2016 m. gegužės mėn. sudarė 1170 Eur. Atsakovas yra sveikas, dirbantis, gaunantis didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, turi galimybę teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai 879,76 Eur, tačiau kelionę į tarnybą, išleidžiant 600 Eur kurui, laikė ekonomiškai nenaudinga. Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra jo pasirinkimas. Atsakovas sukūręs kitą šeimą, augina dar vieną vaiką. Neturi teisinės pareigos išlaikyti sutuoktinės (trečiojo asmens) nepilnamečio vaiko, sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto. Atsakovo sutuoktinė taip pat turi pareigą dėl būsto kredito, sūnaus išlaikymo, gyvybės draudimo ir pan. Ši pareiga negali būti perkelta atsakovui. Kreditinių įsipareigojimų nevertino kaip atsakovo būtinųjų išlaidų. Atsakovas turėjo įvertinti galimybes vykdyti prievoles kreditoriams. Neįrodė būsto išlaikymui patiriamų išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis apie būsto išlaikymo kaštus, šildant būstą. Neįtikinamomis laikė 1100 Eur atsakovo šeimos pajamas, nustačius, kad šeima kas mėnesį išleidžia 2034 Eur. Atsakovo vaiko poreikiams išleistos piniginės lėšos patvirtino, kad atsakovas turi galimybes papildomai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas turi lygia dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, kurio dydis nepažeis kito atsakovo išlaikytinio teisių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą, sūnaus išlaikymui priteisiant 120 Eur kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad sūnus neturi specialiųjų poreikių. Specialiuosius poreikius gydytojų komisijos nutarimu nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. Al-120/V-346 Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo. Vaikui baseinas ir masažas yra rekomendacinio pobūdžio. Sūnus baseiną lanko mokykloje kūno kultūros pamoku metu. Baseiną lankė 3 kartus, neaišku, ar baseiną lankė vaikas. Teismas pripažino, kad ieškovė neišleidžia vitaminams ir laisvalaikiui po 30 Eur, todėl šių išlaidų neturėjo vertinti kaip pagrįstų. Ieškovė gyvena jos draugo nuosavame name, draugas iš ieškovės už būsto išlaikymą pinigų neima. Įrodymais nepagrįstos 35 Eur išlaidos mokyklai. Kauno r. Garliavos A. M. pagrindinė mokykla raštu nurodė, kad mokykloje kas mėnesį nerenkami tėvų pinigai į klasės fondą, tokio fondo nėra. Teismas nurodė, kad būrelių už 20 Eur nelanko. Neatitinkanti tikrovės 20 Eur suma kurui, nes ieškovė sūnaus nevežioja, į mokyklą veža mokyklinis autobusiukas. Pagal VšĮ Šeimos santykių instituto pažymą, sūnus dalyvavo dvejose psichologo konsultacijose. Taigi ieškovė neturi didelių išlaidų kurui. Už internetą 9 Eur moka atsakovas. Teismo nurodymas atsakovui rinktis kitą darbą yra raginimas netarnauti Lietuvos kariuomenėje. Teismo vertinimas demoralizuoja pilietį ir skatina keisti pilietines vertybes į materialines vertybes. Karys siunčiamas tarnauti kur nurodo, o ne pagal pasirinkimo teisę. Tarnybos sutartį nutraukti gali tik įstatyme numatytais atvejais (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str.). Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Teismas nepasisakė, kiek atsakovo būsto išlaikymas kainuotų be šildymo ir kitų komunalinių mokesčių. Vidutiniškai be šildymo būsto išlaikymas per mėnesį kainuotų 100 Eur (elektra, dujos patarnavimo mokesčiai ir t.t.). Išvedus vidurkį su šildymu kainuotų apie 150 Eur per mėnesį.Teismas nepasisako, kodėl ieškovė dirba tris dienas per savaitę, kodėl neieško pelningesnio darbo. Ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo. Ji turi gyvenamąjį plotą, kuris jai nekainuoja. Atsakovui gimus dar vienam sūnui, jo turtinė padėtis pablogėjo. Patenkinus būtinuosius pragyvenimo poreikius, trūksta papildomų pinigų jo dviejų sūnų išlaikymui.Panaikintinos bylinėjimosi išlaidos kaip neatitinkančios ieškinio patenkinimo proporcijų.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas nepaneigė, kad po Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis ir išaugo šalių sūnaus poreikiai. Ieškovė neturėjo pateikti visų vaiko poreikius patvirtinančių kvitų. Įstatymas įpareigoja įrodyti padidėjusius vaiko poreikius. Atsakovo siūlomas 120 Eur išlaikymo dydis nepagrįstai mažas. Gydytojo paskirtas gydymas vaikui nėra rekomendacinio pobūdžio, ji privalo vykdyti gydytojų nurodymus. Sūnui 4 kartus per metus perka specialius padukus ortopediniams batams, kurių pora kainuoja 18 Eur. Sūnų 2 kartus per savaitę 8 km. veža į baseiną. Nesutinka, kad 30 Eur per mėnesį būtinos išlaidos būstui yra nepagrįstos. Pinigų už vaiko gyvenimą E. R. neima dėl sunkios ieškovės materialinės padėties. Aprūpinti vaiką būstu yra įstatyminė tėvų pareiga. Išlaidas sūnaus vaistams ir vitaminams patvirtina kasos kvitai. Iš gaunamų pajamų neturi galimybių sūnaus visavertiškai lavinti. Vežant sūnų pas psichologus, patiria išlaidų kurui. Sūnus lankė ne tik VšĮ Šeimos santykių institutą, bet ir Kauno rajono Socialinių paslaugų centre, teismo psichologinei psichiatrinei ekspertizei atlikti du kartus vežė į Vilnių. Po 30 Eur kas mėnesį būtina skirti vaiko mokyklos reikmėms, ne į klasės fondą. Kiekvieną mėnesį šios išlaidos kinta, todėl konkrečių išlaidų pateikti negali. Sūnaus dalyvavimas popamokinėje veikloje priskirtini prie lavinimo išlaidų, todėl šias išlaidas įtraukė kaip vaiko būtinuosius poreikius.Atsakovas nevisiškai atskleidė duomenis apie savo turtinę padėtį, nepateikė teismo prašomų įrodymų, nebendradarbiavo proceso metu, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas procese elgėsi nesąžiningai. Atsakovas į darbą važiuoja ne kasdieną, dirba slenkančiu grafiku, todėl turi galimybę ieškotis papildomo darbo. Atsakovas nepateikė įrodymų nei apie jo patiriamas išlaidas būstui išlaikyti, gyvybės ir sveikatos draudimui. Jis neturi pareigos mokėti už sutuoktinės vaiko darželį, sutuoktinės būsto paskolą. Atsakovas nepagrindė būsto išlaikymo išlaidų. Ieškovė dirba dvejose darbovietėse ne pilną darbo dieną. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinį skundą palaiko. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pažeidė kito atsakovo išlaikomo vaiko interesus. Teismas visiškai nevertino, kad atsakovas privalo teikti proporcingą išlaikymą kito sūnaus atžvilgiu, nevertino šio sūnaus poreikių. šalių sūnaus poreikiai augant didėja kaip ir kito atsakovo sūnaus poreikiai. Šalių sūnų turi išlaikyti ne tik atsakovas, bet ir vaiko motina. Augina du mažamečius vaikus, o teismas siūlo ieškotis kito darbo. Pagal savo amžių ir profesiją negali susirasti kito darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2016 m. gruodžio 5 d. profesinės karo tarnybos sutartį, VšĮ Šeimos santykių instituto 2017 m. vasario 1 d. pažymą, Kauno r. Garliavos A. M. pagrindinės mokyklos 2017 m. sausio 30 d. pažymą. Nurodyti įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nesutinka, kad nauji įrodymai būtų priimti, nes atsakovas turėjo galimybę iki teismo sprendimo priėmimo pateikti visus įrodymus, kuriais grindžia atsikirtimus į ieškinį. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1915-776/2010 nutraukė šalių santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nepilnamečio sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 Lt (72,40 Eur) mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės teisingai įvertino ieškovės nurodytus nepilnamečio sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino atsakovo pajamų ir išlaidų (komunaliniams mokesčiams). Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį Lietuvos kariuomenėje, tai, kad atsakovas turi transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi, atsakovo šeiminė padėtis (vedęs, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: atsakovo išlaikytinis sūnus ir sutuoktinės sūnus) (CPK 185 straipsnis). Apeliantas iš dalies teisingai nurodo, kad negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla. Tačiau apelianto teisė užsiimti kūrybine ir pedagogine veikla, gaunant už tai atlyginimą, nevaržoma (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 7 dalis). Apelianto atstovui deklaratyviai nurodžius, kad apeliantas neturi gabumų užsiimti pedagogine veikla, jis nepaaiškino, kodėl negalėtų užsiimti kūrybine veikla (2016 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 33:00 min.). 2015 m. rugpjūčio 6 d. apeliantas sudarė naują santuoką, šeima gyvena apelianto sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute. Apelianto šeimos pajamas sudaro 1100 Eur, išlaidos sudaro 2 034 – 2 234 Eur (b. l. 26, 55). Taigi apelianto išlaidos beveik dvigubai viršija pajamas. 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje apelianto atstovas nurodė, kad apelianto šeimos pajamos sudaro apie 1380 Eur (atitinkamai 880 Eur ir 500 Eur), motyvuodamas iki atsiliepimo surašymo pažymų apie darbo užmokestį iš darbovietės neturėjimu. Tačiau ir šiuo atveju pajamos nepadengia nurodomų išlaidų. Apelianto nežinojimas, kokios yra jo šeimos pajamos (beveik 300 Eur paklaida), neleidžia spręsti apie blogą apelianto turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad finansiniai įsipareigojimai bankui taip pat nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė 600 Eur kuro išlaidų (pvz., kuro įsigijimo kvitai). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad apelianto tarnybos dienos kiekvieną mėnesį skiriasi: nuo 10 iki 20 darbo dienų per mėnesį, iš jų kasdienė tarnyba iš eilės nustatyta nuo 3 iki 5 dienų, lauko pratybos kareivinių režimu iš eilės – nuo 3 iki 6 dienų. Logiška manyti, kad, nesant laisvos nuo tarnybos įsiterpusios dienos, kuro sąnaudas galima sumažinti šiomis dienomis į Vilnių negrįžtant. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kito apelianto išlaikytinio sūnaus N. poreikius, atsižvelgė į jo amžių (beveik 3 metai), konstatavo, kad vaiką augina abu tėvai, o išlaikymo pareiga tenka abiems tėvams vienodai. Apelianto sutuoktinės poziciją dėl negalėjimo pagal savo amžių ir profesiją susirasti kito darbo paneigia rašytiniai įrodymai. Iš 2015 m. rugpjūčio – 2017 m. balandžio mėn. laikotarpio VSDFV duomenų matyti, kad apelianto sutuoktinė dirba Vaikų ligoninėje VšĮ VU Ligoninės Santariškių klinikų filiale, nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomai įsidarbino VšĮ VU Ligoninės Santariškių klinikose. Iš VSDFV duomenų matyti, kad jos pajamos nuo 2016 m. spalio mėn. padidėjo (iki 758,34 Eur neatskaičius mokesčių). Iki 2016 m. birželio 11 d. apelianto sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – birželio 11 d. pasinaudojo teise nedirbti, vaiką auginant iki trijų metų. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jo sutuoktinei būtina sūnų N. auginti iki trijų metų (CPK 179 straipsnis). Sutuoktinės sūnus 11 metų, apelianto išlaikytinis – beveik 3 metų amžiaus, abu vaikai lanko darželį–mokyklą, apie vaikų individualiuosius (specialiuosius) poreikius duomenų byloje nėra. Tai rodo, kad, jei šeimos padėtis būtų tikrai sunki, apelianto sutuoktinė turėtų galimybę didesne dalimi prisidėti prie šeimos išlaikymo. Paminėtina, kad apelianto sutuoktinės sūnaus N. išlaikymo prievolė priklauso jai ir vaiko tėvui (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 punktai). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-849-96/2012, be kita ko, iš sutuoktinės buvusio vyro sūnaus N. išlaikymui priteisė 400 Lt (115,85 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jei trečiajam asmeniui neužtektų gaunamų lėšų šio vaiko išlaikymui, ji galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo pakeitimo, tačiau apelianto sutuoktinė to nepadarė. Tai rodo, kad ji pajėgi vykdyti pareigą išlaikyti abu sūnus, neperkeliant sūnaus N. išlaikymo pareigos vien apeliantui. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto turtinė padėtis leidžia teikti šalių vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė šalių vaiko poreikių pasikeitimo. Jis patvirtino nežinantis, kiek išlaidų reikia šalių vaiko poreikiams patenkinti (2016 m. lapkričio 24 d. garso įrašo 01:13:30 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo šalių vaiko poreikiai per septynerius metus neišvengiamai išaugo jau vien todėl, kad tada jam buvo treji, dabar – dešimt metų. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo ir jos tvarkos aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. Al-120/V-346. Pagal Kriterijų sąrašo 1 punktą, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Ieškovė tokių vaiko poreikių neįrodinėjo (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalių vaikas turi individualių (specialių) poreikių – jam nustatyta plokščiapadystė, dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas. Iš 2016 m. birželio 3 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad gydytojas ortopedas–traumatologas šalių sūnui nustatė gydymą: pėdų mankštą, plaukimą baseine, masažą, ortopedinę avalynę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė patiria išlaidų vaikui lankant baseiną, perkant pėdos įtvarus (į metus viena pora įtvarų kompensuojama, garso įrašo 25:00 val.). Apeliantas deklaratyviai teigia, kad sūnus baseiną lanko mokykloje kūno kultūros pamoku metu. Ieškovė pateikė vardinį šalių sūnui išduotą Kauno kolegijos plaukimo baseino leidimą, mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Pasisakydamas dėl apelianto argumento apie pirmosios instancijos teismo išvadą vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokyklinio amžiaus paaugliui, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 359 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Užaukštintos dešimties metų berniukui išlaidos higienai, prekės mokyklai, šios išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį. Pažymėtina, kad išlaidos mokyklai siejamos su reikmenims, o ne rinkliava į klasės fondą. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 30 Eur. Paprastai vitaminų pakuotė vartojama ilgiau negu vieną mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikas serga tik peršalimo ligomis, perka homeopatinius vaistus, tačiau įrodymų apie tokio dydžio išlaidas nėra, (2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 35:00 min.). Užaukštintos išlaidos aprangai, avalynei (nors vaikas auga, visų sezonų apranga, pirštinės, šalikai įprastai kasmet neperkami). Ieškovė nurodė, kad daug lėšų skiria vaiko pramogoms (garso įrašo 22:10 min.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie vaikų poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Kurui nurodomos 20 Eur išlaidos nevertintinos kaip per didelės. Šios išlaidos neišvengiamai patiriamos tenkinant sūnaus poreikius (vežant į baseiną, gydymo įstaigą, laisvalaikiu ir pan.). Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas sutiko su kurui patiriamomis išlaidomis, tik nurodė, kad tai ne vaiko poreikiams tenkinti priskirtina suma (garso įrašo 01:20:10 val.). Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė nurodė, kad yra kirpėja, dirba tris dienas per savaitę; dirbti dažniau nespėtų, nes apie 12:00 val. sūnų veža pas psichologą, 16:00 val. – į baseiną (2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 27:20 min.). Liudytojas E. R. nurodė, kad ieškovės sūnų visur vežioja jis (į klinikas, konsultacijas, baseiną) (minėto garso įrašo 01:25:00 val.). Taigi, ieškovė turi galimybę dirbti intensyviau. Apeliantas teigia, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes turi gyvenamąjį plotą, kuris jai nekainuoja, tačiau nekonkretizavo, kaip būstas tampa šalių vaiko išlaikymo pajamų šaltiniu. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovė dirba UAB „Dainela“ ir E. R. individualioje įmonėje. Pastarojoje įmonėje darbo užmokestį sudaro 300 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo užmokestis UAB „Dainela“ 2016 metais kito nuo 175 Eur iki 190 Eur (neatskaičius mokesčių), 2017 m. uždarbis padidėjo – nuo 580,62 Eur iki 912,4 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovei finansiškai padeda jos draugas E. R. (garso įrašo 28:00 min., 01:24:40 val.) (moka būsto išlaikymo išlaidas, prie ieškovės sūnaus išlaikymo prisideda 150 Eur suma). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teiktino vaikui išlaikymo lygių dalių principo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 360 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 280 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 140 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė padidinti priteistą 72,40 Eur išlaikymą vaikui iki 170 Eur kas mėnesį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 69,26 procentais ((140-86,89)x100 proc./(170-86,89)), atsakovo 30,74 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už atstovavimą, 500 Eur už procesinių dokumentų rengimą (b. l. 91-93, 158-160). Ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 748 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Ieškovės atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose iš viso 3 valandų trukmės, kurių metu pateikė rašytinius įrodymus, todėl už atstovavimą ir įrodymų teikimą maksimalus užmokesčio dydis 299,2 Eur (224,4 +74,8) (8.19, 8,20 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, bylą sudaro 1 tomas, ieškovės atstovė parengė vieną procesinį dokumentą – ieškinį, atstovavo viename parengiamajame teismo posėdyje ir dvejuose teismo posėdžiuose, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos 450 Eur. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 311,67 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (450 x 69,26 proc.). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16,86 Eur (67,6 x 12 x 3 proc.) x 69,26 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme patirta 7,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti 2,38 Eur (7,74 x 30,74 proc.) dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina 5,36 Eur (7,74 x 69,26 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Procesinių dokumentų siuntimo 0,84 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 140 (šimto keturiasdešimt) Eur, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 311,67 (trijų šimtų vienuolikos eurų 67 ct), iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 22,22 (dvidešimt dviejų Eur 22 ct) Eur, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.