- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- A-248-1144-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Birutė Janavičiūtė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Č.-Č., R. Č.
- Atsakovas
- Studijų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. - Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. - Č. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. birželio 8 d. pažymoje Nr.14-429 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ pareiškėjai nustatytą sąlygą išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre ir palikti galioti nuostatą vertinti pareiškėjos užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas; 2) panaikinti Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos 2006 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr.46, kuriuo paliktas galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr.14-429.
Pareiškėja nurodė, kad studijų vertinimas užsienio aukštojo mokslo įstaigoje priklauso nuo toje įstaigoje dirbančių dėstytojų kvalifikacijos, nuo to, ar studentas tinkamai ir pakankamai įsisavina dėstomus dalykus ir ar sugeba išlaikyti egzaminus ir įskaitas. Tačiau žinių įvertinimas niekaip nesusijęs su per dieną laikomų egzaminų kiekiu. Lietuvos universitetuose numatyti įskaitų ir egzaminų laikymo intervalai yra skirti tam, kad studentai nebūtų per daug apkraunami atsiskaitymais, tačiau nėra reikalavimo ar draudimo studentams pasiruošti atsiskaitymui greičiau nei numatyta mokymo programose. Atsakovas savo pažymoje nepagrįstai teigė, kad jei studentas pasiruošia egzaminui ar įskaitai ir per vieną dieną išlaiko kelis egzaminus, tai jis negali būti objektyviai įvertintas. Jokios įtakos vertinimui laikomų per dieną egzaminų kiekis neturi. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, jog neaiški kai kurių pareiškėjos egzaminų laikymo vieta. Studijų knygelėje yra nurodyta, kur laikyti egzaminai ir įskaitos, t. y. Rusijos Federacijoje. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė neišsamius duomenis apie jos išvykimus į užsienį.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjos užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją buvo nustatytas ne išimtinis, o sistemingas egzaminų ir (ar) įskaitų laikymas arba per vieną dieną, arba kas dieną be pertraukos, arba darant tik vienos dienos pertrauką. Tokia atsiskaitymų tvarka, neatitinkanti net minimalių Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų, t. y. kai studentas neturėdamas laiko pakartoti įgytų žinių, pasitikrinti įgytų gebėjimų, papildomai pasirengti įskaitai ar egzaminui, įvykdo atsiskaitymus režimu, neatitinkančiu elementarių poilsio higienos reikalavimų, sudaro pagrindą abejoti dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės. Remiantis Maskvos naujojo teisės instituto pateiktais duomenimis būta atvejų, kai pareiškėja per vieną dieną išlaikė 2 egzaminus ar (ir) įskaitas, nustatyti 9 atvejai, kai tarp 2-5 atsiskaitymų pareiškėja nėra turėjusi net 1 dienos pertraukos. 2006 m. gegužės - birželio mėnesių sesijos metu jai teko kas dieną atlikti po vieną atsiskaitymą (iš viso laikyti 8 egzaminus ar įskaitas). Be to, byloje surinkta informacija apie pareiškėjos laikytų egzaminų ir įskaitų datas nesutampa su faktiniu pareiškėjos vykimu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl jos Maskvos naujojo teisės instituto kompetentingas asmuo būtų priėmęs sprendimą leisti studijuoti ir atsiskaityti individualia tvarka. Kai tokio sprendimo nėra, studijavimo būdas priskirtinas bendrai tvarkai. Tuo tarpu jeigu studentas bendra tvarka gali pasirinkti, kaip studijuoti, kada studijuoti, kaip atsiskaityti, kada atsiskaityti, tai reiškia, kad vykdomos studijos nėra metodiškai organizuojamos, ir abejonės dėl tokių studijų kokybės yra pagrįstos. Atsakovas nurodė, kad jis negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytų žinių ir gebėjimų, tikrintų pagal nepatikimą vertinimo sistemą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Europos tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Lisabonos konvencijos) VI.1 straipsnyje numatyta, kad pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius; kiekviena šalis pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Lisabonos Konvencijos III.1 straipsnio 2 dalis suteikia teisę valstybei imtis atitinkamų priemonių kvalifikacijų pripažinimui įvertinti. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.60 patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai. Šių Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos, mokymosi (studijų) rezultatų, jo apimties (trukmės) ir turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta, jog jos atsiskaitymai Maskvos naujajame teisės institute buvo organizuoti ir vykdyti pagal nepatikimą pasiekimų vertinimo sistemą. Pateikta informacija apie pareiškėjos laikytus egzaminus ir įskaitas nesutampa su faktiniu jos vykimu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Palyginus Valstybės sienos apsaugo tarnybos pateiktus duomenis su laikytų egzaminų (įskaitų) duomenimis, nustatyta, jog 16 procentų pareiškėjos atsiskaitymų datų nesutampa su vykimu per valstybės sieną. 2004 - 2006 metų laikotarpiu pareiškėja 3 kartus per vieną dieną išlaikė 2 egzaminus (įskaitas), taip pat nustatyti net 11 atvejų, kai pareiškėja tarp 2-5 atsiskaitymų nėra turėjusi net 1 dienos pertraukos, o 2006 m. gegužės - birželio mėnesiais vykusios sesijos metu jai teko iš eilės atlikti po vieną atsiskaitymą kas dieną, t. y. be pertraukų iš viso išlaikyti 8 egzaminus (įskaitas). Tuo tarpu atlikta Vilniaus universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto studijų tvarkos lyginamoji analizė rodo, kad kiekvienam egzaminui pasirengti ir laikyti šiuose universitetuose skiriama ne mažiau kaip 2-5 dienos, o per vieną dieną laikomas tik 1 egzaminas arba įskaita. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atsiskaitymo forma pagrįstai atsakovo buvo pripažinta nepatikima vertinimo sistema. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai buvo leista studijuoti pagal individualią studijų programą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesinės normos. Pareiškėja negavo atsakovo atsiliepimo į jos skundą. Atsakovo įrodymai apie Vilniaus universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto studijų tvarką teismui buvo pateikti prieš posėdį ir pareiškėja neturėjo galimybės su jais susipažinti. Dėl šių priežasčių pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į atsakovo argumentus. Pareiškėja nurodo, kad studijų vertinimas užsienio aukštojo mokslo įstaigoje priklauso nuo toje įstaigoje dirbančių dėstytojų kvalifikacijos, nuo to, ar studentas tinkamai ir pakankamai įsisavina dėstomus dalykus ir ar sugeba išlaikyti egzaminus ir įskaitas. Žinių įvertinimas niekaip nesusijęs su per dieną laikomų egzaminu kiekiu. Tiek Mykolo Riomerio universiteto, tiek Vilniaus universiteto studijų tvarka nenustato, kad studentui neleidžiama laikyti kelių egzaminų vieną dieną ar padieniui, o tik numato bendrą taisyklę, skirtą parengti atsiskaitymų tvarkaraščiui, kurios neturi būti laikomasi egzamino ar įskaitos perlaikymo, individualaus studijų plano, neatvykimo į egzaminą, atsiskaitymų lapo išdavimo atsiskaitant per neakivaizdininkų dienas ir kitais atvejais. Pareiškėja nurodo, kad teismas kaip esminį savo sprendimo argumentą paminėjo tai, jog nesutapo pareiškėjos vykimo į Rusijos Federaciją ir egzaminų laikymo datos. Tačiau pareiškėja egzaminus laikydavo sesijų metu, dokumentuose buvo nurodomos datos pagal tvarkaraščius ir būdavo atvejų, kai egzaminus ji išlaikydavo anksčiau nei numatyta tvarkaraštyje, todėl reali egzaminų laikymo data galėjo ir nesutapti su nurodyta dokumentuose. Be to, šių aplinkybių atsakovas nenurodė kaip esminių, todėl jų tokiomis negalėjo laikyti ir teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjos užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją buvo nustatytas ne išimtinis, o sistemingas egzaminų ir (ar) įskaitų laikymas arba per vieną dieną, arba kas dieną be pertraukos, arba darant tik vienos dienos pertrauką. Tokia atsiskaitymų tvarka, neatitinkanti net minimalių Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų, t. y. kai studentas neturėdamas laiko pakartoti įgytų žinių, pasitikrinti įgytų gebėjimų, papildomai pasirengti įskaitai ar egzaminui, įvykdo atsiskaitymus režimu, neatitinkančiu elementarių poilsio higienos reikalavimų, sudaro pagrindą abejoti dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės. Remiantis Maskvos naujojo teisės instituto pateiktais duomenimis būta atvejų, kai pareiškėja per vieną dieną išlaikė 2 egzaminus ar (ir) įskaitas, nustatyti 9 atvejai, kai tarp 2-5 atsiskaitymų pareiškėja nėra turėjusi net 1 dienos pertraukos. 2006 m. gegužės - birželio mėnesių sesijos metu jai teko kas dieną atlikti po vieną atsiskaitymą (iš viso laikyti 8 egzaminus ar įskaitas). Be to, byloje surinkta informacija apie pareiškėjos laikytų egzaminų ir įskaitų datas nesutampa su faktiniu pareiškėjos vykimu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl jos Maskvos naujojo teisės instituto kompetentingas asmuo būtų priėmęs sprendimą leisti studijuoti ir atsiskaityti individualia tvarka. Kai tokio sprendimo nėra, studijavimo būdas priskirtinas bendrai tvarkai. Tuo tarpu jeigu studentas bendra tvarka gali pasirinkti, kaip studijuoti, kada studijuoti, kaip atsiskaityti, kada atsiskaityti, tai reiškia, kad vykdomos studijos nėra metodiškai organizuojamos ir abejonės dėl tokių studijų kokybės yra pagrįstos. Atsakovas nurodo, kad jis negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytų žinių ir gebėjimų, tikrintų pagal nepatikimą vertinimo sistemą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis papildomus įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio pradžios. Pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su visa byloje esančia medžiaga iki teismo posėdžio. Visa rašytinė bylos medžiaga taip pat buvo nurodyta teismo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, nurodė, kad ji studijavo pagal individualią programą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės prašė apeliacinio skundo netenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai nurodydamos, kad pareiškėjos kvalifikacija, lyginant ją su reikalavimais, nustatytais aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje, turi esminių skirtumų ne tik pagal pasiekimų vertinimą, bet ir pagal studijų programos turinį ir apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
apeliacinis skundas netenkintinas.
Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau- ir Konvencija) VI.1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Todėl sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą būtina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje suteikiamos kvalifikacijos palyginamąjį vertinimą. Pagal Konvencijos I.1 straipsnį įvertinimas (institucijų ar programų)- būdas nustatyti aukštojo mokslo programos ar institucijos mokymo kokybę. Institucijos mokymo kokybė neabejotinai priklauso ne tik nuo aukštojo mokymo programos apimties ir turinio, bet ir nuo mokymo proceso organizavimo. Neatsiejama mokymo proceso organizavimo dalis- studijų pasiekimų vertinimas. Taip užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 5 punkte: užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas- šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Tokio teisės normų aiškinimo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr.A(12)-802/2003, Nr.A(11)-1002/2004).
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad atsakovas, nustatinėdamas, ar yra esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėja, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo ir mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimą. Kolegija sutinka su Studijų kokybės vertinimo centro ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos žinioms vertinti taikyta studijų pasiekimų vertinimo sistema dėl pernelyg intensyvaus atsiskaitymų grafiko ir atsiskaitymų bei pareiškėjos faktiško vykimo į Rusijos Federaciją (Valstybės sienos apsaugos tarnybų duomenimis) laiko neatitikimo, yra nepatikima ir iš esmės skiriasi nuo taikomos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, teikiančiose analogiškas kvalifikacijas. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, kad ir Lietuvos aukštosiose mokyklose galimi intensyvesni atsiskaitymai, nei numatyta šių mokyklų studijų tvarkose, nepaneigia fakto, kad egzistuoja esminiai skirtumai mokymosi pasiekimų vertinime, nes pareiškėjos atveju toks vertinimas buvo sistemingas, nuolatinis, o Lietuvos aukštosiose mokyklose atsiskaitymų intensyvumas gali didėti tik atskirais vienkartiniais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad ji studijavo pagal individualią programą. Nei atsakovui, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir net apeliaciniame skunde pareiškėja šios aplinkybės nenurodė, nors ji pareiškėjai neabejotinai turėjo būti žinoma. Konvencijos III.3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui. Todėl kolegija į šį pareiškėjos argumentą neatsižvelgia.
Paminėtina, kad atsakovas atsižvelgė į tai, jog nepatikimas mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimas nors ir gali turėti įtakos asmens kvalifikacijos kokybei, tačiau nėra besąlyginis pagrindas užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė pareiškėjos užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu ji įvykdys papildomus reikalavimus- išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Taigi, pareiškėjai suteikta galimybė toliau siekti jos įgytos kvalifikacijos pripažinimo, ir įvykdžius nustatytas sąlygas jos įgytoji kvalifikacija bus pripažinta lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu galėjo būti priimtas griežtesnis sprendimas- užsienyje įgyta kvalifikacija galėjo būti nepripažinta, nes šiuo metu nustatyta, kad Maskvos naujojo teisės instituto (aukštoji mokykla, kurioje pareiškėja įgijo kvalifikaciją) mokymo programa iš esmės skiriasi nuo Lietuvos aukštųjų mokyklų, teikiančių tokį išsilavinimą, programų. Pareiškėja savo skundu prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr.14-429 dalį, kuria nustatyta sąlyga pareiškėjai išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre, būtent toks reikalavimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija bylą nagrinėja tik šia apimtimi ir neatsižvelgia į minėtą atsakovo informaciją.
Pareiškėja nurodo ir procesinius pažeidimus, dėl kurių ji negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui: neturėjo galimybės susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais, nes jie buvo pateikti prieš pat teismo posėdį ir nebuvo išsiųstas atsiliepimas į skundą. Iš bylos matyti, kad atsakovo teikti įrodymai teisme gauti 2006 m. kovo 2 d. (1 t., b.l. 103), teismo posėdis vyko 2006 m. kovo 6 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko realizuoti savo procesinę teisę, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, ir susipažinti su bylos medžiaga. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo išsiųsti pareiškėjui atsiliepimą į skundą (72 straipsnis), todėl atsiliepimo neišsiuntamas nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų jam tinkamai pasiruošti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.