Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. P. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privatus kaltintojas N. P. byloje kaltina A. B. ir V. S. tuo, kad jie 2016-08-07, nuo 04.49 val., kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą N. P. atžvilgiu, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. B. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.Į taikinamąjį posėdį neatvyko asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu - V. S.. Skundo vertimas į rusų kalbą ir teismo šaukimas grįžo neįteikti. Biržų rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-10-24 nutartimi privataus kaltinimo procesą pagal N. P. pareiškimą dėl A. B. ir V. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamas asmuo vengia teismo, nesudarydamas galimybių įteikti jam procesinių dokumentų, o neperdavus bylos į teisiamąjį posėdį, teismas neturi pagrindo skelbti V. S. paieškos. Todėl, teismo manymu, būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. N. P. atstovas advokatas Giedrius Danielius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nutartį ir privataus kaltinimo bylą nagrinėti teisme. Jo manymu, byla negali būti perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vien tik todėl, kad V. S. vengia teismo. Byla šiuo atveju V. S. atžvilgiu turėtų būti išskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 4 dalimi ir perduota dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o kaltinamojo A. B. atžvilgiu – tęsiama nagrinėti teisme. Tokiu būdu būtų užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis ir esminiai proceso principai. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenurodė jokių pagrindų, pagal kuriuos ši privataus kaltinimo byla, pradėta iki 2017-10-01, perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis jau buvo padavęs pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl toks nepagrįstas bylos perdavimas prokurorui gali būti vertinamas kaip baudžiamojo persekiojimo vilkinimas. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas galimybių užsienio piliečiui V. S. įteikti procesinių dokumentų, o tuo pačiu surengti taikinamojo posėdžio, perdavė privatus kaltintojo N. P. skundą dėl jo atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.2017 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-626 buvo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsniai ir neteko galios 34 straipsnis ir XXX skyrius, kuris reglamentavo procesą privataus kaltinimo tvarka. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.Pagal iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusį privataus kaltinimo bylų teisinį reglamentavimą bylos nagrinėjimo pradžia nebuvo siejama su nukentėjusiojo pareiškimo pateikimu teismui. Vadovaujantis BPK 413 straipsniu, teismas imdavosi iniciatyvos sutaikyti šalis – nukentėjusįjį ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį. Proceso dalyviai būdavo šaukiami į taikinamąjį posėdį, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu būdavo išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Taigi, taikinamasis posėdis buvo privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų etapas, kurio metu imamasi priemonių nukentėjusiajam sutaikyti su asmeniu, prieš kurį paduotas skundas. Nukentėjusiojo skundas perduodamas nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tokiu atveju, jei nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko. Tokiu atveju dėl skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas priimdavo nutartį.Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad 2017 m. balandžio 21 d. N. P. su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Biržų rajono apylinės teismą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu padarymo. Į teismo rengtus taikinamuosius posėdžius nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. S. neatvykdavo, jam į užsienį siųsti procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. Atsižvelgus į privataus kaltinimo bylų proceso ypatumus, pagal kuriuos bylos nagrinėjimo pradžia siejama ne su nukentėjusio asmens pareiškimo teismui pateikimu, o su teismo nutartimi perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, N. P. skundo teisminio nagrinėjimo procesas nėra pradėtas iki šiol. Vadovaujantis 2017 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-626, kuris nuo 2017-10-01 panaikino privataus kaltinimo procesą, iki 2017-10-01 nepradėtas nagrinėti nukentėjusio asmens N. P. skundas negali būti nagrinėjamas teisme neatlikus ikiteisminio tyrimo. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, pritartina Biržų rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nutarčiai perduoti N. P. pareiškimą dėl A. B. ir V. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.