- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-878-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00054-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- P. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 m. laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Anksčiau teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 2 MGL bauda, baudą sumokėjęs;
1.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 20 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. rugsėjo 14 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Komisijos nutarimo, nurodant, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, jis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, nustatyta nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Konstatuota, jog nėra pagrindo manyti, kad būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis P. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nuteistojo skunde nesutinkama, kad išlieka kriminogeniniai veiksniai, ypač gyvenimo stilius ir draugai, nes tai praeitis. Teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Dėl civilinio ieškinio savo poziciją išdėstė skunde apylinkės teismui. Nusikaltimo analizė jau padaryta kito teismo pagal BK, o šiuo atveju procesas pagal BVK, tad šis argumentas negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikalstamos veikos pataisos namuose nevykdė, tad pastaba, kad Socialinio tyrimo išvadoje apie tai kalbama yra neaiški. Dėl pažangos mažinant rizikos balus nurodoma, jog BVK neparašyta, kiek balų yra akivaizdi pažanga. Todėl jeigu mažėja – akivaizdu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. V. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Šių aplinkybių visumoje gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, konstatavus jog nėra pagrindo išvadai, kad P. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai, todėl šiuo atveju pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ypač įvertinus tai, kad P. V. nusikalstamo elgesio rizika nėra nuosekliai mažėjanti viso bausmės atlikimo metu (2017 m. liepos 13 d. - 48 balai, 2018 m. vasario 26 d. – 50 balų). Vien tai, kad P. V. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo, priešingai nei nurodoma skunde nėra pagrindas spręsti, jog jo pažanga yra pakankama. Šiuo atveju būtina įvertinti dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
10. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo individualiame specialiame reabilitacijos plane numatytų priemonių sėkmingą vykdymą, tačiau sprendžiant apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti ir šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Sutiktina su Komisijos nutarime, taip pat skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju svarbūs nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai (teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai). Nors nuteistasis skunde nesutinka jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau teismas vadovaujasi jam pateikta medžiaga, t. y. ir Socialinio tyrimo išvada. Jokių duomenų, kurių pagrindu nebūtų galima vadovautis Socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis nenustatyta. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis P. V. su šia išvada susipažino 2018 m. rugpjūčio 27 d., pasirašė, jokių pastabų nenurodė.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus yra statinis, nekintantis veiksnys, tačiau jis vertinamas nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pasisakydamas dėl P. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir sunkumo, nuteistojo dalinio kaltės pripažinimo įstatymų nuostatų nepažeidė. Pateikti duomenys patvirtina, kad P. V. bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo, dviejų apysunkių, dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės, kad P. V. bausmę atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau taip pat buvo teistas, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Šias aplinkybes teismas vertina nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. Nagrinėjamu atveju, aptarti duomenys sprendžiant apie lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, bei apie nuteistojo pataisos proceso atliekant laisvės atėmimo bausmę veiksmingumą, įvertinami kartu su duomenimis patvirtinančiais, kad pataisos įstaigoje nuteistojo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas, jis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, du kartus skirtos nuobaudos. Nors nuobaudos jau negalioja, tačiau šie duomenys sudaro pagrindą abejoti probacijos sėkme.
12. Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta išimtinai teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Be to, iš nuteistojo skundo argumentų matyti, jog nuteistasis ir šiuo metu pateisinamai vertina savo elgesį, menkindamas pažeidimų svarbą. Nurodo, jog teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs.
13. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo ir aptartų kriminogeninių veiksnių, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis P. V. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimo institutą skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. rugsėjo 14 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.