Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismui nustačius, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, pareiškėjai prašė šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-776-(7.5.) paštu gavo 2017 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad iki 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėjas ir kitų pareiškėjų atstovas R. J. buvo nedarbingas – turėjo rankų traumą, todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo bei atstovaujamųjų teisių.

II.

III.

Pareiškėjų nuomone, teismas, net ir nustatęs nežymiai praleistą terminą skundui paduoti, turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ir šį terminą atnaujinti, kadangi ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjams teikti informaciją nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, kuri įgyvendinama specialiuoju įstatymu, o tai sietina su viešuoju interesu įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atkurti pretendentams nuosavybės teises.

R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. pažymi, kad aplinkybė, jog teismas netinkamai taiko įstatymą, nustatydamas fakto neatitinkančias aplinkybes bei pažeisdamas pareiškėjų teises į greitą ir teisingą galutinį teismo sprendimą byloje, sudaro pagrindą išvadai, jog yra pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tai patvirtina ir atsakovo vykdomos reformos Vilniaus mieste bei rajone padėtis, formuojant žemės sklypus bei priimant sprendimus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o tai iš esmės sietina ir su atsakomybės nebuvimu, naudojant valstybės turtą bei lėšas.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi jo nustatyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 1SS-776-(7.5.) pareiškėjams įteikimo nėra pagrįsta, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti jų skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą, nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. J. su 2016 m. spalio 17 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių ir prašė pateikti IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini), dalyvavusių 2016 m. rugpjūčio 25 d. projektavime, susirinkimo protokolą su priedais bei iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. turimus duomenis, susijusius su ginčo teritorijoje suformuotų sklypų Nr. 282 (1,40 ha), Nr. 283 (6,80 ha), Nr. 289 (0,38 ha), Nr. 65A (0,15 ha) bei Nr. 166A (0,18 ha), numatytų žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-803-(14.48.2.), projektavimu ir pasirinkimu. Atsakydamas į šį prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 48SD13923(14.48.104.) pareiškėjui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. protokolo Nr. 48PRT-192-(14.48.65.) 1 ir 2 priedų kopijas. Atsakovas taip pat nurodė, kad laisvos žemės fondo plotai suprojektuoti: Nr. 65A – I eiliškumo grupės pretendentams (duomenys neskelbtini), Nr. 166A ir Nr. 289 – I eiliškumo grupės pretendentams (duomenys neskelbtini), Nr. 282 ir Nr. 283 – VIII eiliškumo grupės pretendentams. L. J. yra IX eiliškumo grupėje, todėl I ir VIII eiliškumo grupių pretendentai turėjo teisę pasirinkti žemės sklypus pirmiau nei L. J. paveldėtojas. Kadangi pareiškėjas nedalyvavo I ir VIII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimuose, projektavimo medžiaga (protokolai ir priedai) jam nebus siunčiami. R. J. su 2016 m. gruodžio 13 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pateikti jam turimus duomenis, susijusius su ginčo teritorijoje suformuotų sklypų Nr. 282 (1,40 ha), Nr. 283 (6,80 ha), Nr. 289 (0,38 ha), Nr. 65A (0,15 ha) ir Nr. 166A (0,18 ha), iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. numatytų žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-803-(14.48.2.), projektavimu ir pasirinkimu. Išnagrinėjusi šį pareiškėjo skundą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 1SS-776-(7.5.) nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 48SD13923(14.48.104.) pagristai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, kuriuose yra trečiųjų asmenų duomenų, tačiau nurodytas dokumentų nepateikimo argumentas, kad jis nedalyvavo I ir VIII eilės pretendentų susirinkimuose, nėra tinkamas. Pažymėjo, kad R. J. buvo pateikta visa viešai skelbtina informacija, susijusi su laisvos žemės fondo plotuose Nr. 282, Nr. 283, Nr. 289, Nr. 65A bei Nr. 166A žemės sklypų projektavimu, o kadangi jis 2016 m. gruodžio 13 d. skunde nenurodė prašomų dokumentų, kuriuose yra trečiųjų asmenų duomenų, naudojimo tikslo, teikimo bei gavimo teisinio pagrindo, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pateikti dokumentus, susijusius su laisvos žemės plotuose Nr. 282, Nr. 283, Nr. 289, Nr. 65A ir Nr. 166A žemės sklypų projektavimu.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl informacijos pateikimo. Šiuos santykius reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o specialusis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kuris privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nenumato. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 48SD13923(14.48.104.) turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, tačiau kadangi pareiškėjas buvo suklaidintas, netinkamai nurodžius teismo sprendimo apskundimo tvarką, o Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo 2016 m. gruodžio 13 d. skundą dėl teritorinio skyriaus veiksmų išnagrinėjo, darytina išvada, kad vieno mėnesio terminas abiems ginčijamiems sprendimams apskųsti nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 1SS-776-(7.5.) pareiškėjui R. J. įteikimo dienos.

Ant voko, kuriame pareiškėjui buvo siųstas šis sprendimas, esantis spaudas liudija, jog R. J. gyvenamosios vietos pašto įstaigoje siunta buvo gauta 2017 m. kovo 29 d. Kadangi šis laiškas nebuvo registruotas, jis buvo ne asmeniškai įteiktas adresatui, o įmestas į jo pašto dėžutę. R. J. teigia, kad savo pašto dėžutėje šį laišką rado 2017 m. balandžio 5 d. Įvertinus bylos duomenis apie laiško su nurodyto ginčijamo sprendimo nuorašu perdavimą pareiškėjui, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šis laiškas į R. J. pašto dėžutę tikrai buvo įmestas tą pačią dieną, kai buvo gautas jos gyvenamosios vietos pašto įstaigoje. Kurią tiksliai dieną laiškas buvo įmestas į pareiškėjo pašto dėžutę, taip pat nėra galimybės nustatyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti R. J. paaiškinimu, kad paminėtą laišką jis savo pašto dėžutėje rado 2017 m. balandžio 5 d. Aptariamoje situacijoje būtent ši data, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis), ir turi būti laikoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 1SS-776-(7.5.) įteikimo pareiškėjui diena. R. J. skundą teismui paštu išsiuntė 2017 m. gegužės 5 d., todėl skundo padavimo termino nepraleido. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) bei E. R. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.