Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-833-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
2-833-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00083-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
E. D., L. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-833-370/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00083-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1549-173/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Imeros prekyba“ ieškinį atsakovams L. K. ir E. D. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 57 924 Eur skolos ir žalos atlyginimo, iš atsakovo L. K. 43 264,20 Eur palūkanų, iš atsakovų 5 proc. metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo E. D. 57 924 Eur vertės, o atsakovo L. K. 101 188,20 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Šį prašymą ieškovas grindė didele ieškinio suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų 57 924 Eur bendros vertės ir atsakovo L. K. 43 264,20 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovų lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą, išskyrus lėšoms, gaunamoms kaip atsakovų darbo užmokestis, leisdamas atsakovams atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio suma yra didelė, o byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą ir lėšas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, yra bankrutuojanti įmonė, siekia apginti kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas E. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Bet koks nuosavybės teisių suvaržymas ir uždraudimas disponuoti turtu jo turėtojui sukelia didelių nepatogumų, tuo pačiu sudarydamas galimybę atsirasti atsakovo nuostoliams. Apelianto teigimu, jo vienintelis turtas – tai gaunamas darbo užmokestis, o apeliantas augina tris vaikus, iš kurių du mažamečiai, juos reikia išlaikyti, todėl bet koks apelianto turtinių teisių suvaržymas apsunkina ne tik jo paties finansinę padėtį, bet ir išlaikomų asmenų. Pagal kasacinio teismo praktiką taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti visų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-146/2002).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas nepagrįstais laiko apelianto teiginius, kad teismas šioje situacijoje turėjo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kaip ir apelianto argumentus, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes jos apsunkina apelianto išlaikytinių turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nei dėl ieškovo pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo jį įvykdyti, todėl dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Iš atskirojo skundo matyti, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi pareikalauti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo yra teismo teisė, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai nepareikalavo užtikrinti nuostolių atlyginimą, nes nebuvo pateikta atitinkamo prašymo, taip pat, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nebuvo poreikio apginti viešąjį interesą.

Apeliantas nurodo, kad jo vienintelis turtas yra gaunamas darbo užmokestis. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi apelianto lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis, nebuvo areštuotos. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka apelianto atskirajame skunde paminėtus proporcingumo siekiamiems tikslams ir teisingumo principus. Nurodydamas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo išlaikytinių padėtį, apeliantas nepateikė jo teiginį apie išlaikomus asmenis pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl šie apelianto argumentai laikytini deklaratyviais ir neturinčiais įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant advokato pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti (b. l. 41–42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Imeros prekyba“ (j. a. k. 300556733) iš atsakovo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Danguolė Martinavičienė