- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1-31-169/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Advokatai
- Andrejus Mokšinas, Liudmila Žiubikienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-05-10 nuosprendžiu, pakeistu 2011-09-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.; 2) 2012-01-19 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, areštu 90 parų; 3) 2012-01-25 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, areštu 70 parų; 4) 2012-01-31 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktį, su 2011-09-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, – areštu 80 parų. 2012-03-26 nutartimi 2012-01-31 nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinus su 2011-01-19 ir 2012-01-25 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, – areštu 90 parų; 5) 2012-04-02 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, – laisvės atėmimu 5 mėn.; 6) 2012-12-06 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, – laisvės atėmimu 1 metams, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis: susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su M. K., D. M. ir G. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2011 m. birželio 28 d. 10.53 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su neteisėtai įgytais svetimais naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – „Swedbank“ AB banko išduotais A. D. identifikavimo kodais iš identifikavimo kodų kortelės Nr.1820219 ir nuolatiniu ID slaptažodžiu elektroniniais kanalais šių duomenų pagrindu prisijungė prie A. D. elektroninės bankininkystės, užpildė ir pateikė anketą dėl kredito suteikimo UAB „MCB Finance“, panaudodamas tikrus A. D. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis, pateikė melagingas žinias, kad jis yra sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas ir sudarė A. D. vardu kredito sutartį su momentinius kreditus teikiančia bendrove UAB „MCB Finance“ dėl 2 000 Lt kredito, UAB „MCB Finance“ suteikus 2 000 Lt kreditą, tą pačią dieną pervedė 2 003 Lt į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, ir taip neteisėtai panaudojo svetimus, neteisėtai įgytus identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis.
Be to, jis apgaule užvaldė svetimą turtą: susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su M. K., D. M. ir G. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekdamas apgaule, savo naudai įgyti svetimą, trumpalaikius kreditus teikiančių bendrovių turtą, pasinaudojęs neteisėtai įgytais svetimais A. D. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – „Swedbank“ AB banko išduotais A. D. identifikavimo kodais ir elektroninės bankininkystės naudotojo ID slaptažodžiu elektroniniais kanalais prisijungęs prie A. D. elektroninės bankininkystės, 2011-06-28 sudaręs A. D. vardu kredito sutartį su momentinius kreditus teikiančia bendrove UAB „MCB Finance“ dėl 2 000 Lt kredito ir UAB „MCB Finance“ suteikus 2 000 Lt kreditą, tą pačią dieną pervedė 2 003 Lt į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, tokiu būdu panaudodamas svetimus, neteisėtai gautus elektroninius duomenis apgaule savo naudai užvaldė UAB „MCB Finance“ turtą – 2 000 litų.
L. S., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2011 m., tikslios datos nebeprisimena, jo pažįstami K. ir M. D. paprašė leisti į jo sąskaitą persiųsti pinigus, gautus iš užsienio. Jis davė savo sąskaitos numerį, paskui jam paskambino ir pasakė, kad pinigus jau pravedė, prašė juos nuimti. Kiek pamena, mažesnę pinigų sumą – 600 Lt ar 700 Lt išėmė Sedos gatvėje esančiame bankomate prie „Iki“ parduotuvės, antrą kartą pinigų išimti važiavo į Swedbank senamiestyje. Už pinigų išėmimą gavo apie 30 Lt. Be to, M. su K. vasarą paskambinę paprašė susitikti, nes nori prisijungti prie interneto. Jo kompiuteris buvo sugedęs, todėl paskambino kaimynui N. K. ir paprašė jo kompiuterio. Jam sutikus visi nuėjo pas N. Jis su N. balkone parūkė, o jo pažįstami ten padarė, ką jiems reikėjo. Jis nežino, ką jie darė, nes nežiūrėjo. N. K. gal ką sumaišė sakydamas, kad jis spaudė kompiuterį. Nepamena, ko jis galėjo eiti prie kompiuterio, gal ėjo pasižiūrėti į socialinį tinklalapį. D. nepažįsta, jis nevaikščiojo į kredito įstaigas su K., M., T. ėjo tik į Swedbank išimti pinigų. Dalinai kaltu prisipažįsta, nes nuėjo ir išėmė pinigus, kad davė kortelės duomenis, kad būtų pravesti pinigai. Savo sąskaitoje po persiuntimo matė 750 Lt ir 2 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. S. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
liudytojo G. T. parodymais, jog D. buvęs klasiokas, paskolą paėmė D. M. ir M., o ant jo kaltę suvertė. Pinigų nematė, jų negrynino ir dėl L. S. nieko negali pasakyti. Kiek pamena, pas jį atėjo D. ir M., kurie paprašė, kad pervestų pinigus, davė banko sąskaitą ir nurodė sumą. Pasakė, kad tą sumą pervestų į tokį ir tokį banką. Grįžęs namo vakare pinigus pervedė – 150 Lt ar 155 Lt. Ryte juodu atėjo ir paklausė, ar pinigus pervedė. Už paslaugą davė 100 Lt. Pinigus pervedė gal ir iš savo sąskaitos, ar iš D. sąskaitos. Jie nurodė sumą ir kam persiųsti, davė sąskaitą. Nežino, kodėl reikėjo pravesti 155 Lt. Davė sąskaitą ir sakė, kad tuos pinigus pervestų, sakė, kad atsilygins. Tuo metu buvo vakaras, ir, kaip supratęs, juodu neturėjo kompiuterio. Jungėsi per internetą. Jis pinigų savo sąskaitoje neturėjo, kaip supratęs, prisijungė prie kažkieno sąskaitos ir pravedė iš tos sąskaitos pinigus į kito sąskaitą;
liudytojo A. D. parodymais, jog apie L. S. žino tiek, kad į jo sąskaitą buvo pravesti pinigai. D. M. ir K. pasinaudodami N. K. kompiuteriu pasiėmė paskolas ir pinigus pravedė L. S.. G. T., D. M. ir K. prašė jo paso. Sakė, kad reikia važiuoti į Latviją. Paskui paprašė internetinės bankininkystės prisijungimo kodų. Sakė, kad reikia padėti draugui pravesti pinigų. Jis davė ir jie pasiėmė paskolą, kurią pravedė L. S. į jo sąskaitą;
liudytojo M. K. parodymais, jog jis ir D. sugalvoję paimti paskolą, iš A. D. paėmė internetinės bankininkystės kodus. Ėjo dviese į „Topo centrą“, galvojo, kur vesti pinigus, sugalvojo vesti L.. Jam sutikus, pervedė pinigus, o šis pinigus išėmė ir atidavė jiems. Į jo ir D. sąskaitas nebuvo galima pervesti pinigų, nes jų sąskaitoms buvo uždėti areštai, kadangi buvo skolingi antstoliams. Vieną paskolą ėjo išimti į banką – 2000 Lt, kitus pinigus išėmė iš bankomato. Pas Kulboką kompiuteriu viską formino jis, L. gal davė sąskaitos numerį, kur vesti. Gali būti, kad pavedimą S. formino, o jis suvedė duomenis dėl paskolos gavimo. S. buvo šalia, todėl jis ir suvedė sąskaitos numerį, į kurią pravesti pinigus;
liudytojo D. M. parodymais, jog jis su M. paėmė paskolą. S. paprašė, kad leistų į jo sąskaitą pervesti pinigus ir paskolos pinigai buvo pravesti į L. sąskaitą;
liudytojo N. K. parodymais, jog L. S. su draugais, kurių pravardės „Mafija“, „Dileris“, buvo atėję pas jį, nes norėjo pasinaudoti jo kompiuteriu. L. pareguliavo dainas, įsijungė „youtube“, „facebook“ ir abu išėjo į balkoną parūkyti, o S. draugai liko prie kompiuterio. Kai grįžo, kiti asmenys tebebuvo prie kompiuterio. Niekas iš atėjusių nesakė, kam reikia kompiuterio, o jis ir nesiaiškino;
2011-08-03 A. D. protokolu-pareiškimu (1 t., 13 b. l.);
iš 2011-08-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. savo iniciatyva pateikė sąskaitos (duomenys neskelbtini), išklotinę nuo 2011-01-01 iki 2011-08-03, kurioje užfiksuotas pinigų pervedimas 2011-06-27 į UAB „MCB Finance“ sąskaitą 0,01 Lt, 740 Lt pervedimas į L. S. sąskaitą, 155 Lt pervedimas į UAB „MCB Finance“ sąskaitą ir 2011-06-28 2 003 Lt pervedimas į L. S. sąskaitą, (1 t., 24–26 b.1.);
iš 2011-09-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. savo iniciatyva pateikė patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, kuriame užfiksuota, kad A. D. išduota identifikavimo kodų kortelė Nr. 1820219; 2009-07-04 elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr.12373825; 2009-07-10 „Swedbank“ jaunimo programos ZOOM mokėjimo kortelės sutartį, kurioje užfiksuota, kad A. D. išduota mokėjimo kortelė, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., 29–34 b. l.);
iš 2011-09-07 UAB „CREDIT24“ pranešimo matyti, kad 2011-06-27 14.31.03 val. A. D. vardu buvo gauta registracija iš kompiuterinės sistemos IP adresu 82.135.212.47. ir registracija patvirtinta 2011-06-27 iš asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį. A. D. vardu išduotos dvi paskolos, pirmoji paskolos paraiška Nr.481972 (suma 150 Lt, 14 dienų terminui) internetu gauta 2011-06-27 14.42.01 IP 82.135.212.47, buvo patvirtinta ir paskolos suma pervesta į atsiskaitomąją Swedbank AB sąskaitą. Antroji paskolos paraiška Nr. 482536 (suma 2 000 Lt, 180 dienų terminui) internetu gauta 2011-06-28 10.53.37, IP adresas 88.222.209.23. paraiška buvo patvirtinta ir paskolos suma pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys – mobilaus ryšio telefonas Nr. 8-628-04967, el. paštas – diliaras(a),inbox.lt. (1 t., 54–61 b. l.);
iš 2011-06-01–2011-09-08 L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad 2011-06-27 iš A. D. sąskaitos buvo pervesta 740 litų, 2011-06-28 iš A. D. sąskaitos – 2 003 litai (1 t., 82-84 b. l.);
2011-10-06 informacijoje užfiksuota, kad IP adresu 88.222.209.23 naudojasi Meganet klientė J. K. (1 t., 116 b. l.);
iš 2011-12-08 UAB „Dokeda“ pranešimo matyti, kad J. K. naudojasi Meganet interneto paslauga ir nuo 2008-09-09 šiai vartotojai priskirtas IP adresas 88.222.209.23 (l t., 118 b. l.);
iš 2011-12-03 UAB „Roventa“ pranešimo matyti, kad UAB „Roventa“ administruojamas IP adresas 178.19.29.29 priklausė R. T. (1 t., 120 b. l.);
iš 2012-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas N. K. atpažino G. T. ir D. M., kaip asmenis, atėjusius kartu su L. S. pas jį į butą (1 t., 127–128, 129–130 b. l.).
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, o 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu teismų praktikoje pripažįstami neteisėti veiksmai, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą EMP ar EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas) atlikimas. Tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimą), veika kvalifikuojama ne tik kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, bet ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį.
Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog, kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) – jis nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).
Išnagrinėjus byloje surinktus ir ištirtus duomenis nustatyta, jog kaltinamasis L. S. su nuteistaisiais M. K., D. M. ir G. T. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. visi matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – panaudojant svetimus elektroninės bankinkystės mokėjimo priemonės duomenis atlikti finansinę operaciją ir apgaule įgyti kredito bendrovės turtą, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno veiksmais buvo paimta paskola ir pasisavinta, esant bendrininkavimui dėl kilusių padarinių atsakingi visi asmenys.
Įvertinus anksčiau nurodytus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. S. kaltės padarius BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – veikiant bendrininkų grupe neteisėtai panaudojus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – veikiant bendrininkų grupe apgaule įgijus svetimą turtą, todėl jis baustinas už minėtų veikų padarymą.
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamajam L. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas apysunkis ir vienas nesunkus baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, 2011-02-25 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai, yra šešis kartus teistas, penkis kartus už analogiškas veikas, iki nusikalstamų veikų padarymo teistumo neturėjo, nebaustas administracine tvarka, po nusikalstamų veikų padarymo pasislėpė nuo teismo.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Remiantis BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo kaip bendrininko vaidmenį (veiksmų reikšmingumą ir indėlį) ir pobūdį (veiksmų intensyvumą, aktyvumą), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelnesnes iš BK 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą ir areštą, jų dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šių bausmių vidurkiui (BK 41, 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiosios sutapties sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo L. S. dar padarė kitų nusikaltimų, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Į paskirtą bausmę kaltinamajam L. S. įskaitytinas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (3 t., 110, 172–174 b. l.) ir 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 26 d. (BK 63 straipsnio 9 dalis ir 66 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Civilinio ieškovo UAB „MCB Finance“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo L. S. solidariai su nuteistaisiais M. K., D. M. ir G. T. 3 199,96 Lt, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog turtinė žala padaryta bendrais kaltinamojo ir nuteistųjų veiksmais (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-01-03 rašto Nr.5-S-12 bei prie jo pridėtų dokumentų: sąskaitos faktūros TAVPK Nr.189, PVM sąskaitos faktūros VES Nr.814602, sąskaitos išrašų (4 t., 24–30 b. l.) matyti, jog L. S. buvo taikoma ekstradicija, kurios išlaidos sudaro 6 136 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos tiriant kaltinamojo L. S. padarytas nusikalstamas veikas, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. S. Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją bausmę, paskirti subendrintą bausmę areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. kovo 26 d.
Į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. kovo 21 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 26 d.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo L. S. solidariai su nuteistaisiais M. K., D. M. ir G. T. 3 199,96 Lt (trys tūkstančiai šimtas devyniasdešimt devyni litai 96 ct) uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“ turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš L. S. 6 136 Lt (šeši tūkstančiai šimtas trisdešimt šeši litai) proceso išlaidų Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT04 7044 0600 0782 1039 AB SEB banke).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.