Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-19-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
AN2-19-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01249-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-19-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01249-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-30 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2018-06-26 surašė M. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018-04-10 17.51 val. kelyje Klaipėda–Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2018-08-20 nutarimu M. J. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. M. J. Institucijos nutarimą apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-10-30 nutartimi M. J. skundą atmetė, skundžiamą Institucijos 2018-08-20 nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-30 nutartį ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateiktų raštų kaip skundo rašytinių įrodymų bei nesutiko nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų bendrai kaip vienos veikos, tai, anot apelianto, rodo teisėjo šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę. Iš administracinio nusižengimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raštų matyti, jog su policija buvo norima bendradarbiauti siekiant nustatyti vairavusį asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino visos įrodomosios medžiagos, kuri patvirtina Institucijos siekį nubausti už tą pačią veiką keliolika kartų, paminant dvigubo baudimo negalimumo, sveiko proto, teisingumo, sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją su prašymu pratęsti duomenų pateikimo terminą, tačiau Institucija M. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą, taip apribodama galimybę pateikti prašomus duomenis laiku bei pažeisdama ANK 577 straipsnio 1 dalies 5 ir 4 punktuose įtvirtintą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į prašymų bei reikšmingų (policijos prašomų) duomenų pateikimą. M. J. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visi užfiksuoti greičio viršijimo atvejai užfiksuoti vienoje vietoje tuo pačiu automobiliu, todėl vertintini kaip viena veika. M. J. informaciją apie vairavusius asmenis perdavė Institucijai raštu Nr. 2018/08/14. Be to, M. J. pirmosios instancijos teismo prašė atidėti teismo posėdį, kol bus išspręstas bylų sujungimo klausimas, tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teisėjas nurodė, jog ANK nenumato administracinių bylų sujungimo, todėl prašymo netenkino. M. J. pažymi, jog nors ANK nenumato tokių bylų sujungimo, tačiau taip pat ir nedraudžia. Siekiant proceso greitumo teismas turi teisę sujungti bylas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidė M. J. teisę skųsti ir patikrinti nutarties, kuria atsisakyta sujungti bylas, pagrįstumą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, dėl to neteisingai pagal ANK 641 straipsnį įvertino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, neišnagrinėjo visos įrodomosios medžiagos, nekreipė dėmesio į policijos darbo pažeidimus, susijusius su ANK 563 straipsnyje reglamentuotos administracinės teisenos paskirties nesilaikymu, ANK 577 straipsnyje įtvirtintu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepaisymu, nenagrinėjo galimybės grąžinti bylą į policiją vienos baudos skyrimui, nepagrįstai neleido sujungti administracinio nusižengimo bylų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliacinius skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-30 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. M. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas nesutiko nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų bendrai kaip vienos veikos, tai, anot apelianto, rodo teisėjo šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę.

8. Apygardos teismas pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinius nusižengimus, padarytus viršijus greitį, tačiau dėl duomenų nepateikimo apie įmonei priklausančiu automobiliu viršijusius greitį vairuotojus turint pareigą tokius duomenis pateikti (ANK 431 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis.

10. Kaip nurodo pats apeliantas bei matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, visi greičio viršijimo atvejai yra skirtingomis datomis ir (arba) laiku. Visi greičio viršijimo faktai užfiksuoti laikotarpiu nuo 2018-03-27 17.43 val. iki 2018-05-15 22.54 val.

11. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, visi greičio viršijimo atvejai užfiksuoti ne vienu metu, o skirtingu laiku, be to, įvertinus M. J. 2018-08-14 rašte Nr. 2018/08/14 pateiktus duomenis, jog pranešimuose nurodytomis pažeidimo datomis automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo keletas įmonės darbuotojų: D. D., A. G., P. L., G. B., S. B., darytina išvada, jog užfiksuoti greičio viršijimo atvejai galėjo būti padaryti ir ne vieno asmens, Institucijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio viršijimo atvejų) surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Tam, kad administracinėn atsakomybėn būtų patraukti būtent administracinius nusižengimus padarę asmenys, Institucijos pareigūnams buvo būtina nustatyti greitį juridiniam asmeniui priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijusius konkrečius asmenis.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalimi, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl Institucijos pareigūnai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vairavusių automobilį asmenų duomenų pateikimo. Kadangi M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2018-01-02 įsakymu Nr. EKO18-01T „Dėl transporto atsakingo asmens skyrimo“ (b. l. 9) yra paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę bei transporto apskaitos dokumentų pildymą, todėl pareigą pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, turėjo būtent M. J.. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, Institucijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio viršijimo atvejų), padarytų galbūt skirtingų asmenų, surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą, nėra pagrindo išvadai, jog Institucijos pareigūnai turėjo pareigą visų minėtų greičio viršijimo atvejų tyrimą sujungti į vieną bylą, todėl konstatuotina, jog Institucijos pareigūnai pagrįstai kiekvieną greičio viršijimo atvejį tyrė atskirai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė atskirus pranešimus dėl duomenų apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, pateikimo, o M. J. po kiekvieno reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas (ANK 611 straipsnio 2 dalis), todėl apygardos teismas daro išvadą, jog M. J. nepateikus duomenų apie kiekvieną asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, M. J. kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei tokiu neveikimu (duomenų per nustatytą terminą nepateikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ir pats M. J. sutinka, kad kiekvienas užfiksuotas greičio viršijimo atvejis yra atskiras administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į teisėjo klausimą – „ar pripažįstat, kad kiekvienas greičio viršijimo atvejis yra atskiras pažeidimas?“ – M. J. atsakė: „taip, visiškai sutinku“. Suprasdamas, jog kiekvienas greičio viršijimo atvejis yra atskiras administracinis nusižengimas, M. J., būdamas atsakingu asmeniu už juridinio asmens transporto priežiūrą, taip pat suprato, jog kiekvieno įmonei priklausančiu automobiliu padaryto administracinio nusižengimo atveju jis turės pareigą nurodyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, todėl M. J. argumentai, jog jis neva baudžiamas pakartotinai, jog toks baudimas pažeidžia protingumo, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kitus principus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, nei administracinius nusižengimus tyrę Institucijos pareigūnai, nei juo labiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atskirų administracinių nusižengimų, padarytų ne vienu metu, nagrinėti kaip vieną veiką.

13. Apygardos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog atskirai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Pažymėtina, jog ANK 576 straipsnio 2 dalis numato, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

14. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors, kaip minėta, M. J. nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, tačiau, be to, jog išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą atskirai, daugiau nenurodo jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjo šališkumo pagrindų. Be to, atkreiptinas M. J. dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau, nors M. J. ir teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nesinaudojo. Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme aukštesnysis teismas M. J. teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą vertina kaip deklaratyvius, tuo labiau kad, kaip minėta, nenurodyti jokie BPK 58 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

15. Apygardos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raštų matyti, jog su policija buvo norima bendradarbiauti siekiant nustatyti vairavusį asmenį. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog M. J. turėjo galimybę iš automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos nustatyti vairavusį (vairavusius) asmenį (asmenis). Tačiau, anot M. J., automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos nepavyko panaudoti, kadangi ji ilgiau nei vienas mėnuo nesaugoma (M. J. 2018-09-27 skundas dėl Klaipėdos AVPK KPT 2018-08-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11066-2018 (ROIK:18087904001) (b. l. 3–5)). Nors administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kada M. J. iš policijos sužinojo apie automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus greičio viršijimo atvejus, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog M. J. jau 2018-05-21 pateikė Institucijai raštišką prašymą „Dėl administracinių nusižengimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“ (b. l. 61), darytina išvada, jog apie minėtus pažeidimus M. J. žinojo ne vėliau kaip 2018-05-21, todėl, atsižvelgiant į M. J. nurodytą informaciją, jog automobilio vaizdo fiksavimo medžiaga saugoma vieną mėnesį, konstatuotina, jog M. J. galėjo tiksliai nustatyti automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-05-15 22.54 val. vairavusį bei greitį viršijusį asmenį, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio rašto Nr. 2018/08/14 matyti, jog M. J. tiesiog apsiribojo asmenų, vairavusių minėtą automobilį 2018-03–2018-05 laikotarpiu, išvardijimu, nekonkretindamas, kada kuris įmonės darbuotojas automobilį vairavo, nors, kaip minėta, turėjo galimybę tiksliai nustatyti 2018-05-15 vairavusį bei greitį viršijusį asmenį. Ši aplinkybė paneigia M. J. argumentą, jog su policija buvo norima bendradarbiauti siekiant nustatyti vairavusį asmenį, teismo vertinimu, buvo formaliai atrašoma Institucijos pareigūnams, siekiantiems išsiaiškinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, o ne faktiškai bendradarbiaujama išaiškinant vairavusius asmenis.

16. Nors Institucijos pareigūnai nurodė, jog stacionaria teisės pažeidimo fiksavimo sistema transporto priemonė „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nuvažiuojanti, todėl nėra objektyvių galimybių pateikti automobilį vairuojančio asmens nuotraukų, o su administracinio nusižengimo bylomis galima susipažinti Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje, Kauno g. 6 (5 kabinetas), tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, jog M. J. ar kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas būtų nuvykęs pas administracinius nusižengimus tyrusį Institucijos pareigūną ir faktiškai siekęs nustatyti įmonei priklausantį automobilį vairavusį (vairavusius) ir greitį viršijusį (viršijusius) asmenį (asmenis).

17. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio nusižengimo byloje M. J. pozicija nebuvo nuosekli. 2018-09-27 skunde „Dėl Klaipėdos AVPK KPT 2018-08-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11066-2018(ROIK: 18087904001)“ M. J. nurodė, jog „2018 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Klaipėdos apsk. VPK KPT (toliau – Policija) gavo du atskirus pranešimus dėl Užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų (ROIK:18082757784, apie padarytą pažeidimą 2018-04-04, 18:10 val.) bei ROIK: 18082875404 (apie padarytą pažeidimą 2018-04-05, 10:33 val.)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-08-14 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ M. J. jau nurodo, jog „tik 2018-06-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus raštu Nr. 30-S-15495(4.68) atsiųsti 14 pažeidimų pranešimai“. Kaip minėta, abiejuose raštuose pateikiama skirtinga informacija apie sužinojimo apie kai kuriuos greičio viršijimo atvejus momentus, todėl aukštesnysis teismas M. J. argumentą apie negalėjimą pateikti duomenų Institucijai neva dėl pačios Institucijos delsimo atmeta kaip nepagrįstą.

18. Be to, nors M. J. nurodo, jog informaciją apie vairavusius asmenis perdavė Institucijai raštu Nr. 2018/08/14, tačiau apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. nurodė tik įmonei priklausantį automobilį vairavusių asmenų vardus ir pavardes, toks informacijos pateikimas taip pat nelaikytinas tinkamu ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymu. Todėl ir dėl šios priežasties konstatuotina, jog M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

19. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog žemesnysis teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, M. J. argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o M. J. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-30 nutartį palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis