Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo dukrai, o būtent: 2017 m. gegužės 22 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą trenkė mažametei dukrai A. Š. į veidą, tris kartus spyrė į šlaunį bei vieną kartą spyrė į sėdmenis, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybes ne visiškai prisimena, tačiau neneigia to, kas buvo. Tiki, ką pasakojo dukra per apklausą ir pripažįsta, kad trenkė jai į veidą, spyrė į šlaunį bei į sėdmenis, dėl to labai gailisi ir supranta ką padarė. Kadangi turi nemažai bėdų, turėjo dėl alkoholio problemų, bet šiuo metu jau nevartoja apie 3 mėnesius ir stengiasi pasitaisyti dėl šeimos, kurią nori išsaugoti. Su dukra kalbėjosi, jos atsiprašė, tarpusavyje susitaikė. Dukra jai atleido. Dabar su vyru sutaria labai gerai, šeimoje viskas yra gerai, ir ji stengiasi keistis, nevartoja alkoholio, rūpinasi vaikais, lankosi pas psichologą, kunigą, kurie jai padėjo. Savo klaidą suprato, dėl to tikrai gailisi, tai buvo didžiulė pamoka, smurto nebenaudoja ir ateityje tai nepasikartos (1 t., b. l. 192; 2 t., b. l. 15).

Mažametė nukentėjusioji A. Š. parodė, kad tėtis ryte išvažiuoja į darbą, ji lieka su mama. Mama tada nueina į parduotuvę, užstatinėja papuošalus, kad gautų pinigų, ir geria. Daug metų gyveno pas močiutę, bet ši juos išvarė, nes mama gerdavo, todėl pradėjo nuomotis butą. Tėtis galvoja, kad mama pasitaisys. Kadangi mama geria, tai ji mamą pavadino „pijoke“. Dėl to mama supyko ir svetainėje trenkė jai per kojas, galvą, spyrė. Tuo metu ji stovėjo. Tai buvo gegužės mėnesį. Mama ranka jai trenkė per kojas (parodė į šlaunis) tris kartus - vieną kartą į kairę koją plaštaka, į dešinę koją - vieną kartą plaštaka, o kitą - kumščiu. Jai nelabai skaudėjo, buvo kelios mėlynės ant abiejų kojų. Dar vieną kartą delnu sudavė per veidą (parodo skruostą), kuris apie pusvalandį buvo raudonas. Ir dar spyrė į sėdynę, nelabai skaudėjo, nes ji pabėgo. Po to žymių neliko, gydyti ar vaistų vartoti nereikėjo. 4 metų brolis ir 8 metų sesuo buvo kitame kambaryje. Kai mama ją mušė, tėtis viską matė, buvo tame pačiame kambaryje. Tėtis ir atitraukė mamą nuo jos bei iškvietė policiją. Paskutiniu metu, birželio mėnesį mama negeria ir tada nesimuša, viskas geriau būna. Su mama susitaikė (1 t., b. l. 45-47).

Liudytojas L. Š. parodė, kad grįžo namo su vaikais 2017 m. gegužės 22 d. apie 20.30 val. ir rado savo žmoną R. Š. neblaivią. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis nuėjo į virtuvę, o svetainėje buvo žmona R. Š. ir dukra A. Š., kuri mamai priekaištavo dėl gėrimo. Atsisukęs pamatė, kad R. Š. užsimojo ranka ir trenkė dukrai į veidą, tačiau dukra sugebėjo užsidengti, numušti smūgį. Pribėgęs jis čiupo žmoną ir pasakė, kad liautųsi, nes iškvies policiją. Jo laikoma žmona dešine koja spyrė dukrai į kairės kojos blauzdą. Kiti vaikai K. Š. ir D. Š. tuo metu buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Ankščiau fizinio smurto prieš vaikus žmona nėra naudojusi, tik būdavo žodiniai konfliktai. Po 2017 m. gegužės 22 d. įvykio su dukra nebuvo nuvykę pas ekspertus, kadangi jokių sužalojimo žymių neliko, į jokius medikus taip pat nesikreipė. Dukra jautė skausmą, kai jai buvo suduota. Dabar dukra A. Š. yra atleidusi mamai ir sutinka taikytis (1 t., b. l. 51-52, 55-56, 62-63, 66).

Liudytojas E. A. parodė, kad dirbant su vyriausiąja patrule O. S., gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad žmona girta muša nepilnametį vaiką. Nuvyko į butą (duomenys neskelbtini). Duris atidarė vyras, kuris aiškino, kad grįžęs su trimis nepilnamečiais vaikais, namuose rado žmoną girtą ir dėl to sukonfliktavo. Kai dukra A. Š. paklausė mamos, kodėl ši pastoviai geria, tuomet jai mama spyrė į koją ir trenkė į veidą. Smurto faktą patvirtino pati A. Š.. Buvo matyti, kad moteris yra neblaivi, nes elgėsi neadekvačiai, šūkavo, prisipažino, kad spyrė dukrai į koją. Dėl smurto artimoje aplinkoje jie moterį pristatė į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 70-71).

Liudytoja O. S. parodė, kad gavo iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini). Nuvykus duris atidarė vyras, kuris paaiškino, kad grįžo su trimis vaikais namo ir rado žmoną girtą, dėl to jie sukonfliktavo. Ji girdėjo, kaip mergaitė pasakė, kad jai mama spyrė į koją ir trenkė į veidą už tai, kad mamai pasakė, jog ši vėl girta. Kolega E. A. bendravo su vyru, o ji buvo prie moters, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, rėkavo, šūkavo ant savo dukros. Prie jos moteris dukrai nespyrė. Moteris sakė, kad savo dukros nemušė, tik pastūmė. Po to skundėsi, kad ją pačią vyras muša, rodė mėlynes ties riešais. Tačiau moters dukra teigė, kad pati mama provokuoja, o tėtis bando nustumti nuo savęs, kad nelįstų (1 t., b. l. 77-78).

2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai - sumušimas A. Š. kairėje kojoje, R. Š. nustatytas girtumas 2,23 promilės (1 t., b. l. 11-12).

2017 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 24-29).

2017 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, apžiūra (1 t., b. l. 121-123).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę R. Š. netikslinga (1 t., b. l. 158).

Iš gimimo liudijo kopijos matyti, kad A. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (1 t. 59 b. l.).

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme - bauda, prašo jos mokėjimą išdėstyti per 6 mėnesius (2 t., b. l. 21).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamoji R. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji anksčiau neteista, tačiau nuo 2015 m. atleista baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.) (1 t., 170-174), bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 167-168), nedirba (1 t., b. l. 164-165), registruota darbo biržoje (1 t., b. l. 166). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. Š. už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. (1 t., 198 b. l.) - 1 para.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 5-6).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančios 2 kompaktinės plokštelės su apklausos įrašu ir pagalbos kvietimo garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 12 MGL dydžio (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 MGL dydžio (301,28 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. - 1 parą ir laikyti, kad ji yra sumokėjusi 2 MGL dydžio (75,32 Eur) baudos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Voke esančias 2 kompaktines plokšteles su apklausos įrašu ir pagalbos kvietimo garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. Š., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.