Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, – atstovui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1956-06-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 173 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2013-07-26 apie 10.00 val. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, kontrolinio užpirkimo metu už 49 Lt buvo nupirktas elektrošokas, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, bet nepatekta licencija, suteikianti teisę prekiauti D kategorijos ginklais. Elektrošoką pardavė ir kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė A. N., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra oficialiai įdarbinta. Iš viso išimta 163 vnt. elektrošokų. Nurodyta, kad kadangi pagal LR Ginklų ir šaudmenų įstatymo 6 str. ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašą daiktai, turintys įmontuotus kontaktus ir sukonstruoti taip, kad juos galima panaudoti, kaip elektros šoko įtaisus, priskiriami D kategorijos ginklams – elektros šoko įtaisams savigynai, savo veiksmais A. A. pažeidė LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 ir 24 str., kurie numato, kad D kategorijos ginklų apyvarta yra licencijuojama, tai yra padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri užsiima internetiniu kuponų pardavimu. Po to iš jų verslo partnerių yra paimamos prekės ir kupono įgijėjas perka prekę pateikdamas kuponą. Pažeidimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš svarbiausių jų partnerių. Jie paskirstydavo prekes penkiuose didžiuosiuose miestuose, prekybos taisyklės atspausdintos internetiniame portale „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinantys asmenys turėjo iš pradžių nusipirkti kuponą, po to ateiti nusipirkti prekes. Administracijos darbuotojos, matyt, norėdamos neprarasti klientų ir mandagiai elgtis, nusiuntė tikrinantįjį asmenį tiesiai į sandėlį, kur ir įvyko elektros šoko-žibintuvėlio pardavimo procesas. Sandoris įvyko (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio patalpose. Šiuo atveju prekę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes net internete yra aiškiai parašyta, kad šios prekės pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. N. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Tiesiog įvyko techninė programuotojų klaida, kadangi tą pačią programą suderino su jų bendrove ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliu. Kompiuteryje įvesta buvo sandėliavimo programa, nes į sandėlį atsiveža ir savo prekių ir kelių partnerių prekių. Bet svetimų atliekamų prekių neturi, tik tas, už kurias parduoti kuponai nes pirma internetu parduoda kuponą, pardavę kuponą, užsako prekę ir tik ją gavę gali prekę parduoti. Jei būtų viskas padaryta iki galo, čekis būtų patekęs į jų buhalteriją ir tik tokiu atveju, jei jų buhalterė būtų su juo kažką padariusi, tada jie būtų atsakingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi biurą, jo adresas yra J. B. g. 3. Tuo adresu turėjo būti išduodamos ir jų partnerės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės. Pažeidimo fiksavimo metu, apie penkiasdešimt procentų prekių sudarė prekės, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tarpininko atsakomybės už tam tikrų prekių pardavimą, kiek žino, specialių įstatymų nėra. Jei nusiperkamas kuponas įgyti vynui, tai einama pagal kuponą pirkti į vyno parduotuvę. Kuponas atlieka čekio vaidmenį, todėl parduotuvė turi turėti licenziją prekiauti vynu. Tas pat yra su visomis prekėmis, kurioms įgyti parduodame kuponus. Sodros pažymoje nurodyti asmenys dirba visoje Lietuvoje, nes jie turi išdavimo punktus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pagrindiniame biure Vilniuje, J. B. g. 3, dirba apie dešimt žmonių. Tikrinimo metu sandėlyje (duomenys neskelbtini) dirbo, atrodo, J. S., kuri atsakinga už prekių priėmimą, tvarkymą. (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpose buvo sandėliuojamos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, nes ta bendrovė tuo metu buvo jų pagrindinis partneris, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tuo metu taip pat sandėlyje būdavo.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovas J. J. paaiškino, kad pažeidimas užfiksuotas prekės įgijimo kvitu ar čekiu, išrašytu tą pačią dieną, kai buvo surašytas patikrinimo aktas – 2013-07-26. LR ATPK 173 straipsnio 3 dalyje nurodytas kvalifikuojantis požymis – panaudojant nelegaliai dirbančių asmenų darbą, o A. N. nebuvo įforminta Sodroje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Tuo tarpu išrašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą tuo patvirtino, kad dirba būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar A. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, netyrė, nustatė šį faktą tik išduoto už prekės pirkimą kvito pagrindu. Administracinis teisės pažeidimas įvykdytas ir faktiniais duomenimis įrodytas. Asmuo pagrįstai traukiamas atsakomybėn. Kadangi anksčiau nėra baustas, prašo skirti minimalią nuobaudą su draudžiamos prekės konfiskavimu.

Liudytoja A. N. parodė, kad datos neatsimena, atėjo asmuo pirkti už grynus pinigus elektros šoką. Ji, spausdindama čekį, padarė klaidą, kompiuterinėje programoje paspaudė eilutę, kur buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, nors pati esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiekia prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jie parduoda kuponus jų prekėms. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda tik kuponus. Buvo bendras sandėlis, kompiuteryje buvo įvesta programa, kuria naudojosi abi bendrovės, bet ar tai buhalterinė apskaita, nežino. Pardavimo dieną paspaudė ne tą eilutę, ne su savo bendrovės pavadinimu, ir tuo paspaudimu išspausdino klaidingą čekį, nors įgytas elektros šokas buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekė. Ten buvo viena sistema, kompiuteryje buvo viena programa, joje reikėjo dėti varneles, norint atspausdinti dokumentą. Ji turėjo uždėti varnelę kitoje vietoje, bet suklydo. Tą dieną atėjo du vyrai. Vienas jų pasakė, kad internete matė akciją dėl parduodamų elektros šokų. Sakė, kad nori už grynus pinigus nusipirkti elektros šoką. Tuo metu turėjo dviejų ar trijų rūšių elektros šokus, pirkėjas klausė, iš dviejų kuris geresnis. Siūlė atidaryti akciją ir pasirinkti. Be to, būtinai reikėjo kupono. Tada apie pusę valandos viskas truko, nes jai neatsidarinėjo iš karto programą, ir ji pirkėjui sakė, kad tai daro pirmą kartą. Prekės išreklamavimas kam priklauso, ji nežino. Mano, jei prekė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jų bendrovė reklamos šabloną pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie pasitikrina ir paleidžia reklamą. Ar tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna iš to pelną, nežino.

Liudytojas Č. B. parodė, kad pažįsta A. A. tik dėl bylos. Praeitų metų vasarą, rodos liepą, gavo nurodymą patikrinti įmonę, kuri internete skelbė, kad parduoda elektros šoką, kuris gali būti priskiriamas nešaunamiesiems ginklams. Jie nuvyko patikrinti su pareigūnu J. J. internete nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai buvo patalpa, prikrauta dėžių, dėžėse buvo prekės. Paklausė, kaip gali įsigyti elektros šoką, jiems parodė kelias dėžes su elektros šokais-žibintuvėliais, kelių egzempliorių jau trūko iki pilnos dėžės. Sakė, kad pirks pigiausią. Paaiškėjo, kad jie turėjo turėti kuponą. Tada darbuotoja A. N. jam išsiuntė į jo elektroninį paštą atitinkamai užpildytą paraišką, jis ten pat vietoje atsidarė savo paštą ir ten pat jam kuponą išspausdino, po to pardavė elektros šoką. Gavus prekę jie prisistatė pareigūnais, pradėjome patikrinimą. Tada paaiškėjo, kad čekis ne tos bendrovės, o A. N. dirba irgi kitoje bendrovėje, vyko pasiaiškinimai. Žinojo internetinės svetainės pavadinimą ir parduotuvės pavadinimą, tik jo dabar neprisimena. Pačią reklamą dėl kuponų pirkimo jis matė, bet ne dėl šio patikrinimo. Tą reklamą prisiminė, kai jam siuntė ir spausdino kuponą. Kas ten buvo parašytas elektros šoko pardavėju, jis neieškojo. Kas yra parduodanti organizacija, dabar neprisimena. Tik nori pasakyti, kad tame ir yra reikalas, jog internete prekę reklamuoja viena įmonė, o paslaugą teikia kita. Internete yra nurodytas vienas pavadinimas, tik vietoje nustatė, kad yra dvi bendrovės, abi vykdo internetu prekybą. Toje patalpoje buvo keturios darbo vietos. Kai kreipėsi dėl elektros šoko, kad nori pirkti, A. N. iš karto ir paprašė prie jos prieiti. O kai po pirkimo parodė savo dokumentus, tai ji pasakė, kad ji dirba kitoje vietoje. Ir dėl elektros šoko įgijimo ji pasakė, kad pardavė kitos įmonės prekę. Patikrinimo akte nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ta pati mergina, kuri elektros šoką pardavė, A. N., po to, kai paprašė pateikti įmonės prekių įgijimo dokumentus, pateikė savo darbo pažymėjimą, ir paaiškino, kad dėl prekių įgijimo dokumentų turi kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada atėjo ir patikrinime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir patvirtino, kad elektros šokai – tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios prekės. Neatsimena, kas buvo nurodyta A. N. darbo pažymėjime. Ji buvo, kaip supranta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, nes ji išrašė kvitą šios bendrovės vardu. Jos pažymėjimo duomenys turėjo būti įrašyti ir patikrinimo akte, ir jos paaiškinime.

LR ATPK 173 str. 3 d. yra numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

A. A. neigia, kad D kategorijos ginklais – elektros šokais prekiavo jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo teigimu šiais daiktais prekiavo jų įmonės pagrindinis partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio prekės buvo laikomos tam pačiam sandėlyje, jų darbuotojai taip pat ten buvo, tiesiog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja padarė klaidą, įvesdama duomenis apie prekės pirkimą į sistemą. Jo versija nėra paneigta jokiais byloje esančiai objektyviais duomenimis. Priešingai, ji yra pavirtinta liudytojos A. N. parodymais, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmą kartą vykdė pardavimą sandėlyje, todėl netyčia paspaudė ne ant tos varnelės buhalterinėje sistemoje, dėl ko atsispausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas; Sodros pažyma, kad A. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše (b.l. 14); atspausdintu internetiniu skelbimu, iš kurio matyti, kad elektros šoko įtaisą parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 25-30); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu su priedais, iš kurių matyti, kad A. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir 2013-07-26 patikrinimo metu paimti elektros šokai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai įrodantys dokumentai pateikiami (b.l. 56-61).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad A. A. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str. 3 d., sudėties, kadangi jis šiuo atveju yra netinkamas subjektas, nes nustatyta, kad jis jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str. 3 d., nepadarė, jį galimai padarė kitas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Esant tokiai situacijai administracinė byla A. A. atžvilgiu nutrauktina, o administracinės teisės pažeidimo protokolas su medžiaga grąžintinas Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pažeidimą padariusio asmens nustatymui.

Nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla pakartotinai teisme gauta 2013-12-09, išnagrinėta 2014-01-23. Šiuo metu grąžinama institucijai, surašiusiai protokolą. Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti neišnagrinėta teisme iki sueis nuobaudos skyrimo terminas, tai yra iki 2014-01-26, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas už šių pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str. 3 d., padarymą pratęstinas dar šešiems mėnesiams, tai yra iki 2014-07-26 (LR ATPK 35 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 250 str. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str., 301 str., teisėja

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 173 str. 3 d. A. A., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1956-06-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu nutraukti.

Administracinės teisės pažeidimo protokolą su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pažeidimą padariusio asmens nustatymui.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą už šio pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str. 3 d., padarymą dar šešiems mėnesiams, tai yra iki 2014-07-26.

Išaiškinti, jog nustačius pažeidėją, atsižvelgiant į LR ATPK 35 str. numatytus terminus, neprarandama teisė pateikti protokolą su medžiaga nagrinėjimui pakartotinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.