Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V. (M. V.), prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 18 d. gautas nuteistojo M. V. prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistasis nurodo, kad dėl finansinės padėties nėra pajėgus sumokėti paskirtos baudos. Jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 800 Eur, sutuoktinės J. V. pajamos taip pat yra 800 Eur, taigi per mėnesį jie vidutiniškai uždirba apie 1 600 Eur. M. V. teigia, kad šių pinigų užtenka tik (duomenys neskelbtini) dukrų išlaikymui ir gydymui, jos abi serga (duomenys neskelbtini), vyresnioji dukra sirgo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu stebima (duomenys neskelbtini). Be to, jie prižiūri kartu gyvenančius jo senyvo amžiaus tėvus, kurie turi sveikatos problemų, gauna tik senatvės pensijas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje yra numatyta nuosprendžio, kuriuo yra paskiriama bauda, vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) II dalies II skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 6–8 straipsniuose. Pažymėtina, kad BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, pirmiausia, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 47 straipsniu, teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, kai yra antstolio teikimas ir nuteistojo sutikimas. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analizuojamo teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistas asmuo iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais vadovaudamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistam asmeniui paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistas asmuo neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistas asmuo neišgali sumokėti baudos, turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Taigi dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais į teismą gali kreiptis tik baudos išieškojimą vykdantis antstolis, bet ne nuteistasis, kuriam yra paskirta baudos bausmė.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, matyti, kad įstatymas nenumato galimybės pačiam nuteistajam kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Pažymėtina, kad antstolio prašymas pakeisti nuteistajam M. V. paskirtą baudos bausmę šiame bausmės vykdymo etape nėra gautas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo M. V. (M. V.) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. el-2332-1201/2024 paskirtos baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.