Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Gintautui Vileikiui, Erikai Girgždienei, Sigitui Dobiliauskui, Rasai Valančienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsiskyręs, šiuo metu esantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas 11 kartų: 1) 1985-02-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 str. 2 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2) 1989-11-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d., 153 str. 1 d., 250 str. 1 d., 246 str. 1 d., 146 str. 2 d., 148 str. 1 d., 146 str. 3 d., 111 str. 1 d., 246 str. 1d., 116 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu; 3) 1998-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 278 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; 4) 1998-09-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. subendrinta su 1998-03-05 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu; 5) 1999-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. subendrinta su 1998-03-05 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams su turto konfiskavimu; 6) 2001-02-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; 7) 2001-07-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams su puse turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. subendrinta su 2001-02-12 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu; 8) 2001-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. subendrinta su 2001-07-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu; 9) 2002-12-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 3 d., 111 str. 1 d., laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis LR BK 43 str. bausmė subendrinta su 2001-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 26 str. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2003-09-05 nutartimi panaikintas pripažinimas itin pavojingu recidyvistu, 2010-06-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietų atlikęs bausmę; 10) 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 187 str. 3 d., 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2011-07-21 apie 03.53 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Šiauliuose, Trakų g. 10, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), virdulyje esančiu karštu skysčiu apipildamas miegantį R. K., taip pat suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu R. K. į šoną, tokiu būdu kankindamas ir itin žiauriai padarė jam I ir II laipsnio 15% kūno ploto (veido dešinėje prie ausies, kaklo, krūtinės, rankų, nugaros dešinėje pusėje, pilvo, šlaunų srityse) odos nudegimus, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Liudytojas D. R. teisme parodė, kad santykiai su S. G. ir R. K. neutralūs – tarnybiniai. Dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje Vidaus tyrimų skyriuje vyr. inspektoriumi. Byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Įvykis įvyko naktį. Atvykęs į tarnybą apie 7.30 val., buvo informuotas apie kūno sužalojimą. Viršininkė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje atliko pirmines asmenų apklausas. Pirminės apklausos buvo atliekamos iškart po įvykio ir vėliau. Visi asmenys pasakojo beveik tą patį. Kiti asmenys miegojo. Įtarimai buvo pateikti trims asmenims: R. M., L. D. ir S. G.. S. G. prisipažino apipylęs R. K.. Tą pačią dieną po įvykio visi asmenys buvo įskirstyti į skirtingas kameras. (duomenys neskelbtini) kamera ryte buvo tuščia. Kažkuriuo metu R. K. aptiko atviroje patalpoje, trečiame aukšte. Nuotraukų įvykio vietoje darė daug. Rašydamas įvykio vietos apžiūros protokolą, nuotraukas atrinko. Kūno apžiūra tą dieną kaip procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Į prašymus buvo raštiškai atsakyta. Kad kūno nuotraukų prie bylos nesegti nusprendė su prokurore, nes jos yra žiaurios, taip nesakė. Prieš pradėdamas asmenų apklausas, buvo parengęs apklausos planą, kuriuos klausimus užduos. Nemano, kad 18 m² patalpoje kartu buvę asmenys duotų skirtingus parodymus. Įtariamieji davė vienokius parodymus, nukentėjusysis – kitokius. Apklausos metu liudytoja V. Z. nurodė, kad į socialinį tinklapį „One” gavo grasinančio pobūdžio žinutę, kurią perrašė laišku R. K.. Laiškas buvo nufotografuotas ir yra baudžiamojoje byloje. Pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą išsiuntinėjo paštu ir buvo nurodytas terminas iki kada galima reikšti prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Terminas buvo nurodytas iki kada galima pateikti prašymą. Su prašymu reikėjo kreiptis į įstaigos administraciją, ji būtų suteikusi galimybę pateikti prašymą. Jei byla yra teisme, mano, kad tyrimas buvo atliktas objektyviai. Yra 109 kameros, apie 600 suimtų ir nuteistų. Kažko konkretaus apie R. K. negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. G., liudytojai L. D., R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jiems (S. G., L. D., R. M.) užsirūkius, nukentėjusysis R. K. pradėjo reikšti pretenzijas dėl rūkymo, kilo tarpusavio konfliktas, kuris vyko labai greitai ir S. G., laikydamas virdulį su karšta arbata, apipylė nukentėjusįjį R. K., tuo tarpu R. M., L. D. buvo toliau nuo užkaisto virdulio. Minėti asmenys iš esmės patvirtino, kad virdulys stovėjo ant stalo; atstumas tarp stalo ir R. K. lovos buvo apie 20-30 cm; S. G. buvo prie stalo, t. y. sėdėjo ant savo lovos ir buvo arčiausiai R. K., R. M. sėdėjo ant Butkaus lovos, kuri yra iš kitos stalo pusės, L. D. sėdėjo gale ant kėdės. Kaltinamasis S. G., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, parodė, kad R. K. bėgant prie durų, jam dar kumščiu trenkė į šoną. Teisme šią aplinkybę kaltinamasis S. G. dar kartą patvirtino.

Teisme nukentėjusysis R. K. teigė, kad dėl šio įvykdyto nusikaltimo kaltas ne tik S. G., bet ir kiti asmenys, t. y. R. M., L. D., M. B.. Teismas atkreipia dėmesį, kad išvados apie asmenų kaltę padarius atitinkamą nusikalstamą veiką negali būti grindžiamos prielaidomis, spėliojimais. Nuosprendis, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, gali būti grindžiamas tik konkrečiais įrodymais, kurie gauti įstatymo nustatytu būdu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. pats nematė, kas konkrečiai jį apipylė karštu skysčiu. Kaltinamasis S. G. patvirtino, kad dėl padaryto nusikaltimo prieš R. K. yra tik jo vieno kaltė. Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad su R. K. tarpusavio santykiai yra draugiški; girdėjo, kad R. M. ir kiti S. G. sakė, kad „jei apsiimsi, nupirksime televizorių“, „jei apsiimsi, supirksim viską“, t. y., kad dėl R. K. sužalojimo kaltas ne tik S. G.. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusįjį R. K. ir liudytoją M. Š. sieja draugystės ryšiai. Esant šiai aplinkybei, liudytojo M. Š. parodymai gali būti šališki, be to, M. Š. tokią poziciją (dėl kitų asmenų kaltės) išreiškė tik bylai atsiradus teisme (3 tomas, 99 b. l.), kas taip pat sudaro abejoti jo duotų parodymų teisingumu. Teismas, remdamasis visų įrodymų visuma, nenustatė, kad šios veikos padaryme būtų be S. G. kalti ir kiti asmenys. Be to, M. B., R. M., L. D. atžvilgiu yra priimtas 2012-06-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokurorės nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo minėtų asmenų atžvilgiu (2 tomas, 75-80 b. l., 3 tomas, 21-22 b. l.), kuris yra įsiteisėjęs.

Nukentėjusysis R. K. nesutinka, kad jo sveikatos sužalojimas nesunkus. Baudžiamosios teisės teorijoje pažymima, kad nesunkus sveikatos sutrikdymu yra tuo atveju, kai sužalojimas nesukelia nei vienos iš pasekmių numatytų LR BK 135 str., tuo pačiu kvalifikuojant nesunkų sveikatos sutrikdymą pripažįstamos žaizdos esančios kūne, dėl ko nukentėjęs savo sužalojimus gydėsi, t. y. sirgo, ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam R. K. padaryti I ir II laipsnio 15 % kūno ploto (veido dešinėje prie ausies, kaklo, krūtinės, rankų, nugaros dešinėje pusėje, pilvo, šlaunų srityje) odos nudegimai nesukėlė nė vienos iš LR BK 135 str. numatytų pasekmių, o dėl sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, kaltinamojo S. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. K. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ir itin žiauriai pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kaltinamasis S. G., apipildamas R. K. karštu skysčiu iš virdulio, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas S. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytą nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika baigta. S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Kaltinamasis S. G. praeityje teistas 10 kartų už įvairių nusikaltimų padarymą, tame tarpe teistas ir už tyčinį sunkų kūno sužalojimą (2 tomas, 2 tomas, 91-103); veiką, už kurią teisiamas šioje byloje – tyčinį nusikaltimą – padarė būdamas suimtas, teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, S. G. praeityje baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (smulkus svetimo turto pagrobimas). Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos apibudinamas kaip asmuo, kuris su tardymo izoliatoriaus darbuotojais bendrauja formaliai, pokalbio metu yra atviras, savikritiškas, ramus, nuolaidus, taktiškas, mandagus, linkęs dalintis išgyvenimais; Šiaulių tardymo izoliatoriuje drausmine tvarka baustas dešimt kartų, skatintas nebuvo; paskutinės drausminės nuobaudos (papeikimai) skirtos už bendravimą su kitose kamerose laikomais asmenimis (3 tomas, 128-129 b. l.). Žalos (ar jos dalies) nei R. K., nei Laisvės atėmimo vietų ligoninei nėra atlyginęs. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. G., kaip recidyvistui, straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį kaip mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, iki 2012-12-07 atlikta bausmė.

S. G. kardomoji priemonė nepaskirta, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (2 tomas, 104–134 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 77,46 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 tomas, 105-106 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (1 tomas, 107 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo R. K. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo S. G. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 77,46 Lt – priteistina iš S. G..

Civilinis ieškovas – Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškė 3 961,21 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Laisvės atėmimo vietų ligoninei atlyginimo (1 tomas, 118 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (1 tomas, 119 b. l.), žala nukentėjusiojo R. K. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo S. G. kaltais veiksmais, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Laisvės atėmimo vietų ligoninei priteistina 3 961,21 Lt suma iš S. G..

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Teisme nukentėjusysis R. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo dydį grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl sužalojimų gydėsi mėnesį laiko; blogai miega, jaučia baimę, vartoja raminamuosius vaistus, kuriuos išrašo medikai; šiuo metu blogai miega, prabunda 2-3 kartus, jaučia baimę; pasidarė jautrus, yra karštakošis, patyrė didelius išgyvenimus; buvo kelionės sukeliamos agresijos, pagal kalinių taisykles yra nuskriaustųjų kasta; yra tokioje vietoje, kur niekas jo neapsaugos ir kt. Dėl jam padarytos turtinės žalos R. K. teisme akcentavo, kad sužalotas išvyko iš kameros ir neteisėtai buvo paimti jo daiktai (vitaminai, skutimosi gelis, peiliukai ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ši baudžiamoji byla yra dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p. Tuo tarpu nukentėjusysis, reikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad iš jo po įvykio buvo paimti (pavogti) jam nuosavybės teises priklausantys daiktai (vitaminai, ausinės, USB laidas ir kt.), kurių bendra vertė sudaro 213 Lt. S. G. šioje byloje nėra kaltinamas svetimo turto pagrobimu, todėl R. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra susijęs su šios baudžiamosios bylos veika, kuria kaltinamas S. G.. Bylose, kurios nagrinėjamos dėl sveikatos sutrikdymo, galimas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, bet tuo atveju turtinę žalą gali sudaryti išlaidos už vaistų pirkimą, mokamų sveikatos tyrimų, susijusių su sveikatos sužalojimu, darymą ir pan. Tačiau nukentėjusysis R. K. šiuo aspektu civilinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo neteikė. Be to, S. G. kategoriškai teigė, kad R. K. daiktų nepasisavino. Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinio ieškinio reikalavimai dėl 213 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestini.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes: R. K. padaryti I – II laipsnio terminiai nudegimai įvairiose kūno vietose: dešinės ausies, veido, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros viršutinės dalies, žastų, dilbių, plaštakų, dešinės kirkšnies srities, šlaunų, t. y. nukentėjusiajam kūnas buvo nuplikytas pakankamai nemaža apimtimi, tačiau gyvybiški organai pažeisti nebuvo. Pats sužalojimas padarytas itin žiauriai, kankinant, t. y. apipilant nukentėjusįjį karštu skysčiu. R. K. tikrai buvo sukeltas didelis skausmas, asmuo, kaip patvirtino teisme apklausti liudytojai – Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai - buvo šoke. Po įvykdytos veikos, dėl prastos būklės R. K. buvo gabentas ir suteikta būtinoji pagalba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, toliau nukentėjusysis R. K. stacionariam gydymui buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Minėtoje ligoninėje gydymas truko nuo 2011-07-21 iki 2012-08-22 (1 tomas, 119 b. l.). Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad padaryti sužalojimai sukėlė nerimą, baimę dėl sveikatos būklės nukentėjusiajam; įvykio pasekmes nukentėjusysis R. K. tebejaučia iki šiol: pasidarė jautrus, naktimis pradėjo prastai miegoti, jaučią baimę ir kt. Taip pat teismas atsižvelgia į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais ir laiko, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 10 000 Lt.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) elektrinis virdulys RIWA, paimtas įvykio vietos apžiūros metu – sunaikintinas kaip menkavertis;

2) 3 vnt. SIM kortelių, paimtų kratos metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 87 – sunaikintini;

3) V. Z. laiškas, pateiktas nukentėjusiojo R. K., - grąžintinas R. K.;

4) 2 vnt. kompaktinių plokštelių su V. Z. ir M. B. kompiuterių apžiūrų fotonuotraukomis – paliktini prie bylos;

5) laikrodis CASIO, perduotas R. K. pagal pakvitavimą (1 tomas, 40-42 b. l.) – paliktinas R. K. neribotai nuosavybei;

6) V. Z. nešiojamas kompiuteris „HP“ su pakrovėju perduotas V. Z. pagal pakvitavimą (I tomas, 166-168 b. l.) – paliktinas V. Z. neribotai nuosavybei;

5) S. G. nešiojamasis kompiuteris „Toshiba“, perduotas S. G. pagal pakvitavimą (1 tomas, 178-180 b. l. ) – paliktinas S. G. neribotai nuosavybei;

6) M. B. ir R. M. nešiojamieji kompiuteriai „ASUS“, išsiųsti su užduotimi į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centą, nutraukus užduočių vykdymą neparvežti, grąžintini savininkams – M. B. ir R. M. (2 tomas, 1, 10 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę S. G. paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-12-07.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendį, pakeistą 2012-11-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, iki 2012-12-07 atliktą bausmę.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš S. G. 77,46 Lt (septyniasdešimt septynis litus 46 ct) už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinio ieškovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei iš S. G. 3 961,21 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 21 ct) už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. K. iš S. G. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) elektrinį virdulį RIWA, paimtą įvykio vietos apžiūros metu – sunaikinti;

2) 3 vnt. SIM kortelių, paimtas kratos metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 87 – sunaikinti;

3) V. Z. laišką, pateiktą nukentėjusiojo R. K. – grąžinti R. K.;

4) 2 vnt. kompaktinių plokštelių su V. Z. ir M. B. kompiuterių apžiūrų fotonuotraukomis – palikti prie bylos;

5) laikrodį CASIO, perduotą R. K. pagal pakvitavimą, palikti R. K. neribotai nuosavybei;

6) V. Z. nešiojamajį kompiuterį „HP“ su pakrovėju, perduotą V. Z., pagal pakvitavimą - palikti V. Z. neribotai nuosavybei;

7) S. G. nešiojamjį kompiuterį „Toshiba“, perduotą S. G. pagal pakvitavimą - palikti S. G. neribotai nuosavybei;

8) M. B. ir R. M. nešiojamuosius kompiuterius „ASUS“, išsiųstus su užduotimi į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centą, nutraukus užduočių vykdymą, neparvežtus – grąžinti jų savininkams: M. B. ir R. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.