Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. E. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. E., kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, atsakovei palikti pavardę „E.“; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas A. B. ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakove sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes prasidėjo nuolatiniai barniai, įvairūs kaltinimai vienas kito atžvilgiu, išsiskyrė požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, bendro gyvenimo kūrimą. Sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi, santuokinio gyvenimo nebegyvena, skyrium gyvena nuo 2017 m. Prašė santuoką nutraukti, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui. Bendrų kreditorių neturi, teigė, kad santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų pavardę „E.“ (b. l. 1-3).

3. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

4. Ieškovo atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys 2014 m. susipažino internetu, bendravimas vyko tiek internetu, tiek susitinkant Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi atsakovė (duomenys neskelbtini) pilietė. 2015 m. šalys susituokė, tačiau tokio kaip nuolatinio bendro šeimos gyvenimo nebuvo. Šalys net neturėjo bendro gyvenamojo būsto, jokių bendrų daiktų, nebuvo bendrų interesų ir finansų, susituokę ir toliau susitikinėdavo. Vėliau atsakovas nuo 2017 m. išvažiavo dirbti į J. K. ir ryšys nutrūko, nevyko nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai susitikimai. 2016-11-23 buvo parengti dokumentai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bet atsakovė atsisakė juos pasirašyti, todėl teismui jie nebuvo pateikti. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nebuvo dedamos pastangos šeimos santykiui sukurti ar jam išsaugoti, dėl ko yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovė taip pat nesirūpino šeima. Šalys bendro turto neįgijo, neturi bendrų kreditorių, apie atsakovės kreditorius ieškovui nėra žinoma. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų pavardę „E“, išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja, nes yra darbingas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

5. Ieškovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

6. A. E. E. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai: ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, ieškinys ir jo priedai) per pašto kurjerių tarnybą įteikti asmeniškai atsakovei (b. l. 35-38), 2024-01-16 atsakovei išsiųstas pranešimas dėl įgalioto asmens paskyrimo ir jo nepaskyrimo pasekmės, tačiau siunta buvo grąžinta, nurodant, kad atsakovė atsisakė priimti siuntą iš kurjerio, kas pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį prilyginama įteikimui, dėl ko dokumentas jai laikomas įteiktas tinkamai. Atsakovei buvo nustatytas 30 dienų terminas atliepimui pateikti. Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jos pozicija teismui nežinoma. Taip pat atsakovė buvo informuota, kad ji, kaip užsienyje gyvenanti šalis, turi teisę paskirti asmenį, kuris atstovautų atsakovę civilinėje byloje (CPK 56 straipsnis). Be to, buvo išaiškinta, jog CPK 805 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskiria atstovo byloje, ji privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai (įgaliotu asmeniu gali būti paskirtas bet kuris asmuo, kurio pagalba būtų užtikrintas tinkamas dokumentų įteikimas). Teismas atsakovei išaiškino, kad jeigu ji neįvykdys CPK 805 straipsnio 1 dalies nurodytos pareigos ir nenurodys įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti jai, kaip užsienyje gyvenančiai šaliai, liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Atsakovė įgalioto asmens nenurodė, todėl visi procesiniai dokumentai, skirti jai, kaip užsienyje gyvenančiai šaliai, paliktini byloje ir laikomi įteiktais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad santuoka tarp A. B. ir E. E. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nei A. B., nei E. E. nekilnojamojo turto nei bendro, nei asmeninio neturi (b. l. 6, 7). Iš VĮ Regitros duomenų matyti, kad A. B. ir E. E. vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 8).

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovė ieškinį ir jo priedus gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejinga procesui.

Dėl santuokos nutraukimo

9. Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad santuoka tarp A. B. ir E. E. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

10. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniai). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

11. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad šalys 2014 m. susipažino internetu, bendravimas vyko tiek internetu, tiek susitinkant Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi atsakovė (duomenys neskelbtini) pilietė. 2015 m. šalys susituokė, tačiau tokio kaip nuolatinio bendro šeimos gyvenimo nebuvo. Šalys net neturėjo bendro gyvenamojo būsto, jokių bendrų daiktų, nebuvo bendrų interesų ir finansų, susituokę ir toliau susitikinėdavo. Vėliau atsakovas nuo 2017 m. išvažiavo dirbti į J. K. ir ryšys nutrūko, nevyko nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai susitikimai. Pažymėjo, kad 2016-11-23 buvo parengti santuokos nutraukimo dokumentai, tačiau teismui jie nebuvo pateikti, nes atsakovė nepasirašė. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad abi šalys yra apsisprendusios nutraukti santuoką, ieškovas neprašė taikyti termino susitaikyti, atsakovė procesui liko abejinga, be to šalys ilgą laiką gyvena atskirai, skirtingose valstybėse, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

12. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), nes abu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai. Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

13. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovas neprieštaravo, kad atsakovei būtų palikta jos pavardė, atsakovė atsiliepimo nepateikė, todėl po santuokos nutraukimo E. E. paliktina pavardė – E., A. B. paliktina jo pavardė – B..

14. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito neturėtų būti priteistas, šalys darbingos ir gali pačios save išlaikyti, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

15. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

16. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, taip pat VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (b. l. 6-8). Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

17. Pagal CK 3.126 straipsnį ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

18. Ieškovas nurodė, kad tiek jis asmeninių, tiek bendrų kreditorių su atsakove E. E. neturi. Apie atsakovės E. E. turimus asmeninius kreditorius ieškovui nėra žinoma. Todėl nagrinėjamoje byloje prievolių padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

20. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 110,86 Eur žyminį mokestį (b. l. 11), kuris, ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovės ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovui byloje atstovavo advokatas (b. l. 12), jis teikė teisines paslaugas (ruošė ieškinį, konsultavo ir atstovavo teismo posėdyje). Ieškovo prašymas dėl 855,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 52-56). Advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos 855,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydžio neginčijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes byla elektroninė ir tokių išlaidų nebuvo patirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. B. palikti pavardę „B.“, E. E. palikti pavardę „E.“.

Priteisti ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. E., gim. (duomenys neskelbtini), 965,86 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.