- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-1924-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21171-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarčių, kuriomis tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą/patalpą – butą, esantį Konstitucijos pr. 13-42, Vilniaus m., kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl yra pagrindo manyti, jog atsakovė gali perleisti jai asmeninės nuosavybes teise priklausantį butą tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).
2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas ištaisė rašymo apsirikimą (atsakovės asmens kodą) 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas galėjo įsitikinti, kad ieškinio reikalavimų suma neviršija 13 proc. ginčo buto vertės, tačiau be pagrindo areštavo visą atsakovės turtą. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tariamai jo asmeninėmis lėšomis įsigytų remonto išlaidų atlyginimo prievole ir įvardija 44 101, 88 Lt sumą, kurią jis tariamai investavo į atsakovės butą. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie investicijas į butą datuoti 2012 m., tačiau atsakovė ginčo butą įsigijo 2013 m. sausio 10 d.
Be to, ieškovas pateikė 2009 m. kovo 30 d. povedybinę sutartį, pagal kurią, visas nurodyta sutartimi padalintas turtas tiek įgytas iki santuokos, tiek ir santuokos metu yra šalių padalintas atsižvelgiant tiek į turto įsigijimo pagrindus, tiek ir į kiekvienos iš šalių indėlį įsigyjant turtą, todėl šalys ne tik nereiškia viena kitai jokių pretenzijų, neišmoka jokių kompensacijų ne tik povedybinės sutarties sudarymo metu, bet susitaria, kad jokių pretenzijų viena kitai nereikš ir ateityje, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo palikti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nepakeistas. Atsiliepime išdėstė motyvus nurodydamas, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį teigdama, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikiant duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių reikalavimų užtikrinimui pritaikė apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto areštą. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar apeliantės turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė nepateikė teismui jos turimo turto duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturint duomenų apie apeliantei nuosavybės teise priklausančio viso turto ir įsipareigojimų santykį, negalima spręsti, kad jos turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų įvertinti jos tikslią finansinę padėtį bei paneigti prezumpciją, kad pareikšto ieškinio suma apeliantės finansinės padėties atžvilgiu yra didelė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė įrodinėja, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atmestini kaip neįrodyti ir nepaneigiantys būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia vėliau, t. y. bylą nagrinėdamas iš esmės, o ne taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Teismas pažymi, kad jei apeliantės finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei realiai būtų areštuotas turtas, kurio areštas neproporcingai suvaržo apeliantės veiklą, apeliantė turi teisę prašyti pakeisti areštuotą turtą kitu.
Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek interesų pusiausvyros, tiek ir lygiateisiškumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėja
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis palikti nepakeistas.