- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- II-14-810/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00300-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, J. B., jo atstovui adv. G. M.,
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. G., suinteresuotam asmeniui A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 220,00 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. balandžio 19 d., 16.30 val., Kalvių ežere, Kaišiadorių r., kartu su E. K. iš žalios plastikinės valties žvejojo ne mėgėjišku žvejybos įrankiu - statomu tinklu 50 m ilgio 50x50 mm akytumo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. J. B. skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir grąžinti paimtą žalios spalvos plastikinę valtį. J. B. skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 28 d., jam (J. B.) ir E. K. surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams paaiškino, kad jokių tinklų jie nestatė ir jais nežvejojo, nes jų net neturėjo įsigiję. Automobilyje VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvyko į žvejybą ir valtyje nebuvo jokių požymių, kurie patvirtintų tinklų buvimą, pvz.: maišai, krepšiai ir kita tara, kur galėjo būti padėti (saugomi, gabenami) tinklai. Jie iš karto aiškiai nurodė, kad užsiiminėjo leistina (legalia) žvejyba ir žvejojo pagal nustatytas taisykles - legaliais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir turėdami tam leidimus. Žvejybos metu nenaudojo jokių draudžiamų žvejybos įrankių ir nežvejojo draudžiamu būdu (tinklais, elektros energija ar ultragarsu). Tinklų netikrino. Paaiškino, kad Kalvių ežere, žvejodami iš valties spiningu, visai netyčia užkabino tinklą ir jį iškėlė iš vandens, kadangi jis trukdė normaliai žvejybai. Tinkle rastą žuvį (3 ešerius ir 1 karpį) išnarpliojo ir paleido į vandenį. Imdami žuvį ir masalą iš tinklo, tinklą supjaustė, įmetė į ežere esančias nendres, kad kitiems asmenims, užsiiminėjantiems teisėta mėgėjiška žūkle, daugiau netrukdytų. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams reiškė prašymus, jog kaip įrodymą jų nekaltumui, pastarieji rastų tinklą, kurį supjaustė ir įmetė į ežero nendryną, tačiau pareigūnai ieškoti tinklo kategoriškai atsisakė, todėl jie savo turima valtimi padėjo pareigūnams ieškoti supjaustyto/išmesto tinklo, kurio paieška truko labai trumpai. Pareigūnai nekreipė jokio dėmesio į daugkartinius prašymus toliau ieškoti tinklo. Vėliau, jiems nedalyvaujant, pareigūnas D. J. kartu su jiems nežinomu asmeniu, plaukdami jų valtimi, rado visai kitą tinklą ir visai kitoje vietoje. Pareigūno ir jiems nežinomo asmens rastame tinkle ir jų valtyje pastebėjo daug žuvų ikrų ir du karšius. Minėtą tinklą pareigūnai rado toje vietoje, kurioje jie visai nebuvo nusiyrę. Rastą tinklą pareigūnai buvo įkėlę į valtį ir parplukdė į krantą. Gabenant tinklą jų valtimi ir iškeliant tinklą iš valties į krantą, valtyje liko išsibarstę žuvų ikrai. Nesant jokių objektyvių duomenų, įrodymų, kad tinklas kaip nors galėjo priklausyti jiems, pareigūnai sąmoningai (tyčia) nurodė, kad rastas tinklas yra jų. Nesuradus jų supjaustyto tinklo, o radus kitą tinklą ir nenustačius tinklo atsiradimo mechanizmo ir aplinkybių, pareigūnai jiems inkriminavo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimą, nesigilindami ir nesiaiškindami i kitas faktines draudžiamos žvejybos aplinkybes, paneigiančias jų kaltę. Žvejybos metu turėjo įsigiję žvejo bilietus. Jis niekada nebuvo baustas, teistas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pagal įstatymą ir nuosekliai suformuotą teismų praktiką, asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tuo atveju, kad jo veikoje yra nustatyti keturi privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai: subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė. Jie nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., subjektai, nes pareigūnų rastas tinklas yra ne jų, žvejybos metu nenaudojo draudžiamų žvejybos įrankių ir nežvejojo draudžiamu būdu. Jie turėjo pilnai suprasti, suvokti, kad žuvį gaudo neteisėtais būdais – tinklu, tačiau byloje net nėra nustatyta iš kur tas tinklas ir kam jis priklauso, kas jį įsigijo ir įmerkė į vandens telkinį, jie nei suprato, nei žinojo, kas pastatė pareigūnų rastą tinklą ir net nežinojo vietos, kur tas pareigūnų rastas tinklas tiksliai buvo įmerktas (pastatytas) vandenyje. Žala gamtai taip pat nėra padaryta, priešingai, pareigūnai turėtų būti dėkingi, kad jie radę neteisėtai pastatytą tinklą, jį išnarpliojo, išpjaustė ir tenai rastas žuvis paleido į vandenį. Jiems žvejojant legaliai žalios spalvos plastikine valtimi Kalvių ežere, Kaišiadorių r., ji buvo iš jų neteisėtai paimta. Žalios spalvos plastikinė valtis iki š. m. balandžio 19 d., 15.00 val., buvo saugoma daržinėje pas A. M.. Pastarasis nurodytu laiku jiems padėjo valtį ištraukti iš daržinės ir nuleisti ją į vandenį. A. M. ir A. G. matė kur jie pažeidimo dieną plaukiojo ir ką veikė ežere. Darytina prielaida, kad tikras Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyje 10.1 p. pažeidėjas galimai yra tas pats pranešėjas, kuriam taikytas anonimiškumas byloje, kadangi pranešėjas pats buvo įvykio vietoje nustatytu laiku ir nėra aišku, ką jis ten veikė; pranešėjas iš anksto buvo pasiruošęs (su savimi turėjo priemones) – žiūronus brakonieriavimui; pranešėjui žiūronai reikalingi stebėti, kad jo tinklų niekas nepavogtų iš tinklų žuvų neišimtų bei spiningu netyčia neužkabintų ir jų nesugadintų; pranešėjui žiūronų pagalba reikėjo stebėti aplinką ar kur nors netoliese nėra Kauno RAAD pareigūnų ir yra saugu brakonieriauti; pranešėjas tiksliai žinojo ir pareigūnams nurodė tikslią antro tinklo buvimo vietą, kurioje jie visai nebuvo nuplaukę ir tenai visai nežvejojo; pranešėjas turėjo motyvą jiems kerštauti už nepataisomai sugadintą/supjaustytą ir jau nebereikalingą tinklą. Skundžiamas nutarimas grindžiamas tik vieno asmens – pranešėjo, kuriam taikytas anonimiškumas byloje, klaidingu situacijos ir įvykio vertinimu bei galimai melagingu pranešimu apie teisės pažeidimą, nutarime netinkamai taikyta ATPK 87 str. 3 d. kvalifikacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 14.00 val., jis kartu su E. K. atvažiavo prie Kalvių ežero ketindami pažvejoti. Valtys, kuriomis ketino plaukti, buvo saugomos A. M. klėtyje. Kartu su A. M. išsitraukė iš klėties dvi valtis į Kalvių ežerą ir maždaug po valandos, t. y. apie 15.00 val., jis kartu su E. K. išplaukė į ežerą žvejoti. Maždaug po 0,5 val., t. y. apie 15.30 val., E. K. kažką užkabinus, priplaukę arčiau, pastebėjo prikibusį į tinklą masalą. Peiliu bandant išsipjauti masalą pajuto, kad tinkle yra žuvies, todėl prapjovė tinklą ir jį supjaustę išmetė. Pranešti apie rastą tinklą negalėjo, kadangi buvo išsikrovęs mobilaus ryšio telefonas. Dar kiek pažvejoję, apie 17.00 val. grįžo į krantą, kur juos pasitiko aplinkos apsaugos darbuotojai, kurie patikrino pasus, apžiūrėjo valtį, patikrino automobilį. Pareigūnams prisipažino, kad rado tinklą ir norėjo parodyti, kur jis yra. D. J. ir E. K. sėdo į valtį ir nuplaukė į jų nurodytą vietą, kur išmetė į nendres tinklą, tačiau tinklas nebuvo rastas. Tuomet jis pastebėjo nuo ežero ateinantį E. K., kuris paaiškino, kad jis buvo iš valties išlaipintas ir į valtį įsodintas liudytojas, su kuriuo grįžę pareigūnai nurodė radę nesupjaustytą tinklą su ten buvusia žuvimi. Nieko jiems nepaaiškinę pareigūnai pildė protokolą. Tuomet buvo apie 21-22 val. Be jų, ežere buvo dar dvi valtys – viena iš jų buvo A. M., kitas, tuo metu A. M. sodyboje dirbęs asmuo, vardu A, buvo ant kranto ir juos matė. Nors Antanas, jiems išplaukiant į ežerą, dirbo – kalė stogą, tačiau matė, kad jie išplaukė, t. y. galėjo nematyti, kaip jie rado tinklą, tačiau matė kuriuo metu jie išsikėlė valtis. Jie žvejojo apie tris valandas. Apie pažeidimą pareigūnams pranešusio asmens nepažįsta, tačiau mano, kad jis galbūt pažįsta tuos žmonės, kurie pastatė tinklus, o gal pats jis ir pastatė. Ne kartą žvejojant buvo užkliuvę už tinklų ir ne vieną kartą yra supjaustę tinklą. Apie 50 m atstumu nuo tos vietos, kur užkabino tinklą, buvo nendrės. Tuo metu pūtė stiprus vėjas, jie tinklą prisitraukė prie savęs ir supjaustė. Iš karto pareigūnams juos sulaikius, ikrų valtyje nebuvo, ikrai atsirado pareigūnams išsikėlus tinklą ir parplaukus į krantą. Jie pradžioje išleido žuvį tinklo neiškeliant. Streso būsenoje galėjo pareigūnams pasakyti, kad išsikėlė tinklą, tačiau jis to nedarė. Draudžiamų žvejoti priemonių neturėjo, leidimą žvejoti turėjo su savimi. Tinklą vilko valtimi, jis irklavo, o E laikė tinklą ir vilko į nendryną, į krantą išlipę nebuvo. Tinklą traukė į krantą, kad jokių žuvis neįsipainiotų, kad tinklą sunaikinti, kad netrukdytų žvejoti, taip pat kad nepakliūtų žuvis. E. K. laikė tinklą, o jis irklavo. E. K. dešine ranka pjaustė tinklą, surinko jį į kamuolį ir tą kamuolį paleido. Tinklas buvo labai ilgas, buvo du tinklai sujungti. Nendrėse buvo apie 2 m gylis. Ant tinklo viršaus paleido plytą ir tinklas paskendo. Ikrų valtyje atsirado todėl, kad tuo metu buvo kai kurių žuvų nerštas ir gaudant masalu, kažkiek ikrų lieka. Mano, kad ikrai galėjo būti nuo D. J. ir liudytojo rasto tinklo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TA-137/(duomenys neskelbtini) AM 115574 palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. B. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Taisyklių 10.1. p. nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo ar vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklės neleidžiama, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis kaip 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ar daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius, žvejoti draudžiamose vietose, gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvelės gabalėliu), žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais (toliau – draudžiami žvejybos būdai). Taigi, pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. nuostatas draudžiamiems žvejybos būdams priskiriamas ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimas. J. B. skunde teigia, kad šioje byloje nebuvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. jis nėra pažeidimo pagal ATPK 87 str. 3 d. subjektas, nes žvejojo leidžiamu žvejybos įrankiu, neįrodyta, kad pažeidė mėgėjų žūklės reikalavimus, kad naudojo draudžiamus žvejybos įrankius. Įvykio aplinkybės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad J. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. Jis 2015 m. balandžio 19 d. vykdė mėgėjų žvejybą Kalvių ežere, t.y. jis vykdė žvejybą, jam buvo privaloma laikytis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų, todėl jis, kaip žvejas mėgėjas yra tinkamas subjektas pagal ATPK 87 str. 3 d. dispoziciją. Taisyklių 10.3 p, draudžia išimti iš vandens telkinių ūdas. tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. Įsakymu Nr. Dl-383 (toliau - Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės), draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Vadovaujantis Taisyklių 10.1. p. draudžiamiems žvejybos būdams priskiriama žvejyba naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius. Būtent tokia draudžiama veika užtraukia atsakomybę pagal ATPK 87 str. 3 d. dispoziciją. Bylos aplinkybės patvirtina, kad J. B. padarė draudžiamą veiką: jis kartu su E. K. 2015 m. balandžio 19 d. žvejodami iš žalios plastikinės valties patikrino tinklą ir vėl jį pastatė ežere maždaug už 200 m nuo kranto (liudytojo G. I. 2015 m. balandžio 22 d. pranešimas). J. B. 2015 m. balandžio 19 d. paaiškinime nurodė, kad žvejojant spiningu užkabino tinklą, supjaustė ir išmetė į nendres. Kartu žvejojęs J. K. šias aplinkybes paaiškino plačiau, jis nurodė, kad tinklą įraukė į valtį, supjaustę, nuplaukė kranto link ir išmetė į nendres. Tokiu būdų įplaukimo brydė į nendres neišvengiamai turėjo likti, todėl aplinkos apsaugos inspektoriams parodyti vietą, kur išmestas tinklas tikrai būtų galėję, jei šis aiškinimas būtų teisingas. Žvejo aiškinimą, kad supjaustytas tinklas buvo išmestas ežero pakrantėje į nendres, paneigia ir šios aplinkybės: nendrėse vandens gylis buvo apie metrą, todėl dalis tinklo (supjaustyto ar nesupjaustyto) turėjo būti paviršiuje, buvo šviesus dienos laikas ir tinklo paieškos trukmė negalėjo pakeisti paieškos rezultato, nes pagal liudytojo paaiškinimą tinklas buvo pastatytas už 50-70 m nuo nurodytos tinklo išmetimo vietos. J. B. 2015 m. balandžio 30 dieną rašytame paaiškinime įvykio situaciją pateikia jau kitaip, neva prie tinklo jis net nebuvo prisilietęs, nes irklavo valtį, o kartu buvęs E. K. peiliu išlaisvinęs tinkle buvusias žuvis, neiškeldamas tinklo į valtį, paleido žuvis atgal į ežerą. Pagal Taisyklių 10.3. punkto reikalavimus apie tinklo radimą jį užkabinus žvejai privalėjo pranešti aplinkos apsaugos pareigūnams. J. B. paaiškinime nurodė, kad jis pranešti negalėjo, nes neturėjo telefono, o E. K. telefonas buvo išsikrovęs, tačiau apie tokias kliūtis ir pastangas informuoti aplinkos apsaugos pareigūnus J. B. neužsiminė įvykio metu rašytame 2015 m. balandžio 19 d. paaiškinime. Faktą, kad J. B. su E. K. tikrino tinklą ir jį perstatė į kitą vietą, t. y. žvejojo ne mėgėjų žvejybos įrankiu, pavirtina liudytojo G. I. 2015 m. balandžio 22 3. pranešimas, 2015 m. balandžio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) AM Nr. 106228, pareigūnų T. K. ir D. J. sudaryta įvykio schema, ištraukiame tinkle surasti 2 karšiai. Pagal ATPK 87 str. 3 d. dispozicija kaltės forma gali pasireikšti tiek tiesiogine tyčia, tiek neatsargia jos forma. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias veikos aplinkybes. Taigi asmens kaltė įrodyta įvykio aplinkybėmis: liudytojas aiškiai matė, kad Kalvių ežere žvejai, žvejojantys iš žalios valties, traukia tinklą, jį patikrina, o po to vėl pastato vandens telkinyje; nors aplinkos apsaugos pareigūnams aiškina, kad tinklą supjaustė ir numetė į nendres, tačiau tos vietos nenurodo, o pareigūnai tinklą randa pastatytą vandens telkinyje. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Aplinkos apsaugos pareigūnai vykdydami mėgėjų žvejybos kontrolės funkcijas, tikrina žuvų išteklių naudojimo teisėtumą. Tam, kad nustatyti, ar teisėtai asmenys žvejoja ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, yra vykdomi specialūs reidai, stebimi žvejojančių asmenų veiksmai ir pan. Taigi, vienas iš įrodymų yra pareigūnų matyti žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas D. J. ir T. K. 2015 m. balandžio 19 d. patikrino pranešimą, kad Kalvių ežere du piliečiai iš žalios plastikinės valties stato tinklą (tikrina). Pareigūnams atvykus prie Kalvių ežero, pakrantėje jokių žvejų ar kitokių piliečių nebuvo. Ežere buvo žalia plastikinė valtis su dviem žvejais ir toliau viena medinė valtis su vienu žveju. Pareigūnai pagal J. B. ir kartu žvejojusio E. K. prašymą ir jų nurodytoje vietoje ieškojo supjaustyto ir išmesto į nendres tinklo. D. J. kartu su G. I., kuris matė, kur buvo pastatytas tinklas, nuplaukė į ežerą ir išėmė tinklą bei jame buvusius 2 karšius. J. B. savo skunde nurodo, kad jo veika nesukėlė jokių pasekmių, jis irklavo valtį, kai E. K. iš tinklo išpjaustė žuvis ir jas paleido į vandens telkinį, tokiu būdu nepadarė žalos aplinkai. J. B. kartu su E. K. žvejodamas ir tikrindamas tinklą bei vėl jį pastatydamas į ežerą, pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punktą. Žuvies paleidimas/nepaleidimas į vandens telkinį ar žuvies sugavimas/nesugavimas neturi reikšmės veikos pagal ATPK 87 str. 3 d. kvalifikavimui. Pagal ATPK 87 str. 3 d. dispoziciją turi būti nustatytas žuvų gaudymas draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiu, bet nėra nurodytos būtinas pasekmės - žuvies sugavimo faktas ir ar žalos aplinkai atsiradimo faktas. Be to, žalos aplinkai faktas ir dydis yra ne administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, nes ginčas dėl žalos aplinkai atlyginimo sprendžiamas pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Taigi, civilinė atsakomybė dėl žalos žuvų ištekliams bus sprendžiama po E. K. ir J. B. administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. J. B. savo skunde nurodo, kad žvejojant legaliai su žalios spalvos plastikine valtimi Kalvių ežere, Kaišiadorių r. , ji buvo paimta neteisėtai, nurodo, kad kitoje valtyje žvejojo A. M., kuris gali paliudyti būtent teisėtą žvejybą, kad išplaukiant jokio tinklo valtyje nebuvo. Žvejai E. K. ir J. B. Kalvių ežere vykdė žvejybą draudžiamu įrankiu (tinklu) naudodami žalio spalvos valtį. Tai, kad valties savininkas yra ne žvejoję E. K. ar J. B., o kitas asmuo, nėra reikšminga aplinkybė, dėl kurios valtis turėtų būti grąžinta savininkui. Nagrinėjant J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą paaiškėjo, kad A. M. yra sulaikytos valties savininkas. Taip pat nustatyta, kad valties savininkas pats leido ja pasinaudoti E. K. 2015 m. balandžio 19 d. žvejyboje. Valties savininkas 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į KAAD direktorių, prašydamas gražinti valtį, kurta naudotis jis leido E. K.. Kadangi ši valtis buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, kuri vadovaujantis ATPK 26 str., 87 str. 3 d. yra konfiskuotina, todėl A. M. valtis nebuvo grąžinta. J. B. savo skunde nurodo, kad pranešėjui - liudytojui buvo taikytos Baudžiamojo proceso kodekso 198 str. ir 199 str. nuostatos ir šis liudytojas buvo įslaptintas. Liudytojas G. I. nėra įslaptintas ar slepiami jo paaiškinimai, J. B. buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, jam buvo žinomas ir liudytojo 2015 m. balandžio 22 d. pranešimas. J. B., vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais, nebuvo atskleisti tam tikri liudytojo duomenys (asmens kodas, telefonas, adresas, darbovietė).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė V. G. prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis specialistas T. K. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d. jam paskambinęs D. J. pranešė apie tai, jog jam (D. J.) paskambino asmuo, kuris pranešė apie tai, jog Kalvių ežere žmonės traukia tinklą. Tarnybiniu automobiliu nuvykę prie Kalvių ežero ir kiek tolėliau nuo kelio palikę automobilį, pėsčiomis priėjo prie Kalvių ežero ir pro žiūronus stebėjo ežerą, kur pamatė žalią plastikinę valtį, kurioje buvo du asmenys – J. B. ir E. K.. Jokio kito asmens valties stebėjimo lauke nematė. Šiuos asmenis, kurie užsiėmė žvejyba, stebėjo apie pusę valandos. Grįžusiems į krantą J. B. ir E. K. prisistatė, jie abu pripažino, kad „spiningaudami“ užkabino tinklą, kurį įsitraukė į valtį, supjaustė, paleido žuvį ir supjaustytą tinklą išmetė į nendryną. Valtyje taip pat buvo šuo, taip pat žvejybai skirti įrankiai. Jiems išimant iš vandens ir tikrinant pastatytą tinklą, ikrai iškrito į valtį. Ikrus matė ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo metu valtyje žuvų nebuvo, matė tik ikrus valties dugne ir ant suolų. Jis kartu su J. B. liko ant ežero kranto, o D. J. su E. K. išplaukė ieškoti tinklo. Pastariesiems išplaukus ieškoti tinklo, prie jų priplaukė asmuo medine valtimi, kurio jis anksčiau nematė. Po kiek laiko jis telefonu paskambino D. J., kuris pasakęs ieškantis, tačiau nerandantis tinklo. Kiek jam yra žinoma, ežero dugnas buvo apieškotas grebojant dugną graižto pagalba. Vandenyje neradus tinklo, E. K. išlipo iš valties prie iškyšulio, ir kiek jam yra žinoma, D. J. išplaukė toliau tęsti tinklo paieškas, tačiau tinklo neradus, į valtį įlipo pranešėjas ir kartu su D. J. išplaukė ieškoti tinklo. Vėliau jam paskambinęs D. J. pranešė, kad tinklą, kuriame buvo du karšiai, rado kitoje vietoje. Tiek J. B., tiek E. K. pareiškė, kad tai ne jų tinklas, ragino plaukti ieškoti. Ne mėgėjų žvejybos įrankius draudžiama nepranešus tarnybai išimti iš vandens ir juos naudoti. Iš praktikos žino, kad net tekančiuose vandenyse asmenims susukus ir nuskandinus tinklą, pastarąjį įmanoma surasti, ir jei gylis mažesnis – tinklas matosi, o jei žolėta vieta – tinklas užsikabina už žolių. Susukti tinklą į tokį mažiuką kamuoliuką, kad jis negalėtų užsikabinti už žolių, ar užmesti plytą ant tinklo, kad tokiame gylyje jo nerastum, neįmanoma. Iš darbo praktikos žino, kad žvejai išplukdo tinklą į krantą ir tada jį supjausto, kad jis nebūtų panaudojamas kitą kartą. Asmenys apie pažeidimus gali pranešti jų institucijai telefonu 112, tačiau jie dirba kaip gyvosios gamtos inspekcija ir darbiniai telefonai skelbiami internete ir jie važiuoja ir nedarbo metu, ir naktį. Savaitgalį taip pat yra budintis asmuo, su kuriuo galima susisiekti. Netoli Kalvių ežero stovi vasarnamiai, tačiau prie vasarnamio besidarbuojančio asmens nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis specialistas D. J. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 13-14 val., darbiniu mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris yra skelbiamas internetinėje svetainėje, gavo vietinio gyventojo, kuris jam asmeniškai nėra pažįstamas, pranešimą apie tai, kad Kalvių ežere žalioje valtyje sėdintys asmenys traukė tinklą į valtį ir jį pasitikrinę išleido atgal į vandenį ir nuplaukė į krantą. Apie 15-16 val. kartu su pareigūnu T. K. tarnybiniu automobiliu atvyko nurodytą vietą – prie Kalvių ežero pakrantės ir iki ežero nuėjo pėsčiomis. Apie 0,5 val. per žiūronus stebėjo ežerą, kur matė žalioje valtyje plaukiojančius du asmens – J. B. ir E. K., kurie taip pat turėjo meškeres. Šiems asmenims pažvejojus ir atplaukus į krantą, juos sulaikė. Patikrinę žvejo mėgėjo bilietus, apžiūrėjo valtį, kurioje pastebėjo esant daug žuvų ikrų ir paaiškino apie gautą pranešimą. Sulaikyti asmenys paaiškino, kad žvejodami užkabino tinklą, jį įsitraukė į valtį, išleido žuvis, supjaustė tinklą, partempė jį iki žolių ir išmetė. Su vienu iš žvejų – E. K., sėdęs į valtį, pastarojo paprašė parodyti vietą, kurioje išmetė tinklą, tačiau E. K. negalėjo tiksliai parodyti vietos, kurioje išmetė tinklą. Jie įplaukė į vieną žolių tarpą, į kitą, ir su graižtu mėgino užkabinti, tačiau tinklo nerado. Vizualiai žiūrėjo visą pakrantę, o nurodytas vietas, kur turėtų būti supjaustytas tinklas, žiūrėjo su graižtu. Tinklo taip pat ieškojo už iškyšulio, kur nurodė E. K. ir J. B.. Po paplaukiojimo su E. K. neradę tinklo, ir plaukti atsisakius, jis plaukė kartu su pranešėju į pastarojo nurodytą vietą, kur pastarasis matė J. B. ir E. K. traukiant tinklą. Pranešėjas irklavo, o jis, pasiėmęs įrankį specialiai tinklo paieškai gylyje, pranešėjo nurodytoje vietoje tinklą surado. Pargabenus į krantą tinklą, surašė protokolus ir paėmė valtį. J. B. ir E. K. neigė, kad tinklas yra jų, aiškino, kad jie tinklą supjaustė ir išmetė nendrėse.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 14.00 val., jis kartu su J. B. atvyko prie Kalvių ežero, kur A. M. priklausančiame name ne sezono metu laiko valtį (sezono metu valtis būna vandenyje prirakinta). Jie tądien atvyko pirmą kartą šio sezono metu, paskutinį kartą šiame ežere žvejojo 2014 m. spalio pabaigoje. Jis kartu su A. M. iš namelio išsitraukė valtį, taip pat padėjo jam ištraukti jo valtį. Jis į ežerą žvejoti išplaukė kartu su J. B., valtyje taip pat buvo ir šuo, kita valtimi į ežerą išplaukė ir A. M.. Tuo metu, maždaug 60-70 m atstumu nuo kranto, namelio stogą tvarkė A. M. dukros draugas A. G.. Jie nuplaukė nuo kalniuko ir mėtydami mikromasalus žvejojo ešerius, kai pajuto, kad masalas už kažko užkliuvo. Priplaukus arčiau, traukiant meškerę suprato, kad masalas buvo įsipynęs į tinklą. Paprašė J. B. peilio masalui išsipjauti ir pastebėjo tinkle esant žuvies. Išsitraukęs tinklą išlaisvino žuvis, o tinklą kartu su J. B. nutempė į artimiausias nendres. J. B. irklavo valtį, o jis laikė tinklą. Jis sutraukė tinklą, tinklo gale liko svoris. Tinklo gale buvo pririšta plyta, kurią užmetė ant tinklo viršaus ir tinklas nuskendo. Be to, jam išpjaunant žuvis ir traukiant tinklą, tinklas susivyniojo į apie 1 m dydžio „guzą“. Nuskandinę tinklą, grįžo į krantą, po to dar grįžo pažvejoti. Nesimatė, kad tinklas buvo iškilęs. Pažvejojus maždaug 1,5 val. ir grįžus į krantą, juos krante pasitiko pareigūnai, kurie paklausė kur yra tinklas ir žuvis. Pareigūnams atsakė, kad tinklą supjaustė ir išmetė. Jų valtyje galėjo būti ikrų, kadangi neršia ešeriai ir velkant mikromasalą dugnu, galėjo ikrai prikibti ir liečiant tinklą ikrai galėjo atsidurti ant jo rankų. Tinklas buvo su ikrais ir jis stengėsi ikrus nupurtyti į savo vietą. Pareigūnams krante nieko neradus, jis kartu su vienu iš inspektorių D. J. nuplaukė maždaug į tą vietą, kur išmetė tinklą, tačiau jis tos vietos gerai nebuvo įsidėmėjęs. Paieška buvo vykdoma su apie 2 m ilgio žuvims ištraukti skirtu sietuku, kuri truko ne ilgiau nei 5 min. Valties galas buvo prisilietęs prie nendrių, jų įplaukimo nesimatė ir jie nieko nerado. Inspektorius liepė uždėti pačią didžiausią blizgę ir plaukti į ežero vidurį ir ten ieškoti. Tinklo plūdžių nebuvo. Tinko neradus, pareigūnas liepė nuplaukti šalia kranto, išlipti iš valties ir susirinkti visus asmeninius daiktus. Jam išlipus, atėjo, kaip mano, apie pažeidimą pranešęs žmogus, kuris jam nėra pažįstamas. Pareigūnas jam liepė eiti prie automobilio, o pareigūnas su pranešėju jo valtimi išplaukė ieškoti tinklo. Plaukė už iškyšulio. Jiems grįžus, valtyje pamatė tinklą ir du karšius. Pareigūnas nurodė, kad rado tinklą ir surašė jam ir J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolus. Jie (jis ir J. B.) paaiškino, kad supjaustė tinklą, paleido žuvį ir išmetė tinklą į nendres, nesuvokęs ir nesiginčijęs parašė, kad įkėlė tinklą į valtį, bet tai buvo tik žodžių nepasirinkimas. Žvejojant ežere be jų valties, taip pat buvo ir A. M. valtis, taip pat dar viena valtis, kurioje plaukė jiems nepažįstamas asmuo. Jis niekur nematė, kad juos kas nors stebėtų, be to jie buvo valtyje trise – jo šuo yra didžiulis, todėl stebint galima pagalvoti, kad tai dar vienas asmuo. Šiame ežere žvejoja ne pirmi metai ir labai dažnai randa tinklus, kuriuos meta į krantą, supjausto. Prieš metus laiko, žvejojant ir nutraukus valus, skambino telefonu 112, tačiau jam buvo paaiškinta, kad inspektoriai savaitgalį nedirba ir nurodė skambinti pirmadienį. Norėjo pareigūnams paskambinti ir tądien, tačiau telefonas buvo išsikrovęs. Rastas tinklas nebuvo ištrauktas į krantą, kadangi sunku traukti, todėl traukė iki artimiausio taško. Tinkle buvo trys ešeriai ir vienas karšis, juos paleido į vandenį. Taip pat prašė inspektorių plaukti į ežerą ir dar kartą ieškoti tinklo, tačiau buvo pasakyta, kad yra tamsus paros metas ir jie neturi liemenių.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. I. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d. važiuodamas pro Kalvių ežerą, naudodamasis darbiniais žiūronais, maždaug iki 1 m km atstumu nuo kranto apie 5-10 min. stebėjo žalią valtį, kurioje buvę du asmenys traukė tinklą. Matė kaip asmenys traukė tinklą į valtį ir patikrinę vėl pastatė atgal į vandens telkinį. Aiškiai matė tinklo traukimo judesius, tačiau negali pasakyti ar abu asmenys traukė tinklus, ar tik vienas iš jų. Pažiūrėjęs nuvažiavo pas pažįstamus, kurie ir paragino parašyti pareiškimą aplinkos apsaugos pareigūnams. Pareigūnams apie matytą įvykį pranešė J. A.. Vėliau su inspektoriais susitikęs nebuvo ir su jais nebendravo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens artimai nepažįsta, žino tik vardą. Tądien, t. y. 2015 m. balandžio 19 d., jis buvo A. M. sodyboje Būtkiemio kaime, ant namo stogo ir tvarkė anteną, kai į šią sodybą atvažiavo J. B. ir E. K. bei atsivežė didelį šunį. Gal apie 14.00 val., jie iš A. M. klojimo kartu su šeimininku į ežerą ištempė dvi valtis – vieną rudą, kitą - žalios spalvos. Susikrovę daiktus, maždaug po 0,5 val., išplaukė į ežerą. Tuo metu jis buvo ant stogo, nuo kurio iki valčių buvo apie 400 m ir matė kaip J. B. ir E. K. mėtė spiningą. Valtys buvo nuplaukę ties iškyšuliu, taip pat matė ir valtyje maždaug 50-10 m atstumu nuo J. B. ir E. K. žvejojantį A. M.. Kartkartėmis nuo stogo nulipdavo, tačiau kai pažiūrėdavo, matydavo šiuos asmenis žvejojant. Iš sodybos jis išvyko apie 16.00 val.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 19 d., tiksliai laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti apie 10.00 val., jis kartu su A. G. savo automobiliu atvyko į Būtkiemio 2 k. Sodyboje taisė ant namo stogo buvusią televizijos anteną. A. G. buvo užlipęs ant stogo, o jis žiūrėjo stebėjo televizijos veikimą. Apie 14.00 val. į sodybą pažvejoti atvyko jo pažįstami J. B. ir E. K., kartu atsivežė didelį šunį. Be jo, A. G., E. K. ir J. B., sodyboje daugiau asmenų nebuvo. A. E. K. ir J. B., nutarė visi trys pažvejoti. Iš klojimo išsitraukę dvi valtis – vieną rudą, kitą – žalią su baltu viduriu, nusitempė jas prie ežero, susidėjo įrangą ir išplaukė. Rudoje valtyje plaukė jis vienas, žalios spalvos valtyje plaukė J. B. ir E. K. bei šuo. Tai buvo pirmas sezono atidarymas. Nuplaukė ant sėkliaus ir pradėjo su spiningu žvejoti. Jis buvo apie 30 m atstumu nuo E. K. ir J. B.. Nuo ežero pusės matė A. G., kuris liko vienas tvarkyti anteną. Apie 15.00 val., buvo ant sėliaus ir žvejojo ant masalų, kai kelintu metimu E. K. kažką užkabino. Nuplaukę pažiūrėti išsitraukė tinklą. Tinklą pritraukė prie valties, išsipjovė masalus bei tinkle buvusias žuvis, kurias paleido, sutraukė visą tinklą, surinko saujoje ir nuplaukė ties iškišuliu. Buvo ir anksčiau, kad E. K. ir J. B. buvo radę tinklų ir juos išmetę, kadangi niekas nereagavo. Jis pats nei karto nėra radęs tinklų, nes matosi kur tinklai yra sumesti ir link jų jis neplaukia. Ištraukus tinklą reikėtų skambinti inspektoriams. E. K. ir J. B. nuplaukė į krantą ir išmetė tinklą, o jis dar kiek pažvejojęs ant sėkliaus išplaukė į kitą sėklių ant Lapainios ištakų. Dar kiek pažvejojęs, po gero pusvalandžio grįžęs į bazę pamatė pareigūnus, kurių vienas iš jų, vardu T, paprašė jo bilieto, apžiūrėjo valtį ir pranešė, kad buvo rasti tinklai. Tuo metu buvo grįžęs ir E. K., taip pat buvo ir J. B. bei inspektorius, ir laukė kitos valties. Kiek vėliau valtį parplukdęs inspektorius joje turėjo tinklą. Matė valties priekyje tinklą bei dvi žuvis.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. A. paaiškino, kad 2015 m., tiksliai datos pasakyti negali, kadangi neprisimena, bet tai buvo sekmadienio pavakarys, pas jį į svečius į Kaišiadorių r., Kubilių k., atvažiavo G. I., kuris jam pasakė pro binoklius matęs, jog kažkas Kalvių ežere brakonieriauja ir pasiūlė pranešti apie gamtos apsaugos inspektoriams. Tačiau jis pasiūlė paskambinti prie pat ežero gyvenančiam M. N., kad pastarasis pažiūrėtų ir patikslintų. M. N., apžiūrėjęs ežerą, patvirtino, kad kažkas meta tinklus, tačiau asmenų, metusių tinklus, neįvardijo. Tuomet jis iškvietė gamtos apsaugą būtent G. I. ir M. N. pasakymu. Skambino mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). Paskambinęs šiuo telefonu jis ir pats atvažiavo prie Kalvių ežero. Buvo vienas. Prie Kalvių ežero matė plaukiojančią valtį, kurioje buvo du žmonės. Su M. N. susitiko prie pastarojo namų, prie Kalvių ežero. M. N. su savimi turėjo binoklį. Jis pats nematė, kaip buvo metamas tinklas. Atvykus pareigūnams, M. N. bendravo su jais, parodė, kur buvo užmestas tinklas. Pareiškimą pareigūnams, niekieno neprašomas, parašė G. I.. Matė, kaip inspektoriai plaukė ieškoti tinklo, tačiau kiek kartų plaukė – pasakyti negali, nes neprisimena.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. N. paaiškino, kad tiksliai datos pasakyti negali, kadangi neprisimena, jam paskambinęs draugas J. A. pasakė apie tai, jog pas jį atvykęs draugas pasakė, jog kažkas žvejoja su tinklais Kalvių ežere. Jis, pasiėmęs žiūronus, ir nuėjęs prie ežero, ežere plaukiančioje žalioje valtyje pamatė du žmones, statančius tinklą. Iš judesių matė, kaip pastarieji statė tinklą - vienas asmuo, buvęs valtyje, irklavo, o kitas – „maskatavo“, todėl jis suprato, kad stato tinklą. Toje ežero vietoje buvo dvi valtys – vienoje valtyje plaukė vienas žmogus, kitoje, žalioje valtyje, matė du žmones, galbūt dar buvo ir šuo. Valtis stebėjo apie 30 min., valtyse buvę asmenys taip pat žvejojo ir meškerėmis. Apie statomus tinklus aplinkos apsaugos pareigūnams pranešė J. A., o jis padėjo pareigūnams rasti tinklą. Matė, kaip atvykę pareigūnai pradžioje ieškojo tinklo pakrantėje, tačiau ne toje vietoje, kur buvo statomas tinklas. Jis padėjo pareigūnams rasti tinklą, kurioje jis ir buvo pastatytas. Jis yra tikras, kad tinklas buvo rastas būtent toje vietoje, kur jį asmenys ir pastatė. Tinkle buvo dvi žuvys - karšiai, kuriuos jis siūlė paleisti, tačiau pareigūnai paaiškinę, kad paleisti žuvų negalima. Yra daug kartų girdėjęs, kad tinklais žvejoti negalima, todėl pastebėjęs statomus tinklus, apie tai pranešė pareigūnams.
Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistu, J. B. skundas netenkintinas.
ATPK 87 str. 3 d. numatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), kuris užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. I. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 19 d. važiuodamas pro Kalvių ežerą, naudodamasis darbiniais žiūronais, maždaug iki 1 km atstumu nuo kranto apie 5-10 min. stebėjo žalią valtį, kurioje buvę du asmenys traukė tinklą. Matė kaip asmenys traukė tinklą į valtį ir patikrinę vėl pastatė atgal į vandens telkinį. Kad visiškai įsitikinti, ežerą apžiūrėti buvo paprašytas netoliese gyvenantis M. N., kuris tiek duodamas pirminius parodymus, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie 30 min. per žiūronus stebėjo ežere plaukiančioje žalioje valtyje du žmones su šuniu, statančius tinklą. Iš judesių matė, kaip pastarieji statė tinklą - vienas asmuo, buvęs valtyje, irklavo, o kitas – „maskatavo“, todėl jis suprato, kad stato tinklą. Įsitikinęs, jog šie asmenys tikrai stato tinklus, pranešė apie tai J. A., kuris apie tai pranešė aplinkos apsaugos pareigūnams. Atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams D. J. ir T. K. parodė vietą, kurioje matė statant tinklą, kur pastatytas tinklas ir buvo surastas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas aplinkos apsaugos pareigūnas D. J. patvirtino, jog nuplaukus kartu su M. N. į pastarojo nurodytą vietą, kur jis matė J. B. ir E. K. traukiant tinklą, naudojant įrankį specialiai tinklo paieškai gylyje, nurodytoje vietoje tinklas buvo surastas. Analogiškas aplinkybes taip pat nurodė teismo posėdžio metu apklausiamas aplinkos apsaugos pareigūnas T. K., nurodęs, kad pagal gautą pranešimą dėl žvejybos panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, pro žiūronus stebėjo Kalvių ežere žalios spalvos plastikinėje valtyje žvejojusius J. B. ir E. K., kurie paaiškino, jog „spiningaudami“ užkabino tinklą, kurį įsitraukė į valtį, supjaustė, paleido žuvį ir supjaustytą tinklą išmetė į nendryną, tačiau nuplaukus į šių asmenų nurodomą tinklo buvimo vietą, jo rasti nepavyko, tinklas buvo rastas asmens, tiesiogiai mačiusio įvykį (statomą tinklą) nurodytoje vietoje. Buvo ištrauktas tinklas, taip pat tinkle pagautos žuvys – du karšiai. Teismo posėdžio metu apklausiami J. B. ir E. K. neigė žvejoję draudžiamu būdu, paaiškino, jog ežere žvejodami meškerėmis naudodamiesi žalia valtimi, visai atsitiktinai užkliudė jau buvusį pastatytą tinklą, kurį ištraukę, supjaustė, išlaisvino žuvis, suvyniojo į apie 1 m dydžio kamuolį ir užmetę plytą, nuskandino netoliese kranto esančiose nendrėse.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu vidiniu įsitikinimu - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, jog liudytojų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniųjų specialistų D. J. bei T. K., taip pat liudytojų G. I., M. N., J. A. parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Būtent šių liudytojų parodymų viseto suformuota konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir J. B. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Liudytojų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą, netikėti ar abejoti liudytojais nėra pagrindo. J. B. ir kartu žvejojusio E. K., taip pat A. M., kuris yra J. B. ilgametis pažįstamas, parodymai laikytini šališkais, vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija. Dėl šių aplinkybių teismas atmeta šių asmenų parodymus kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kitų bylos įrodymų visetui ir jais nesiremia priimdamas procesinį sprendimą dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo. J. B. nurodyta aplinkybė, jog jis tinklų nestatė, o atsitiktinai ežere tinklą radęs, kartu su E. K. jį supjaustė, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – pareigūno kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniui pastarojo nurodytoje vietoje ieškotas tinklas nebuvo rastas, taip pat teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas nurodė, kad net tekančiuose vandenyse asmenims susukus ir nuskandinus tinklą, pastarąjį įmanoma surasti, ir jei gylis mažesnis – tinklas matosi, o jei žolėta vieta – tinklas užsikabina už žolių. Susukti tinklą į tokį mažiuką kamuoliuką, kad jis negalėtų užsikabinti už žolių, ar užmesti plytą ant tinklo, kad tokiame gylyje jo nerastum, neįmanoma. Be to, apie surastą ežere pastatytą tinklą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepranešė, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog J. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje žvejoje panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. ir padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti ne mėgėjų žvejybos įrankiais, prie kurių, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, priskiriami tinkliniai žvejybos įrankiai. Žvejyba draudžiamu įrankiu sudaro ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį: mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Sulaikius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, buvo surastas 50 m ilgio 50x50 mm akytumo statomas tinklas iš valo bei neteisėtai sugautos žuvys – du karšiai (b. l. 22-24).
Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad J. B. veika pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.
Visus likusius skundo motyvus teismas laiko neteisiniais, nesusijusiais su administracinio teisės pažeidimo sudėties elementais, administracinės nuobaudos skyrimu bei nesusijusiais su administraciniu procesu. Iš to seka išvada, kad panaikinti ar pakeisti nutarimą skirti administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą, kuriuo J. B. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. 220,00 Eur bauda.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.