Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl 250,00 Eur dydžio turtinės žalos, kurią pareiškėjas P. L. kildina iš neteisėtų atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, atlyginimo pagrįstumo.

Dėl pareiškėjo teisės į turtinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012-01-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

Kaip jau minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 str. 4 str.).

Pažymėtina, jog vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl LVAT jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Minėtoje administracinėje byloje LVAT pažymėjo, kad išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Komisijoje, kurios sprendimas nebuvo apskųstas teismui, galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą (žr. LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, priimdama 2019-09-10 sprendimą „Dėl 2019-08-19 prašymo”, kuriuo atsisakyta tenkinti 2019-08-19 prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, ir kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus panaikintas 2019-10-21 sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovė nesutinka su tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus ir savo poziciją argumentuoja tuo, kad Komisijai panaikinus 2019-09-10 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir 2019-11-20 priėmė sprendimą pareiškėjų prašymo netenkinti, kuris Komisijos 2020-01-17 sprendimu paliktas nepakeistas, ir kad pareiškėjas Komisijos 2020-01-17 sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vertintini būtent atsakovės veiksmai priimant 2019-09-10 sprendimą, kuris buvo panaikintas Komisijos 2019-10-21 sprendimu, bei aptariamoje Komisijos byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės 2019-09-10 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad atsakovė, Komisijai panaikinus 2019-09-10 sprendimą, vėliau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai, priimant 2019-09-10 sprendimą, buvo teisėti ir pagrįsti ar kad pareiškėjas neturi teisės į žalos (t. y. atstovavimo išlaidų Komisijos byloje) atlyginimą, kuris buvo patirtas nagrinėjant bylą Komisijoje būtent dėl atsakovės 2019-09-10 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina ir tai, kad Komisija 2019-10-21 sprendime, įvertinusi atsakovės 2019-09-10 sprendimą, darė išvadą, jog jis neatitinka individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų - iš sprendimo turinio neaišku, kokiomis konkrečiomis teisės normomis bei faktais vadovautasi nusprendžiant netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo; sprendime nepateiktas atsakovės vertinimas dėl išdėstytų nuomonių, jog žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiamas tik Žemės sklypo dalyje, priskirtoje gyvenamosios paskirties prioriteto sugriežtinto geokologinio reguliavimo (GAe) funkcinei zonai; sprendime nėra aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, draudžiančios priimti pareiškėjams palankų sprendimą, t. y. pakeisti viso, o ne dalies Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Atsakovė atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, objektyviai kliudžiusių priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, o tuo pačiu nepagrindė, kodėl jos veiksmai, priimant 2019-09-10 sprendimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Atsakovė Komisijos sprendimo neskundė. Įsiteisėjusiame Komisijos sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2019-09-10 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamuoju atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos dydžio

Iš 2019-09-23 sąskaitos už teisinę pagalbą matyti, kad prašomą atlyginti 250 Eur turtinę žalą sudaro procesinių dokumentų parengimas Komisijai.

Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2019-09-23 sąskaitą už teisines paslaugas, 2019-09-23 mokėjimo nurodymą), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodytos sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui – advokato padėjėjui V. P.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (minėta, toliau – ir Rekomendacijos).

LVAT yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Rekomendacijos rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, nėra įtvirtintas. Kita vertus, Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas vertina, jog ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatoje nurodytas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, turi daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. Nagrinėjamos bylos kontekste, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, teisingumo, protingumo kriterijais, darytina išvada, jog šiuo atveju vertinant turtinės žalos dydį yra teisinis pagrindas vadovautis Rekomendacijų 8.1 ir 8.19 punkto nuostatomis.

Pareiškėjo interesus Komisijos byloje atstovavo advokato padėjėjas V. P. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėjo skundas Komisijai buvo surašytas ir pateiktas 2019 m. III ketvirtį, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1262,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pareiškimo Komisijai surašymą yra 303,05 Eur (1262,70 * 0,3* 0,8). Pateiktas procesinis dokumentas – skundas Komisijai – atitinka anksčiau minėto ir Rekomendacijose apibrėžto procesinio dokumento sąvoką - pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, jis atitinka šio dokumento esmę. Prašomas priteisti dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl priteistinas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju areiškėjo skundas Komisijoje tenkintas visa apimtimi. Darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prašo atlyginti prašymo parengimo išlaidas 180,00 Eur. Pateikti įrodymai (2020-03-27 sąskaita už teisines paslaugas, 2020-03-28 mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad anksčiau nurodyta suma buvo pervesta pareiškėjo atstovui – advokato padėjėjui V. P.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (prašymo surašymas) buvo atliekami 2020 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1317,60 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 2635,20 Eur (1317,60 * 2,5*0,8).

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas –prašymas– patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Pažymėtina, jog šiuo atveju prašymas yra nesudėtingas. Prašomas priteisti 180 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo P. L. prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti pareiškėjui P. L. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.