Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, 2016 m. birželio 10 d teistas. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs (Liteko duomenimis, 2018 m. gegužės 3 d. A. G. išregistruotas iš Probacijos registro pasibaigus bausmės laikui), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2018 m. kovo 31 d., apie 16:37 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė rankomis L. T. už pečių, pastūmė ją pargriaudamas ant žemės, spyrė du kartus jai į kairę ranką ir kairę koją, padarydamas nukentėjusiajai L. T. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (b. l. 63-64), kad nukentėjusioji L. yra žemiau aukštu gyvenanti kaimynė, su kuria seniai nesutaria, kadangi jai nepatinka, kad jis garsiai klusosi muzikos. 2018 m. kovo 31 d. jis buvo namuose, buvo išgėręs, gali būti, kad klausydamas muzikos užmigo, o muzika toliau grojo. Pabudo nuo tampymo. Prasimerkęs pamatė ta pačią kaimynę L. Ant jos supyko, kad ji neteisėtai įsibrovė į jo namus. Būdamas namuose jis niekada nerakina durų, kadangi jam kartais būna negerai su sveikata ir jis išsikviečia greitąją. Tuo tarpu kaimynė ne tik, kad įsibrovė į namus, bet ir pamatė, kad ji išrovė laidus su visa rozete. Todėl jis supyko ir suėmęs rankomis ją už pečių pastūmė, kad ji išeitų iš jo buto ir matė, kad ji parkrito, tik negali pasakyti, ant kurio šono. Tačiau jokių smūgių jai nedavė. Patirti sužalojimus nukentėjusioji galėjo krisdama. Gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusioji L. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (b. l. 36-37), kad jos butas yra aukštu žemiau nei kaimyno A. G.. 2018 m. kovo 31 d. jai su dukra grįžus į namus, A. G. buvo pasileidęs taip garsiai muziką, kad atrodo, kad visos grindys ir lubos juda. Toks triukšmas buvo iki vakaro, todėl nepakentusi tokio triukšmo bandė kaimynui paskambinti ir paprašyti, kad jis pritildytų muziką, tačiau telefonu niekas neatsiliepė, todėl pakilo į ketvirtą aukštą, kur gyvena A. G.. Kad patekti pas kaimyną reikia praeiti bendras duris, kurios yra rakinamos, todėl pradėjo skambinti į visus butus. Viena kaimynė ją įsileido. Nuėjusi prie A. G. buto pasibeldė, tačiau per muziką beldimo galėjo ir negirdėti, todėl norėdama pasikalbėti su A. atsidarė buto duris ir įėjo į kambarį, kur pamatė, kad namuose miega A. G.. Priėjusi prie jo pradėjo jį purtyti, kad jis pabustų. A. G. buvo akivaizdžiai girtas. Ji paprašė, kad nutildytų muziką, tačiau kaimynas gal bandydamas nutildyti ją dar garsiau paleido. Suprasdama, kad muzikos tikrai nenutildys, ji iš rozetės ištraukė laidus. Tuomet A. G. abiem rankomis paėmė ją už rankų, stipriai suspaudė, sukeldamas skausmą stipriai pastūmė ir ji nuo smūgio parkrito ant šono, o priėjęs, kuomet ji gulėjo ant grindų, jis ne mažiau dviejų kartų spyrė pataikydamas vieną kartą į kairę ranką bei kairę kojos šlaunį. Visą tą laiką netoliese buvo moteris, kuri ją įsileido. Moteris pamačiusi, kai buvo spiriama suriko, tuomet ji pati spėjo atsitraukti ir pabėgti. Pradžioje buvo patinusi ranka toje vietoje, kur spyrė, vėliau atsirado didžiulė mėlynė, dėl patirto sužalojimo buvo sukeltas stiprus skausmas.

Liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (b. l. 43-44), kad A. yra gretimo buto kaimynas. Buvo savaitgalis, kai išgirdo, kad į koridoriaus duris kažkas paskambino ir suprato, kad atėjo kažkas svetimas. Nuėjusi prie durų, pamatė kaimynę iš trečio aukšto, kuri gyvena po kaimyno A. butu. Ji pradėjo kalbėti, kada neturi jau dvi dienas ramybės, kadangi jis atsidaręs langą labai garsiai leidžia muzika. Muzika iš tikrųjų skambėjo per visą namą. Kartu su kaimyne nuėjo iki kaimyno buto. Kaimynė pradėjo belstis į buto duris, tačiau niekas durų neatidarė, todėl moteriškė pabandė atidaryti duris ir tik paspaudus rankeną, buto durys atsidarė. Kaimynė paprašė pabūti šalia, kadangi ji kaip ir bijojo viena eiti, todėl buvo šalia ir viską matė. Kada įėjo į butą pamatė didžiulę netvarką, namuose buvo atidarytas langas ir kambaryje labai garsiai grojo muzika. Lovoje susisukęs į pledą miegojo kaimynas. Kaimynė pradėjo jį žadinti iš pradžių gražiai, ji prašė jo keltis ir išjungti muziką, tačiau jis nereagavo, todėl moteris jį papurtė ir kuomet jis prabudo kaimynas iš karto pradėjo koliotis visokiais necenzūriniais žodžiais, jis akivaizdžiai buvo girtas. Be to, jo kambaryje buvo ir primėtyta butelių nuo alaus alkoholio, vienas butelis buvo ant stalo pradėtas. Kaimynė paprašė jo išjungti muziką, tačiau jis į tai nereagavo, ji prašė kelis kartus, pati suko kokias tai rankenėles, norėdama pritildyti muziką, tačiau jai nepasisekė, todėl ji priėjusi prie rozetes ištraukė kaištuką ir tuomet jis pradėjo garsiai koliotis. Kaimynė dar buvo sakiusi, kad iškvies policiją, tačiau į tokius jos grasinimus nekreipė dėmesio, pasakė, kad gali duoti ir savo telefoną, atkišo kaimynei telefoną, aiškino, kad policija yra jo draugai. Moteris tuomet pasakė, kad „dabar tai tau bus“ ir tuomet jis sugriebė ją ir smarkiai pastūmė, ji galimai neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant žemės. Nueidama atsisukusi pamatė, kad kaimynas A. priėjęs jai dar spyrė, kiek kartų spyrė, negali pasakyti, tačiau spyrė tikrai iš jėgos, veidas buvo pilnas įsiūčio, piktas, ji jam pasakė „už ką tu tą moterį spardai“, tuomet jis pagrasino, kad „jei nenueisi, tai ir tau tas bus“. Tuo momentu moteris atsikėlė ir pabėgo.

Specialisto išvada Nr. G1058/2018(02) (b. l. 33) nustatyta, kad L. T. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kylą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. U. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad teismo ištirtų įrodymų visuma (t. y. nuoseklūs nukentėjusiosios L. T. parodymai, kuriuos atitinka liudytojų L. B., I. S. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat dalinis paties kaltinamojo prisipažinimas, patvirtina, kad A. G. 2018 m. kovo 31 d., apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė rankomis L. T. už pečių, pastūmė ją pargriaudamas ant žemės, spyrė du kartus jai į kairę ranką ir kairę koją, padarydamas nukentėjusiajai L. T. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl A. G. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 131-133).

Nukentėjusioji apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu (b. l. 136), teisme dėl to iš nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). jis praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs (b. l. 75-93), administracine tvarka baustas (b. l. 123-126), A. G. yra pakaltinamas (b. l. 98, 102), priklausomybės ligų gydymas, duomenų nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią ir lengvinančių aplinkybes, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės apribojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-43), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, per 3 (tris) mėnesiai, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.