Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. Š. turto grobimo) – 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. S. turto grobimo) – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. L. turto grobimo) – 1 metams ir 8 mėnesiams;

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 159 straipsnį – 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. Š. turto ir šaunamojo ginklo grobimo), subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį (dėl E. L. turto grobimo ir vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką), subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. S. turto grobimo), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš A. G., A. G., A. J. ir M. A. solidariai priteista 3 400 Lt nukentėjusiajam E. L.

Iš A. G. priteista 6 769 Lt R. Š.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. G., M. A. ir A. J. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 23.30 val., įsibrovęs į R. Š. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 100 Lt vertės elektrinį diskinį pjūklą „Einchel“ bei 100 Lt vertės akumuliatorinį suktuką „Ferm“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įsibrovęs į R. Š. priklausantį butą, pagrobė 1 100 Lt vertės muzikinį centrą „Sony“, 600 Lt vertės namų kiną „Philips“, 2 720 Lt vertės kompiuterį „Samsung“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7070“, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3200“, 549 Lt vertės žaidimų įrangą „Playstation – 2“, ant spintos lentynėlės, po nerta servetėle, padėtus 800 Lt, taupyklėje buvusius 54 Lt, virtuvės spintelėje padėtus 20 Anglijos svarų sterlingų (78,45 Lt). Tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai R. Š. priklausantį 6 401,45 Lt vertės turtą;

be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 23.30 val., vagystės iš R. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), metu iš drabužių spintos pagrobė pastarajai priklausantį 300 Lt vertės 8 mm kalibro dujinį pistoletą „Walther PPK“;

be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 6 d., apie 23.30 val., sugadinęs A. S. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 13 Lt vertės pakabinamą spyną, įsibrovė į garažą ir pagrobė 500 Lt vertės suvirinimo aparatą „Fronius“ bei 200 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Bosch“. Tokiu būdu pagrobė A. S. priklausantį 713 Lt vertės turtą;

be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 16 d., apie 23 val., žinodamas, kad jo brolis A. G. yra nepilnametis, pasiūlė pastarajam padaryti vagystę iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros tarnybai priklausančio Lėbartų civilinių kapinių administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to A. G. 2009 m. spalio 16 d., veikdamas su A. G., A. J. bei M. A., pagrobė E. L. priklausantį 2 572 Lt vertės turtą, ir taip įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką;

be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 15 d., apie 20 val., įsibrovęs į Z. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Z. G. piniginės pagrobė jos vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. xxxxx ir savo mobiliojo ryšio telefono atminties kortelėje išsaugojo kambaryje rastame voke buvusį banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Tokiu būdu A. G. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo kortelę bei mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir mokėjimo kortelę neteisėtai laikė savo kelnių kišenėje iki 2010 m. sausio 15 d., 21 val., kol ją išmetė į šiukšlių dėžę;

be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 15 d., 20:53:19 val. ir 20:53:43 val., įvesdamas Z. G. išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. xxxx į AB „Swedbank“ priklausantį bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei panaudodamas neteisėtai įgytą mokėjimo kortelės PIN kodą, taip pristatydamas save kaip teisėtą mokėjimo kortelės savininką, nuo Z. G. banko sąskaitos nuėmė 520 Lt. Tokiu būdu A. G., neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo Z. G. priklausantį turtą – 520 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir veikų kvalifikavimo, skundžia tik bausmės dydį, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas įvertino, kad A. G. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, iš jų šešias po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog A. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis nepadarė jokių išvadų iš savo ankstesnio elgesio, o teismo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės nedavė rezultatų, kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nenusikalstų.

Apelianto prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę negali būti patenkintas.

Teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, jog vieną iš nusikalstamų veikų jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe.

A. G. padarė du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis), penkis apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus. Visi nusikaltimai padaryti tyčia ir per trumpą laiką.

Dėl išdėstytų motyvų teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė artimas sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmes.

Byloję nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. G. apeliacinio skundo teiginį, kad jis būdamas laisvėje turi galimybę įsidarbinti M. Š. įmonėje statybininku apdailininku. Be to, A. G. yra nedirbantis ir nesimokantis, todėl įvertinus jo amžių bei patirties neturėjimą tokia galimybė yra neįtikinanti.

Kita vertus, duomenys apie galimybę įsidarbinti bei nuteistojo amžius, į kurį skunde prašoma atsižvelgti, negali turėti esminės reikšmės bausmės dydžiui, nes skiriant bausmę atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Priešingai, nei nurodo apeliaciniame skunde A. G., byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog jis atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos žalos. Tai, kad kai kurie nukentėjusieji, A. G. giminaičiai, jam neturi pretenzijų ir atsisakė civilinių ieškinių, negali būti laikoma savanorišku žalos atlyginimu.

Negalima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistasis pats pripažino nusikaltimus daręs todėl, kad turėtų pinigų, kuriuos išleisdavo įvairioms smulkmenoms, važiuodavo pasivažinėti su draugais, jų automobiliui pirkdavo degalų. Liudytojas M. R. teisme patvirtino, jog A. G. klube buvo pagrindinis vaišintojas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuteistąjį nusikalsti paskatino sunki materialinė padėtis.

Negali būti patenkintas nuteistojo A. G. prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo, klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Be to, teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir už juos paskirta ne didesnė kaip įstatymo nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra imperatyvios, t. y. privalomos, jos nustato BK 75 straipsnio taikymo ribas. Pagal baudžiamąjį įstatymą viena iš tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas, savaime panaikinantis galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to visais atvejais, kai kaltininko padarytose veikose, be kitų nusikaltimų, yra sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikyti negalima.

Šaunamojo ginklo pagrobimas, už kurį A. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 254 straipsnio 1 dalis), priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.