Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-04 · Byla Nr. A2.6.-18048-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
A2.6.-18048-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17401-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
J. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-18048-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-17401-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2015 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

J. L., a.k(duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas A. B. 2015 m. lapkričio 13 d. surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-43265435-15 už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 12 d., apie 18.36 val., Vilniuje, Vilniaus gatvėje 39, vairuodama automobilį WV Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, pravažiuodama pro stovintį automobilį Nissan Qashqai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai ir nesulaukusi apgadinto automobilio savininko/valdytojo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

J. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad eismo įvykio vakarą važiavo Vilniaus gatve, eismo sąlygos buvo blogos, lijo, matomumas buvo blogas. Kad ji savo automobiliu kliudė kitą transporto priemonę, nepajuto, nežinojo. Nuvažiavo į Bernardinų, o po to į Žygio gatvę. Būtent Žygio gatvėje pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis. Nežinojo, ar tai jai kas padarė, ar tai ji buvo neatsargi ir kliudė kitą transporto priemonę. Pasitarė su šeimos nariais, ką privalėtų tokiu atveju daryti ir nuvyko į tą vietą, kur vakare važinėjo, t.y. Bernardinų, Vilniaus gatvę. Taip pat paskambino policijai ir pranešė apie situaciją, sulaukė pareigūnų. Iš pareigūnų sužinojo, kad eismo įvykis buvo Vilniaus gatvėje, kuomet ji kliudė automobilį Nissan ir yra liudytojas tos situacijos. Neneigia, kad tai būtent ji galėjo būti eismo įvykio dalyve ir apgadinti kitą automobilį. Tačiau tikrai tyčios išvažiuoti, nuslėpti įvykį ji neturėjo. Jos automobilis apdraustas. Tikslo ir motyvų pasišalinti neturėjo, niekada nevykdė šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebuvo bausta. Jos automobilis didelių apgadinimų neturi. Gailisi dėl savo veikos.

Automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti: dešinės pusės priekinės ir galinės durys, bamperis, sparnas, apžiūros metu rasti įbrėžimai (b.l.10).

Automobiliui Nissan Qashai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta dešinė pusė galinio bamperio. Automobilis priklauso D. S. (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios J. L. parodymais teisme, nukentėjusiojo D. S. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnės E. Č. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros rezultatais (b.l 20-22) įrodyta, kad J. L., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam D. S. turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad savo veiksmais J. L. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Šis punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis būtų susijęs su nesaugiu vairuotojos greičiu, todėl nuoroda į KET 127 punkto pažeidimą šalintina iš kaltinimo.

Taip pat J. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes J. L. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. L. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad J. L. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti nedideli apgadinimai, įbrėžimai (b.l.10). Oro sąlygos vairavimui buvo sudėtingos. Po susidūrimo su kitu automobiliu jokių ženklų jai niekas nerodė, vairuotojos nestabdė. Vairuotoja J. L. anksčiau nevykdė kelių eismo taisyklių pažeidimų, jos automobilis buvo apdraustas. Alkoholio ji nevartoja. Pastebėjusi Žygio gatvėje, kad jos automobilis turi apgadinimų, ji grįžo į tą vietą, kur važinėjo vakare (Bernardinų, Vilniaus gatves), skambino policijai ir sulaukė pareigūnų, pastarąją aplinkybę patvirtina policijos pareigūnės E. Č. tarnybinis pranešimas (b.l.7) apie tai, kad buvo skambutis, kad apgadintas automobilis VW Passat ir įvykio vietoje (Vilniaus gatvėje) pareigūnų laukė J. L..

Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. L. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko J. L. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad J. L. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, mokosi, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių J. L. atsakomybę aplinkybių nėra. Administracinių nuobaudų neturi. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda, kuri tik nežymiai viršija įstatymo sankcijoje numatytą minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

nutarė:

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., nesant J. L. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 15053146385.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski