Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Giuzal Eijubovos ieškinį atsakovui Jevgenij Rymov dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai, papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas norėjo susilaukti su ja vaiko ir prašė, kad ji jam pagimdytų, tačiau sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, nutraukė su ja bet kokius ryšius, nesidomėjo nei ja, nei gimusiu vaiku. Ieškovė gyvena su tėvais, kurie jai padeda auginti vaiką, taip pat materialiai ir rūbeliais prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės seserys ir draugė, nes ieškovės pajamos nedidelės, jų nepakanka išlaikyti save ir gimusį mažametį sūnų. Atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba apsauginiu, todėl gali ir privalo išlaikyti savo vaiką.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, po paskelbtos atsakovo paieškos apie iškeltą bylą ir pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Šaukimas į 2017 m. rugsėjo 6 d., 13.00 val. parengiamąjį posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, nutarta į 2017 m. spalio 17 d., 10.00 val. teismo posėdį atsakovą atvesdinti. Policijos pareigūnams atvesdinti atsakovą į teismo posėdį nepavyko, nes durų niekas neatidarė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-04-12 išvadoje Nr. A104-1499/17(2.13.2.6-AD15) nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. LR CK 3.148 str. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai, todėl Jevgenij Rymov nepripažįstant tėvystės, tikslinga būtų skirti DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti. Nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas užtikrintų minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio Emil Eijubov gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Giuzal Eijubova.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl yra tenkintinas.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Ana Šibailo (ieškovės draugė) parodė, kad ieškovė iki pastojimo draugavo su atsakovu apie pusmetį, ieškovė buvo supažindinusi ir ją su atsakovu, atsakovas visada po darbo būdavo pas ieškovę, ieškovė jai yra sakiusi, kad atsakovas nori su ja susilaukti vaiko, tačiau iš pirmo karto jiems tai nepavyko. Kai ieškovė pastojo, atsakovas ją paliko. Emil yra atsakovo vaikas, nes ieškovė draugaudama su atsakovu, su kitais vyrais jokių ryšių neturėjo, be to, berniukas labai išoriškai panašus į atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad nepilnametis Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, yra ieškovės Giuzal Eijubovos, a.k. 49607130101, sūnus, kurio gimimas buvo įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2016-11-19 gimimo įrašu Nr. 10376. Pagal tai 2016-11-19 išduotas gimimo liudijimas AB Nr. 112975. Duomenų apie vaiko tėvą gimimo liudijime nėra.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. O CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė ieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę, jeigu atsakovas atsisakys pripažinti savo tevystę. Ieškinio kopija atsakovui įteikta tinkamai, atsiliepimo, ar prieštaravimų į pareikštą ieškinį atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė, bylos nagrinėjime teisme atsakovas taip pat nedalyvavo, nuo policijos pareigūnų, turėjusių atvesdinti jį į teismo posėdį, pasislėpė. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertina kaip atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, o atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu laiko sutikimu su jam pareikštais ieškinio reikalavimais, nes turėdamas realią galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose ir ginčyti pareikštus ieškinio reikalavimus bei įrodinėti priešingą, to nedarė, ignoravo teismo šaukimus, neateidamas į teismo posėdžius nei laisva valia, nei pasitelkus atvesdinimą.

Kaip minėta aukščiau CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nurodyta, jog jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kadangi šiuo atveju atsakovas vengė atlikti ekspertizę ir ignoravo bylos procesą, toks jo elgesys neatitiko nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, nei rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, objektyvaus pobūdžio kliūčių atsakovui atlikti DNR tyrimą teismas nenustatė, atsakovas apie tokių kliūčių egzistavimą teismui nepranešė, teismas iš visumos šių aplinkybių, vadovaudamasis CK 3.148 straipsnio 2 dalies norma, atsakovo visišką bylos ignoravimą ir neatsiliepimą į jam pareikštus ieškinio reikalavimus vertina kaip atsisakymą ekspertizės ir laiko jo tėvystės įrodymu. Be to, atsakovo tėvystę, teismo vertinimu, pakankamai patikimai įrodo iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų nustatytos aplinkybės, t.y. kad ieškovė ir atsakovas iki ieškovei pastojant apie pusmetį palaikė artimus santykius, vienas pas kitą lankėsi, kartu leisdavo laiką, atsakovas norėjo susilaukti su ieškove vaiko ir prašė ją pagimdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus Emil tėvas, tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nustato, kad Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, yra Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametis Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, – yra jo sūnus. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnamečio Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, gyvenamosios vietos nėra. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškovė Giuzal Eijubova, a.k. 49607130101, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Jevgenij Rymov nepilnamečio sūnaus Emil Eijubov išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nustatyta, kad ieškovė augina vieną nepilnametį sūnų, ji yra darbinga, dirba ir gauna darbo užmokestį, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena su tėvais, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nedarbingumas jam nenustatytas, dirba apsaugos darbuotoju, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, galintis susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo nepilnamečio vaiko Emil Eijubov, gim. 2016-11-07, naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-02-27, iki vaiko pilnametystės priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Jevgenij Rymov dėl nepilnamečiui Emil Eijubov neteikto išlaikymo susidariusį 600 Eur įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį, nes atsakovas nuo pat sūnaus gimimo juo nesirūpino ir jokio išlaikymo savo sūnui neteikė nei pinigais, nei perkamais daiktais.

Byloje nustatyta, kad nuo pat Emil Eijubov gimimo atsakovas materialinės paramos sūnui neteikė, jokių daiktų jam nėra pirkęs. Kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tokiu būdu nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2016-11-07 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2017-02-27, atsakovas įsiskolino savo sūnui 600 Eur, kurie iš jo yra priteisiami sūnaus naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 236,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 99 str.) ir 172 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Giuzal Eijubovos ieškinį patenkinti pilnai.

Nustatyti, kad Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, yra Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, tėvas, o Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, yra Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, sūnus.

Įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „tėvas“ įrašyti “Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080”. Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Nustatyti nepilnamečio Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove Giuzal Eijubova, a.k. 49607130101, jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, nepilnamečio sūnaus Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-02-27) iki vaiko pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d.. Nepilnamečio Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo motinai Giuzal Eijubova, a.k. 49607130101.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, nepilnamečio sūnaus Emil Eijubov, a.k. 51611072534, gim. 2016-11-07, išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 600 Eur.

Priteisti iš atsakovo Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, į valstybės biudžetą 236,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo Jevgenij Rymov, a.k. 39407080080, į valstybės biudžetą 172 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.