- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-790-387/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimo taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Nuteistasis A. M. 2015-04-14 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-576/2014, kurioje jis nuteistas 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikyti jo atžvilgiu 2015-03-19 Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistos BK 75 straipsnio nuostatos bei sušvelninti likusį bausmės laiką.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-05 nutartimi nuteistojo A. M. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę vadovaujantis BK 75 straipsniu. Nurodo, kad jis jau yra atlikęs didelę jam paskirtos bausmės dalį, yra skatintas, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu dirba. Nuteistasis pažymi, kad jam paskirta bausmė labai neigiamai paveikė jo šeimą. Nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis dirbtų, rūpintųsi savo šeima.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas netenkintinas.
BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
2014-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikytina pavojingu nusikaltimu. Jo pavojingumą rodo tai, jog dėl narkotinių medžiagų sukeliamos priklausomybės vartojančiam asmeniui, kuriam parduotos narkotines medžiagas, didėja tikimybė, jog asmuo toliau darys panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir (ar) nusikalstamas veikas. Taigi narkotinių medžiagų platinimo veiksmais yra skatinamas tiek kito asmens įsitraukimas į jų vartojimą, jo siekis vėliau vėl gauti narkotinių medžiagų, tiek pats neteisėtas šių medžiagų platinimo mechanizmas. Be to, pavojingą veikos pobūdį įrodo ir tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies, pagal kurią buvo nuteistas A. M., sankcijoje vienintelė numatyta bausmės rūšis yra būtent laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad A. M. anksčiau buvo teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog bausmės tikslai A. M. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Tuo pačiu teismas pažymi, jog A. M. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Į jas turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu, lankomus užsiėmimus, programas ir pan. Tuo tarpu BK 75 straipsnio nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. M. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.