- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- e2-580-325/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00392-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. Š.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1440,94 Eur nuostolių, kuri atsirado neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str. nustatyta tvarka, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovui A. Š. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos Vokietijoje. Sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos pateikiant ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Pažymėtina, kad atsakovas tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK. Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias paslaugų suteikimą atsakovui. Pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, todėl PSDF biudžetui padaryta 1440,94 Eur dydžio žala. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas nustato, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą. Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovas, būdamas nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, pateikė ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai, taip pažeidė nustatytą ESDK naudojimo tvarką, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 10 p. įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pažeisdamas nustatytą tvarką ir taip padarė žalos ieškovei, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi 1440,94 Eur dydžio sumą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gautos neteisėtai, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą regreso teise yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1440,94 Eur nuostolių atlyginimas.
Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti valstybės arba savivaldybės interesus. CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš atsakovo priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1440,94 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir 94 ct) žalos, padarytos neteisėtai pasinaudojus ESDK, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,00 Eur (trisdešimt du eurus ir 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.