Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-29296-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2-29296-909/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23186-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
T. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-29296-909/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23186-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; (S) 3.2.6.6.2; 3.1.7.8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 359,25 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodo, kad 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. birželio 30 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sprendimą, kurį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui T. A. 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 birželio 30 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 359,25 Eur. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Nors, remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu iki 2017-05-31, tačiau draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. birželio mėnesį nebuvo sumokėta.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovo, kuris paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Ieškovės patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas ieškovės paragintas žalos gera valia neatlygino. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą PSDF biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas žalą būtų atlyginęs į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 359,25 Eur žalai atlyginti pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (359,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 359,25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 25 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 359,25 Eur sumos nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 20,37 Eur (dvidešimt eurų 37 ct). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė