Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1556-818/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
1-1556-818/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-02256-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
R. S., A. I., D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1556-818/2013(Proceso Nr. 1-14-1-02256-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, Daliai Lukoševičienei,prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam V. K.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui J. Z. (J. Z.),nukentėjusiesiems R. S., A. I., D. S., R. S.,dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. 2005-04-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.;

2. 2006-01-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 epizodai);

3. 2007-10-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d.;

4. 2011-07-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.;

5. 2011-11-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 294 str. 2 d. 60 parų arešto bausme, LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams,

kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad viešoje vietos įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2012-11-25, 08.30 val., Sodų g. 20B, Vilniuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, mojuodamas lenktiniu peiliu nukentėjusiųjų A. I., D. S. ir R. S. akivaizdoje, taip sukeldamas jiems išgąstį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš chuliganiškų paskatų, suduodamas A. I. du smūgius peiliu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem durtinėmis, pjautinėmis žaizdomis kairiame ir dešiniame sėdmenyse, ir suduodamas R. S. vieną smūgį peiliu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine, pjautine žaizda dešinėje šlaunyje.

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teismui parodė, kad 2012-11-25 apie 08.00 val. ryto stovėjo prie stoties ir laukė autobuso arba taksi, nukentėjusieji ten irgi kažką darė, laukė. Apie 08.30 val. nuėjo į barą, esantį Sodų g. 20B, Vilniuje. Bare alkoholio nevartojo, buvo blaivas. Bare buvo kelių žmonių kompanija, jam anksčiau nematyta. Su jais susiginčijo prie alaus paviljonų. Ginčą pradėjo jo draugai A. Ž. ir E. V., dėl ko jie apsižodžiavo nežino. Po žodžių prasidėjo muštynės, keli žmonės išėjo į lauką. Matė, kad puola jo draugą A. Ž., norėjo jam padėti ir išsitraukė peiliuką. Peiliukas – tai ant raktų pakabukas, kurį atlenkti galima viena ranka, mygtuko nėra, geležtės ilgis – maždaug kaip degtukų dėžutės, kaip atrodė peilio rankena neatsimena, ji buvo plastmasinė su metalu. Kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju, peilis buvo sudėtas ir prikabintas prie raktų, dar buvo du metaliniai raktai. Pripažįsta, kad turėjo peilį ir muštynių metu jį panaudojo, nes gynėsi. Jau į muštynių pabaigą dūrė peiliu ir sužalojo du asmenis: vienam sudavė du kartus į šlaunį ar į sėdmenį, kitam sudavė vieną smūgį į šlaunį. Buvo ir moteris, nieko jai nepadarė. Muštynės tęsėsi gal 10 minučių, gal mažiau. Suprato, kad nukentėjusius sužalojo peiliu, išsigando ir pabėgo, nukentėjusieji jų nesivijo. Kraujo ant nukentėjusiųjų nematė. Dabar supranta, kad nereikėjo taip elgtis. Savo elgesį vertina labai blogai. Peiliuką nešioja kaip pakabuką, ten yra daug funkcijų. Nukentėjusieji pagalių, jokių grėsmę keliančių daiktų neturėjo. Atsiprašo nukentėjusiųjų už konfliktą. Dėl savo veiksmų gailisi. Papildomai nurodė, kad padarytą žalą nukentėjusiesiems atlygino, nukentėjusieji pretenzijų jam neturi. Supranta, kad nukentėjusieji buvo gydomi, todėl 2223,42 Lt Ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta sekančiais duomenimis:

nukentėjusioji D. S. parodė, kad po klubo atėjo prie stoties laukti autobuso ir užėjo į barą. Bare vartojo alkoholio, bet nedaug. Bare įvyko žodinis konfliktas. Per langą matė kompaniją, prasidėjo sujudimas, muštynės, prie muštinių prisidėjo kiti vaikinai, išėjo į lauką ir pamatė bėgančius vaikinus. Iš baro išėjo tuo metu, kai vaikinai pradėjo bėgti. Išbėgusi iš baro iš karto sustojo prie to vaikino, kuris dėjosi peilį į kišenę, todėl nubėgo paskui jį, tikėdamasi jį sulaikyti Ji bėgo paskui tą vaikiną, kuris turėjo peilį, bet tai nebuvo V. K., o kitas vaikinas. Paskui bėgdama pamatė savo sugyventinį A. I., jis buvo sužeistas į sėdmenis, sustojo prie A. I. ir daugiau to vaikino nesivijo. Pas V. K. rankose nieko nematė. Iš šono bėgdama matė R. S., o paskui kitoje gatvės pusėje pamatė A. I.. Grįžo su A. I. iš kitos pusės gatvės prie baro arčiau, ten Alvydas nukrito ant laiptų ir tada jau laukė greitosios pagalbos. Ant A. I. matėsi kraujas, džinsai buvo kruvini. Ji gaudė kitą asmenį, kuris buvo su peiliu, o to, ką pasakojo V. K. ji nematė ir nematė jo su peiliu. Įsitikinusi, kad pas tą vaikiną, kurį vijosi, buvo peilis didele geležte. Sustojo, nes pamatė sužeistą A. I.. Per muštines sužeidė jos sugyventinį A. I. ir draugą R. S.. V. K. nematė, nes bandė sulaikyti kitą asmenį, kuris irgi turėjo peilį. Iš kur tas kitas vaikinas turėjo peilį, nežino, bare jo nebuvo, pagal nuotraukas atpažino tą kitą asmenį, tai A. Ž.. Kas sužalojo A. I. nežino. Nepastebėjo kraujo ant peilio, kurį turėjo A. Ž.. Apie tą kitą asmenį nieko nesužinojo, kur jis yra, nežino. Apie tai, kas tarp visų nukentėjusiųjų įvyko, nekalbėjo, įvykio neaptarinėjo. Kas kur stovėjo įvykio metu negali pasakyti. Žala atlyginta.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kaltinamojo ir jo draugų nepažįsta. Tą dieną važiavo iš „Malibu“ klubo į stotį laukti autobuso ir važiuoti namo. Iki autobuso buvo laiko, tai užėjo į barą. Vienas vaikinas bare sukėlė žodinį konfliktą, kas sukėlė konfliktą nežino. Konfliktas prasidėjo žodžiais bare, paskui išėjo į lauką ir ten vyko muštynės. V. K. nedideliu peiliu jam sužalojo dešinę koją iš priekio. Buvo padaryta nedidelė žaizda, bėgo kraujas. Į kitas kūno vietas sužalotas nebuvo. Patvirtinu, kad dar buvo pirštas sužalotas, kraujas nebėgo, buvo nubrozdinta odelė, gydėsi neilgai. Taip pat buvo sužalotas A. I.. Apie kitą vaikiną nieko negali pasakyti, nematė, kad dar kas nors turėjo peilį. Viskas įvyko greitai – žodžiai bare, tada išėjo į lauką, pirmą sužeidė A., po to jį. Lauke atsirado daugiau vaikinų, gal jie kokie pažįstami susitiko. Matyt, netoli baro stovėjo ir priėjo. Muštynės baigėsi, kai vaikinai pabėgo. Buvo išgėręs, ištiko šokas, dėl to prarado sąmonę ir neprisimena, kuo muštinės baigėsi. Ką darė kitas vaikinas, nematė. Kad V. K. mojuotų peiliu, nematė, tik jis jam įdūrė. Pajuto, kad įdūrė vėliau, kai nubėgo į šoną. Tiesiog kažką rankomis atmušinėjo, po to nubėgo į šalį. Neneigia, kad V. K. mojavo rankomis, bet peilio nepastebėjo. Žala jam atlyginta, jo atsiprašė. To įvykio su kitais neaptarinėjo. Pretenzijų V. K. neturi.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad su vyru R. S., A. I. ir D. S. atvyko iš klubo į stoties rajoną laukti autobuso. Kol laukė, nuėjo į barą. Bare tarp R. S., A. I. ir nepažįstamo vaikino įvyko žodinis konfliktas. Mano vyras R. S. ir A. I. išėjo su tuo vaikinu iš baro į lauką. Ji su D. S. taip nuėjo iš paskos. Lauke jau vyko muštynės, buvo atėję dar keli vaikinai. Išėjusi iš baro pamatė, kad prie jos vyro R. S. buvo V. K.. Tuo momentu V. K. nubėgo už pastato kampo, jos vyras R. S. nubėgo jam iš paskos, ji irgi nubėgau paskui vyrą. Užbėgusi už pastato pamatė nubėgantį vaikiną, o ant vyro kojos kraują, jos vyras buvo sužeistas į koją ir paprašė pagalbos, ji nutraukė rankinės diržą ir suveržiau koją. V. K. rankoje buvo peilis, matė, kaip kalbėjosi V. K. ir R. S., matė kaip V. K. mosavo rankomis. Kaip V. K. dūrė, nematė. R. S. buvo sužalotas, gydėsi 3 dienas ligoninėje, po to gydėsi namie. Matė viską gerai, ta vieta buvo apšviesta. Per baro langą matė V. K. mosikuojant rankomis ir matė, kad jis turėjo mažą peilį. Blizgėjo peilio geležtė ar rankena, todėl jį matė. Kad ką sakytų V. K., negirdėjo. Pretenzijų kaltinamajam neturiu. Su jais dėl žalos atsiskaitė, todėl pretenzijų kaltinamajam nėra.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad važiavo iš klubo į stotį. Autobuso važiuoti namo dar nebuvo, todėl užėjo į barą išgerti alkoholio. Bare buvo žmonių, kažkas kažką pasakė ir prasidėjo tarp vieno vaikino ir jų žodinis konfliktas. Po to visi išėjo į lauką, kur jis pasišaukė V. K. į šoną, Lauke buvo dviese su V. K. paėję į šoną. Šnekėjau jam apie jo draugą, kuris bare negerai elgėsi, keikėsi, paaiškino jam viską, kas įvyko bare, nes jo bare nebuvo, o V. K. išsitraukė peilį. Tada jis trenkė V. K. per ranką ir pradėjo bėgti. Pamatė, kad tai peilis, bet ar jo geležtė buvo atlenkta, nematė. V. K. suriko: „Visus išpjausiu“. Jam nubėgant V. K. jam sudavė du kartus į kairę pusę sėdmenų, bet bėgo tolyn nuo V. K.. Prabėgdamas pro R. S. suriko: „R., peilis“. Pirma įbėgo į barą, paprašė kviesti policiją, tada bėgo į kitą gatvės pusę. Tada pamatė savo sugyventinę D. S. ir jos padedamas nuėjo iki laiptų, kur pamatė, kad ant laiptų gulėjo R. ir jam iš kojos kraujavo. Prie laiptų nukrito, nes ir aš kraujavau. Dėl sužalojimo jam darė operaciją. Su juo atsiskaitė, žala atlyginta už viską – už gydymą, vaistus, produktus. Jei nepakviestų V. K. pasikalbėti, nežino kaip būtų viskas pasibaigę, norėjo viską paaiškinti ramiai apie V. K. draugo elgesį, galvojo, taip bus geriau. Antras vaikinas jam nieko nedarė. Antro peilio nematė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. S. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris sužalojo jį peiliu (t. 1, b.l. 40-42).

2013-01-04 Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. S. nustatyta durtinė, pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančiu, pjaunančiu daiktu ar įrankiu, vienu traukiniu poveikiu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2012-11-25. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, skirtas tausojantis režimas (t. 1, b.l. 94).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. I. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris sužalojo jį peiliu (t. 1, b.l. 54-56).

2013-01-04 Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. I. nustatytos dvi durtinės, pjautinės žaizdos kairiame ir dešiniame sėdmenyse. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančiu, pjaunančiu daiktu ar įrankiu, dviem traukiniais poveikiais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2012-11-25. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, skirtas trijų savaičių tausojantis režimas (t. 1, b.l. 97).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji R. S. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris mosikavosi peiliu bei nubėgo iš paskos jos vyro (t. 1, b.l. 69-71).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji D. S. V. K. kaip asmenį, kuris įvykio metu buvo prie baro stotyje (t. 1, b.l. 83-86).

Teismas pažymi, kad teismas bylą nagrinėja pagal kaltinamąjį aktą, apibrėžiantį bylos nagrinėjimo teisme ribas (LR BPK 255 str. 1 d.).

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje (kasacinės bylos Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Nors kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, kaltininkas nepadarė. Jo nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. jo chuliganiškas paskatas (kasacinės bylos Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009).

Nenustatyta, kad nukentėjusieji R. S., A. I., D. S., R. S. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį V. K.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo V. K. kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešojoje vietoje įžūlių elgesių ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. K. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

V. K. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo, nesant nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis V. K. teistas, administracine tvarka baustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas, specialisto išvadoje Nr. 90TPK-12/13 nurodyta, kad pagrindo skirti V. K. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam V. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2012-11-28 iki 2012-12-28, 2012-12-20 nutartimi pratęsta iki 2013-02-28, 2013-02-20 nutartimi pratęsta iki 2013-04-28. Jis buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka 2012-11-25 08.45 val., o paleistas 2012-11-27 07.40 val.

Į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-11-25 08.45 val. iki 2012-11-27 07.40 val. (dvi dienas) ir suėmime nuo 2012-11-28 iki 2013-05-17 ir šia dalimi sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2223,42 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš V. K. 2223,42 Lt (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt trys litai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusp rendė:

pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-11-25 08.45 val. iki 2012-11-27 07.40 val. (dvi dienas) ir suėmime nuo 2012-11-28 iki 2013-05-17 ir šia dalimi sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo, nesant nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteisti iš V. K. 2223,42 Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt tris litus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti šį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas M.Gvozdovičius