- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-253-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09248-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- T. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S., transporto priemonės savininkei Z. S., išnagrinėjusi T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. lapkričio 25 d. apie 12 val. 30 min. Kaune, Kaišiadorių g. 13, T. S., vairuodamas transporto priemonę CITROEN ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs atsitrenkė į kitą šalia kelio stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222, punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu T. S. pripažino padaręs pažeidimus, teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis be mamos leidimo buvo paėmęs jos automobilį, su juo norėjo pasirodyti prieš draugę ir važiuojant atsitiko avarija, jis išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos. Teisės vairuoti jis neturi. Automobilis buvo draustas, žalą nukentėjusiajam atlygino. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.
Apklausta teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkė Z. S. teismui paaiškino, kad jos automobilį sūnus paėmė jos neatsiklausęs, apie įvykį ji sužinojo iš policijos, kad jis jį paims ji net neįtarė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
T. S. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti transporto priemonės Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (3 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių Citroen ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (4-8 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (9, 10 b.l.), paties T. S. pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi (14 b.l.), E. G., G. G., Z. S. paaiškinimais (11, 12, 13 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog ant transporto priemonės Citroen ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis. Išvada – automobilis dalyvavo eismo įvykyje (22 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. 2014 m. lapkričio 25 d. apie 12 val. 30 min. Kaune, Kaišiadorių g. 13, vairuodamas transporto priemonę CITROEN ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs atsitrenkė į kitą šalia kelio stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. T. S. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Pažymėtina, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors T. S. turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau teismas visų pirma vertina tai, kad jis pripažino pažeidimų padarymą ir itin nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (28 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), teismui pažadėjo ateityje naujų pažeidimų nebedaryti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio, iš kurio buvo pasišalinta metu transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, jis nesiekė išvengti atsakomybės, netrukdė policijai išsiaiškinti aplinkybių, jo padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Be to T. S. yra studentas, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, gauna labai mažas pajamas (39-41 b.l.). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, T. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. padarymą T. S. paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. T. S. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. pripažino teisės pažeidimų padarymą, nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę jis valdė ir naudojosi ja be savininkės leidimo ir žinios, prieš jos valią, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio, konfiskavimas kaip papildoma nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirtina.
T. S. šioje byloje taip pat buvo kaltinamas tuo, kad „vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu“, tai yra buvo kaltinamas padaręs pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje. Iš teismui pateikto įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos matyti, jog transporto priemonė Citroen ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią įvykio dieną vairavo T. S. 2014 m. lapkričio 25 d. buvo drausta teisės aktų nustatyta tvarka (29-32a b.l.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį T. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
T. S. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį T. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.