- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- TS-13-1034/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- P. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 59-9 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį (disponavimas narkotinėmis medžiagomis) ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 metams 13 dienų.
Bausmės pradžia: 2016 m. sausio 12 d..
Bausmės pabaiga: 2023 m. sausio 25 d.
1/2 bausmės atliks: 2019 m. liepos 19 d.
Neatliktos bausmės dalis 2019 m. sausio 10 d. – 4 metai ir 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2019 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 59-9 nuteistajam P. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 21 d. gautas nuteistojo P. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad posėdžio metu buvo nagrinėjamas ne jo lygtinio paleidimo klausimas o jo baudžiamoji byla dėl žmogžudystės ir jo nuobaudos. Nuteistasis dalyvavo įvairiose programose ir užsiėmimuose, pataisos namuose mokosi, įgijo suvirintojo specialybę, savo kaltės dėl žmogžudystės vis dar nepripažįsta. Jis yra įsitikinęs, kad su sena draugų kompanija nebesusidės ir todėl nebenusikals. Jis kiekvienais metais vis labiau kursta, jam reikalinga operacija. Nuteistasis teigia, kad alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, nors nusikaltimo padarymo metu ir buvo neblaivus. Dividendų negauna ir narkotinių medžiagų nebevartoja. Jis paliko gerovės darbus, neturi galiojančių nuobaudų, 2 kartus skatintas, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.
Komisija nutarė nuteistajam P. S. netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į aukštą nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 90 balų, vieningą komisijos narių sprendimą, nusikalstamų veikų pobūdį, neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 2 kartus), anksčiau taikytą lygtinį paleidimą (sąlygas pažeidė, padarė naują nusikalstamą veiką), anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (nors sąlygų nepažeidė), gyvenimo stilių ir draugus – ankstesnius nusikaltimus darė kartu su bendrininkais, pripažįsta, kad pasiduodavo kitų neigiamai įtakai, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, be to, nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose 2016 m. jam buvo kelta baudžiamoji byla už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nuteistasis dažniausiai pavartoja narkotines medžiagas, susidūręs su situacijomis, keliančiomis jam per sunkius emocinius išgyvenimus, su kuriais tvarkytis socialiai priimtinais būdais ne visada pavyksta, piktnaudžiavimą alkoholiu – smurtinį nusikaltimą, už kurį atlieka šią laisvės atėmimo bausmę, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, mąstymą ir elgesį – mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, impulsyvus elgesys daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką, nuostatas – prisiima kaltę tik už nepranešimą apie nusikalstamą veiką, savo atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą neigia, teisina ją kitų žmonių šios nusikalstamos veiklos padarymu, nuteistajam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, nusikalstamą elgseną pateisinančios, neigiamos nuostatos į jo priežiūrą daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 20 kartų, baustas 19 kartų (tame tarpe, ir už narkotinių medžiagų vartojimą), šiuo metu nuobaudos negalioja, oficialios darbo patirties stoką, pataisos įstaigoje nedirba, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus. Todėl nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; atlikti gerovės darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
P. S. Komisijai buvo pristatytas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. bausmę atlikinėja paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2015 m. birželio 17 d. 6 mėnesius bausmę atlikinėjo drausmės grupėje. Anksčiau teistas buvo 2 kartus. Vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, probacijos sąlygas pažeidė, padarė naują nusikaltimą. Vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos sąlygų nepažeidė. Pirmą nusikaltimą padarė būdamas 16 metų amžiaus. Nuteistojo teigimu, bendrauja su žmonėmis, nepriklausančiais kriminaliniam pasauliui, tačiau tai tik artimieji. Norėtų užmegzti naujų ryšių su nekriminalinio pasaulio žmonėmis, tačiau tuo pačiu yra labai atsargus – teigia, kad draugų nenori turėti. Pagrindine priežastimi dėl ko nusikalsdavo laiko draugus, nors ir stengdavosi su jais mažiau bendrauti. Ankstesnius nusikaltimus darė kartu su bendrininkais. Pripažįsta, kad pasiduodavo kitų neigiamai įtakai. Turėdamas galimybę rinktis aktyvų laisvalaikį ar šeimą, pirmenybę teiktų šeimai. Nuteistasis neneigia sistemingą narkotinių medžiagų (švirkščiamo heroino) vartojimą, trukusį maždaug 2011-2012 m. laikotarpiu, atliekant šią laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Iki šio teistumo, teigia, narkotinių medžiagų nevartojęs. Vilniaus pataisos namuose baigė Įžanginę grupę, skirtą asmenims, turintiems priklausomybių problemų, lankė AA, AN susirinkimus (šiuo metu nelanko), 2 kartus dalyvavo ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, po kurios turėjo kelis narkotinių medžiagų vartojimo (švirkščiamo heroino) atkryčius, paskutinis buvo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Taip pat nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose 2016 m. buvo kelta baudžiamoji byla už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Narkotines medžiagas nuteistasis dažniausiai pavartoja susidūręs su situacijomis, keliančiomis jam per sunkius emocinius išgyvenimus, su kuriais tvarkytis socialiai priimtinais būdais ne visada pavyksta. Nuteistasis suvokia narkotinių medžiagų vartojimo žalą jo paties sveikatai, santykiams su aplinkiniais. Tolesnis netinkamas jausmų raiškos pakeitimas narkotinių medžiagų vartojimu didintų nuteistojo nusikalstamo elgesio, rimtos žalos sau ir kitiems riziką. Nuteistojo alkoholio vartojimas buvo žalingas. Smurtinį nusikaltimą, už kurį atlieka šią laisvės atėmimo bausmę, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Jį nesaikingai vartojo ir po nusikaltimo, apsvaigęs nuo alkoholio yra patyręs sunkių sveikatos sutrikimų, kurių pasekmes jaučia iki dabar (sutrikusi klausa dėl trūkusių abiejų ausų būgnelių). 2008 m. yra praradęs teisę vairuoti už vairavimą išgėrus alkoholio. Alkoholio vartojimo žalą suvokia, kaip neigiamas pasekmes sau dėl ilgo kalėjimo laiko. Šios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataiso namuose metu (maždaug 8 m.) nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Buvęs žalingas alkoholio vartojimas sietinas su nuteistojo nusikalstamumu, žala kitiems, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, turi sunkumų adaptuotis neapibrėžtose, jį frustruojančiose socialinėse situacijose. Nuteistasis neneigia emocinės sveikatos sunkumus, dėl jaučiamo nuovargio, įtampos, prasto miego, porą kartų per metus kreipiasi pagalbos į medikus, šiuo metu taip pat vartoja jų paskirtus medikamentus. Prastas nuteistojo savi veiksmingumas, savo savivertę, galios jausmą linkęs palaikyti per savo jausmų, išgyvenimų neigimą, sunkumų išvengimą priklausomu, asocialiu elgesiu. Nuteistasis šiuo metu neigia savižudiškas mintis, ketinimus, tačiau praeityje maždaug 2011 m. buvę bandymų žudytis, taip bandant susitvarkyti su per sunkia emocine savijauta. Emocinės gerovės problemos (sunkumų, dėl jų kylančių jausmų neigimas, galios jausmo palaikymas nebrandžiu elgesiu, asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų nuteistojo nusikalstamumo riziką ateityje. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, kyla jam ir savitvardos, emocinės kontrolės, impulsyvaus elgesio sunkumų, tą liudija prieštaraujantis nuteistojo elgesys nustatytoms įstaigos taisyklėms – šios bausmės atlikimo metu 19 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už dienotvarkės pažeidimus, nurodymų nevykdymą, narkotikų vartojimą, draudžiamų daiktų turėjimą.
Nuteistojo mąstymas pasižymi konkretumu, savistabos stoka. Gerėjantys, tačiau dar nepatenkinami nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo, įgūdžiai. Nuteistasis neigia savo atsakomybę už nusikalstamą veiklą, už kurią atlieka bausmę, todėl neanalizuoja ir neįvardina jo nusikalstamą elgseną lemiančių veiksnių. Nuteistasis išsako tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su prosocialiu gyvenimo būdu – darbine veikla, šeimyniniu gyvenimu, savo sveikatos gydymusi. Mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, impulsyvus elgesys daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros požiūriu, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Prisiima kaltę tik už nepranešimą apie nusikalstamą veiką, savo atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą neigia, teisinasi tuo, kad jį padarė kiti žmonės. Nuteistajam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų, paskutinė 2017 m. rugpjūčio 24 d. už narkotikų vartojimą, nuo to laiko nefiksuota drausminių nuobaudų, konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, 2017 m. sausio 26 d. ir 2018 m. spalio 30 d. skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Vilniaus pataisos namuose šiais mokslo metais mokosi bendrojo lavinimo 12 klasėje, yra įgijęs suvirintojo specialybę, baigęs Agresijos ir autoagresijos valdymo programą. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Nusikalstamą elgseną pateisinančios, neigiamos nuostatos į jo priežiūrą daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje motyvuotas prasmingam užimtumui: sportuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 20 kartu, baustas 19 kartų, šiuo metu nuobaudos negalioja. Už gerą elgesį bei darbą skatintas 2 kartus padėkomis. Turi iš pirmos santuokos 8 metų dukrą. Ryšis su dukra nutrūko žmonos iniciatyva. Paleistas lygtinai dirbtų pas pusbrolį autoservise. Anksčiau legaliai nėra dirbęs – gabendavo mašinas iš Prancūzijos, pats tvarkydavo ir parduodavo. Nuteistasis teigia gaunantis nuo 8000 iki 18000 dolerių per mėnesį dividendų iš Rusijoje (Sovietske) esančio baldų fabriko. Todėl teigia, jog pragyventų ir nedirbdamas. Šis veiksnys mažina motyvaciją darbui. Už atliekamą darbą tikėtųsi gauti nuo 800 iki 1000 eurų per mėnesį. Norėtų remontuoti automobilius. Ateityje norėtų atidaryti autoservisą Ispanijoje. Iki suėmimo buvo baigęs 5 klases, būdamas 16 metų amžiaus buvo pašalintas iš mokyklos. Mokykloje patikdavo matematika, dailė, kultūra. Nors, nuteistojo nuomone, galėtų gyventi ir nesimokęs mokykloje, jo požiūris į mokymąsi po mokyklos baigimo yra teigiamas. Dėl darbo vietų stokos nuteistasis Vilniaus pataisos namuose nedirba. Geranoriškai atlieka nemokamus gerovės darbus. Šiuo metu nuteistąjį remia motina, žmona, sesuo. Teigia turintis skolų, bet tuo pačiu pripažįsta, jog turi ir pinigų ,juodai dienai“. Gavęs pinigų pirmiausia susimoka mokesčius. Nebūna, kad mėnesio gale nebūtų iš ko pragyventi. Vilniaus pataisos namai turi vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu 2623 eurų sumai. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 69 eurai.
Įvertinus šias ir kitas, tarp jų ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis P. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. Tai, kad P. S. neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 2 kartus, atlikinėjo gerovės darbus, lankė užsiėmimus, pataisos namuose mokosi ir įgijo specialybę vertintina teigiamai, tačiau tai dar nereiškia, kad nuteistasis laikysi įstatymų, nebenusikals ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad P. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.
Įvertinus nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 90 balai, nusikaltimų pobūdį, neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 2 kartus), kartą taikytą lygtinį paleidimą (sąlygas pažeidė, padarė naują nusikalstamą veiką), kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (nors sąlygų nepažeidė), tai kad bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 20 kartų, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį, oficialios darbo patirties stoką, praeityje turėtą piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo metu nuteistojo P. S. atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, tikėtina, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 59-9 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo P. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 59-9 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.