- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 2-226-753/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius, Valdemaras Stančikas
atsakovui J. J., jo atstovui pagal įgaliojimą R. J. bei advokatui Vaitiekui Novikevičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui J. J. , trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. M. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl įpareigojimo atsakovą J. J. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti ne mažesnio negu vieno metro pločio juostą tarp ieškovui M. M. priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovui J. J. priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius augalus, krūmus ir medžius ar kt.; pašalinti tujos medį, augantį prie įvažiavimo į atsakovo J. J. kiemą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti, kad obelų ir slyvų medžių, augančių ties ieškovui M. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovui J. J. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, aukštis neviršys 3 m. ribos arba, auginant aukštesnius nei 3 m. atstumu minėtos žemės sklypo ribos, priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ( b.l.3-7). I. M. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovui J. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei ant jo pastatytais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise ( paveldėjimo teise) priklauso žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. J. priklausantis žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovo žemės sklypu. Nurodo, kad šių sklypų riba nuo gatvės pusės buvo savavališkai apsodintos atsakovo J. J. 28 m. gudobelių gyvatvorė, po kurios seka 26 m. ilgio tujų gyvatvorė bei prie tvoros šliejasi 3 m. ilgio aiečių krūmų juosta ( šiuo metu aviečių krūmų juosta yra pašalinta). Gudobelių bei tujų gyvatvorės pasodintos atsakovo J. J. be buvusios savininkės rašytinio sutikimo, nors tokiu atveju turėjo būti rašytinis jos sutikimas. Gyvatvorė ( gudobelių ir tujų) užstoja saulės šviesą M. M. žemės sklype pasodintiems augalams, tujų šakos per metalinę tvorą yra išsikišusios į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl atrodo neestetiškai. Bei dėl tos pačios priežasties jo sklype šiltnamyje ir darže augantys augalai būna skurdūs arba visai nunyksta. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ties sklypo riba auga ne mažiau negu 10 vienetų obelų ir 2 slyvų medžiai, kurie yra susodinti apytikriai 2,5 metro atstumu nuo jo sklypo ribos. Nurodyta, kad prie įvažiavimo į atsakovo J. J. kiemą auga tujos medis išsikišęs į gatvės pusę. Šis augalas užstoja ieškovui M. M. ar kitiems asmenims, atvykusiems į jam priklausantį gyvenamąjį namą, matymo lauką, išvažiuojant iš kiemo. Dėl šio medžio neįmanoma matyti gatve atvažiuojančių automobilių, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 107 punktą, privalu duoti kelią. Išvažiavimas į gatvę, negalint įsitikinti eismo saugumu, kelia grėsmę ieškovui, jo šeimos nariams, bet ir Kranto gatve važiuojančioms transporto priemonėms, pėstiesiems.
2011 m. rugpjūčio mėn. bei 2012 m. birželio 14 d. ieškovo M. M. mama, gyvenanti atsakovo J. J. kaimynystėje kreipėsi į atsakovą su prašymu persodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pasodintą tujų ir kitų medžių gyvatvorę. Atsakovui atsisakius taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir pašalinti gyvatvorę, M. M. buvo priverstas kreiptis į teisininkus, kurie padėtų išspręsti kilusį konfliktą ir atkurti pažeistas jo teises. 2012-10-03 atsakovui J. J. buvo išsiųsta pretenzija dėl augalų persodinimo, pašalinimo laikantis įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė rašytinį atsakymą į aukščiau minėtą 2012-10-03 pretenziją, kurioje nurodė, jog yra linkęs kilusį konfliktą išspręsti taikiai ir protingai, geranoriškai peržiūrėti augalus, esančius prie sklypų ribos, ir užtikrinti, kad augantys augalai atitiktų visus teisės aktų reikalavimus, tačiau vėliau jis išreiškė poziciją, kad reikalavimų dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo nevykdys. Dėl šių aplinkybių jis kreipėsi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arabą įstatymų saugomas interesas, kreiptis į teismą teisminės gynybos ( LR CK 4.98 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, krūmai ir gyvatvorės gali būti veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu, žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m. – ne arčiau kaip 2 m atstumu, o kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Pagal ieškovo atliktus matavimus, gudobelių gyvatvorės aukštis siekia apytiksliai 2 m., tujų gyvatvorės aukštis siekia 1,40 m ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad nekarpomos ir neformuojamos tujos gali užaugti iki maksimalaus 25 m. aukščio, atitinkamai atsakovui nekarpant tujų ir kitų medžių, atstumas nuo J. J. augalų iki M. M. sklypo ribos turėtų siekti 3 metrus.
Teisinis reglamentavimas suteikia galimybes kaimynystėje gyvenantiems žemės sklypų savininkams raštu susitarti dėl kitokių (mažesnių) augalų sodinimo atstumų. Tik gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, suinteresuotas asmuo įgytų augalų sodinimo teisę, kuri nebūtų ginčijama. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl augalų sodinimo ant žemės sklypo ribos, minėta, jis sukuria sodinimo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t.y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti raštiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 str. 3 d. ir 4 d.). Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl augalų ant klypo ribos , bei sutikimas veisti augalus ne mažesniu negu 1 m. atstumu iki gretimo sklypo ribos.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą nr. D1-812, kuriuo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse be gretimo sklypo savininko sutikimo galima statyti tik ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 proc. Kadangi atsakovo tujų ir kitų medžių gyvatvorė buvo pasodinta be ieškovo sutikimo, ji auga sklypo rytinėje dalyje ir yra suaugusi į tvorą, per kurią nepatenka saulės spinduliai, tokia tvora neatitinka ir minimo teisės akto reikalavimų.
Tokiu būdu gudobelių, tujų gyvatvorė ir aviečių krūmai yra pasodinti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, ir turi būti persodinti ne mažesniu negu 1 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ir ne mažiau negu 3 m atstumu, jeigu atsakovas planuoja neriboti tujų aukščio ir jos viršys 3 m. aukštį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punktu, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 m. gali būti veisiami ne arčiau kaip 2 m, o kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui J. J. priklausančios obelys bei slyvų medžiai turėjo būti pasodintos 3 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Pagal ieškovo atliktus matavimus, šiuo metu medžių aukštis dar nesiekia 3 m, atstumas iki ieškovo sklypo ribos yra 2,5 m. – 2,8 m. Tokiu būdu, siekiant kad nebūtų pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai, atsakovas privalo genėti obelis ir slyvų medžius, kad pastarieji neviršytų 3 m. aukščio ribos arba perkelti minėtus medžius ne mažesniu nei 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Kai kurių obelų šakos dėl per mažo atstumo tarp sklypų ribos jau linksta į ieškovo žemės sklypo pusę, rudenį medžių lapai krenta ant vejos, dėl ko ieškovui bei jo mamai yra sukeliami papildomi nepatogumai, tvarkant žemės sklypą. Tai pat ieškovas ieškinyje nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ar įsiteisėjus teismo sprendimui šioje civilinėje byloje, jeigu atsakovas neužtikrins atitinkamo obelų bei slyvų medžių aukščio, šie medžiai išaugs ir galimai viršys atitinkamus teisės aktuose nustatytus aukščius bei atstumus tarp kaimyninių žemės sklypų, dėl ko ieškinio reikalavimas taps ne prevenciniu, o lygiaverčiu su kitais ieškinio reikalavimais.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinimo STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.10 punktą, „matomumas – atstumas, reikalingas vairuotojui pamatyti keliančią grėsmę kliūtį arba gatvės ar sankryžos aplinkos būklę, pasirinkti tinkamą greitį, pradėti saugų ir efektyvų manevrą“. Tas pats STR 2.06.04:2011 numato, jog gatvių sankryžose, įvažiavimų į gatves ir pėsčiųjų perėjų zonose turi būti užtikrintas geras matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių kliūčių, trukdančių matomumą (statinių, medžių, krūmų ir pan.) ir stovinčių automobilių. Mažiausia matomumo atkarpa gatvėse, kuriose leistinas greitis yra 50 km/h matymo laukas sankryžose, įvažiavimuose, perėjose, turi būti 70 m. Šiuo atveju matymo laukas dėl šalia atsakovo J. J. įvažiavimo augančios tujos yra žymiai mažesnis , todėl kelia grėsmę asmenų saugumui, ir turi būti pašalintas.
Ieškovas M. M. pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ir priteisti iš atsakovo J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas .Ieškovo paaiškinimu, žemės sklypas su jame esančiais statiniais , esantys (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso nuo 1982 metų ( paveldėjimo pagrindu), kurią jis paveldėjo iš senelės. Čia lankosi retai, t.y . tik šiltuoju metų sezonu, bei tokiu laiku ten būna jo mama. Nuo 2012 metų prasidėjo nesutarimai su atsakovu J. J., t.y. gretimo žemės sklypo savininku , kadangi jis atsisakė perkelti ir pašalinti augalus, augančios jo sklypo ribose, tačiau per arti jo( ieškovo) žemės sklypo ribos, t.y. gyvatvorė –gudobelių ir tujų yra pasodinta nesilaikantis atstumo. Kadangi gudobelių ir tujų gyvatvorė yra per arti jo, t.y. ieškovo žemės sklypo ribos, saulė užstoja jo žemės sklype augančias daržoves( mama B. M. žemės sklype augina įvairias daržoves, daržas prie J. J. žemės sklypo ribos ). Ieškovas pripažįsta , kad atsakovo J. J. ir jos senelės ( buvusios namų valdos savininkės) tarpusavio santykiai buvo kaimyniški. Jis nežinantis aplinkybių kada buvo pasodinta gyvatvorė atsakovo žemės sklypo valdoje. Pateikus ieškinį teismui dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, atsakovas pašalino ieškinio reikalavimo 1.3 punktą ( b.l.7), t.y. medžių augančių atsakovo žemės sklypo ribose, aukštis neviršija 3 m. ribos, bei dalinai pašalintas 1.1 ieškinio reikalavimas dalyje dėl aviečių krūmų , kurie augo šalia jo sklypo ribos ( šiuo metu aviečių krūmai yra persodinti) , tačiau nepašalinta gyvatvorė ( gudobelių ir tujų) auganti per arti jo žemės sklypo ribos. Taip pat atsakovas nepašalino tujos medžio augančio prie įvažiavimo, kuris trukdo išvažiuojant iš namų valdos ( eismo saugumui)( b.l.145). Ieškovo M. M. atstovas advokatas V.Stančikas pilnai palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti pilna apimtimi, kad atsakovas J. J. ir ateityje nepažeistų ieškovo nuosavybės teisių.
A. J. J. nesutiko su ieškovo M. M. ieškinio reikalavimais, kuriuos prašė atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pas jį ieškovas niekada nesikreipė dėl augalų, o apie tai sužinojo gavęs dokumentus iš teismo. Gudobelių gyvatvorė jo žemės sklypo riboje pasodinta prieš 40 metų, kurią sodinat žodiniu sutarimu buvo sutarta su gretimo sklypo ( adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, t.y. ieškovo senele. Ši gyvatvorė yra karpoma, gyvatvorės aukštis 170-180 cm. Gyvatvorę iš atsakovo pusės nusigenėjo ieškovo mama. Tujų gyvatvorė yra pasodinta prieš 16 metų , 70 cm atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, kurios yra pažemintos. Tujos medžio aukštis prie įvažiavimo yra 130 cm., kuris netrukdo išvažiavimui niekam, be dėl šio augalo niekada nėra skundęsi elektrikai. Už minėtoje vietoje augantį medį (tują) jis nėra baustas administracine tvarka. Jo žemės sklype augančios obelys yra žemaūgės, pasodintos išlaikius atstumą, o slyvų medžiai –nugenėti, šiuo metu nesiekia 3 m. aukščio. Atsakovo paaiškinimu, ieškovo žemės sklype auga pieva, yra šiltnamis su betoniniais pamatais, kuris – nedengtas.
Atsiliepimas
Atsakovo J. J. atstovas pagal įgaliojimą R. J. nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais , juos prašė atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovo atstovas advokatas V.Novikevičius prašė atmesti ieškovo M. M. ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus , nes ieškinio reikalavimas 1.3 p. yra perteklinis, kadangi sklype augantys medžiai yra prižiūrimi atsakovo laikantis teisės aktų reikalavimų, pažeidimo fakto nėra nustatyta. Byloje nustatyta, kad gudobelių gyvatvorė yra pasodinta atsakovo žemės sklypo riboje prieš 40 metų , dėl kurios ginčo iki šiol nebuvo, tujų gyvatvorė pasodinta prieš 15 metų, šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, nes jam nuosavybė atiteko paveldėjimo būdu, todėl būtų galima kalbėti apie ieškinio senaties taikymą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovės E.Mockutės nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimai pašalinti augmeniją yra kraštutiniai, kuriuos teismas galėtų tenkinti tuomet, jei iš įrodymų visumos būtų nustatyta ypatinga žala daroma ieškovo žemės sklypui, o ar šios aplinkybės ieškovo įrodytos, atstovė palieka spręsti teismui ( b.l.150).
Liudytojo A. L. paaiškinimu ( b.l.115-116) gyvenančio kaimynystėje, gyvatvorę sodino J. ( gudobelių ir tujų), kuri pasodinta prieš 20-30 metų, bei tujos medžiai prie įvažiavimo ( J. J. žemės sklypo valdoje) yra pasodinta seniai. Santykiai J. J. su buvusiais žemės sklypo , adresu (duomenys neskelbtini), savininkais S. buvo labai geri.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ginčas yra kilęs byloje tarp šalių dėl medžių ir kūmų veisimo bei tvarkymo. Nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. LR želdinių įstatymo ( Žin., 2007, Nr.80-3215) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdiniai kuriami, veisiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, želdinių tvarkymo ir kūrimo projektais ir Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, o želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlių priežiūros taisyklėmis ( 22 str.3 d).Želdinių įstatymo 10 straipsnis 1 d. nurodyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą tvarko savivaldybės, todėl šiuo atveju Žemės tarnyba yra nekompetentinga nagrinėti želdynų ir želdinių veisimo bei tvarkymo klausimų, bei nesprendžia ginčų likusių tarp privačių asmenų( b.l. 121 -122).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai.
Iš byloje pateiktų žemėtvarkos tarnybos rašytinių duomenų , t.y. aktų dėl žemės sklypų ribos nustatymo ( b.l.125,126) matyti, kad ieškovas M. M. ir atsakovas J. J. ( abu gretimų žemės sklypų savininkai) sutarė dėl žemės sklypų, kurie priklauso jiems nuosavybės teise, ribų nustatymo . A. J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui M. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini) ( minėtų žemės sklypų ribų suderinimo aktai sudaryti 1996 metais). Taip pat byloje pateikti ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai ( b.l.127) , iš kurio matyti, kad sklypai yra pailgos formos. Šios aplinkybės rodo, kad iki 1996 metų minėtų žemės sklypų ribos nebuvo suderintos su gretutinių žemės sklypų savininkais.
Ieškovas M. M. raštu kreipėsi į AB „Lesto“ ( b.l.137)dėl kaimyno , t.y. atsakovo J. J. žemės sklypo ribose augančio medžio –tujos, adresu (duomenys neskelbtini), prie elektros stulpo , tikslu išsiaiškinti ar šio medžio sodinimas prie stulpo buvo suderintas su šia institucija, bei ar tai nepažeidžia elektros tinklų apsaugos zonos bei teisės aktų reikalavimų. UAB „Lesto“ rašte nurodyta ,kad LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr.1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 ir 16.3 punktuose reglamentuota, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama “sodinti arba kirsti medžius...“, bei į bendrovę nebuvo kreiptasi bei bendrovė nėra išdavusi raštiško sutikimo dėl augalo sodinimo 0,4 kV oro linijos apsaugos zonos ribose. Bendrovė yra oro linijos ir jos gelžbetoninės atramos savininkė, oro linijai teisės aktais nustatyta apsaugos zona.
Iš antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo ( 2013-05-20) ( b.l.97-98,99-103) matyti, kad atstumas tarp tujos ( augančios (duomenys neskelbtini)) kamieno augančios prie įvažiavimo į minėtą sklypą ir šalia riboženklio su kaimyniniu sklypu ( adresu (duomenys neskelbtini)), bei gatvės yra 160 cm., o atstumas nuo tujos iki betoninio kelkraščio -54 cm ( paklaida 5 cm) , tujos aukštis -215 cm. ( paklaida 5 cm) ( priedo fotonuotraukos N. 16,17). Atstumas tarp tujos kamieno, augančios kitoje įvažiavimo į sklypą pusėje, bei gatvės yra 150 cm( paklaida 5 cm), o atstumas iki šaligatvio yra 35 cm ( paklaida 5 cm) ( priedo fotonuotraukos Nr.5,6). Atstumas tarp pirmojo gyvatvorėje augančio medžio kamieno bei gatvės yra 168 cm ( paklaida 5 cm), o atstumas iki šaligatvio yra 53 cm ( paklaida 5 cm) ( priedo fotonuotraukos Nt.7,8).Atsumas tarp paskutinio gyvatvorėje augančio medžio kamieno bei gatvės yra 181 cm ( paklaida 5 cm) , o atstumas iki šaligatvio yra 66 cm( paklaida 5 cm) ( priedo fotonuotraukos Nr.11,12,13), šioje vietoje gyvatvorės aukštis yra 200 cm ( paklaida 5 cm) ( priedo fotonuotraukos Nr.14,15).
Iš byloje pateikto taikos sutarties projekto ( b.l.94-95) šioje byloje pasiūlyto ieškovo atstovo elektroninių paštu atsakovo atstovui , buvo pasiūlyta sudaryti taiką byloje šiomis sąlygomis –jogG atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad jo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ties gudobelių gyvatvore augančio medžio aukštis ne viršys 2,3 m. ribos, o ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad jo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ties gudobelės gyvatvore augančio kadagio krūmo aukštis neviršys 2,3 m. ribos, o šaltalankio krūmas bus pašalintas. Minėtu taikos projektu buvo pasiūlyta , kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , sklypo gale gyvatvorės aukštis neviršys 0,5 m., bei, kad prie įvažiavimo augančio atsakovo žemės sklypo valdoje tujos medžio aukštis neviršys 0,5 m. Taip pat minėtu taikos sutarties projektu pasiūlyta, jog atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos atlaisvinti ne mažesnio negu vieno metro pločio juostą savo sklype tarp ieškovui ir atsakovui priklausančio žemės sklypo , pašalinant tujų medžius ir bet kokius kitokius kitus nurodyto pločio žemės ruože, atkarpoje nuo pietinio sklypo galo iki M. M. priklausančiame žemės sklype esančio ūkinio pastato fasado, augančius augalus , krūmus ir kt... ( b.l.94-95). Atsakovas J. J. nesutiko su ieškovo pasiūlyta taikos sutarties projektu. Jis sutiktų pašalinti gudobelių, tujų gyvatvorę, jei sutartų su ieškovu dėl tvoros įrengimo tarp sklypų ieškovo lėšomis, aptariant kokia tvora turėtų būti, nes kuomet jis statėsi tvorą savo sklype , besiribojančia su ieškovo žemės sklypo riba, jis niekuo neprisidėjo.
Atsakovas J. J. pateiktu atsiliepimu ( b.l.33-37) nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, nesutikdamas su aplinkybėmis, kad jo sklypo riboje , adresu (duomenys neskelbtini) pasodinta gudobelių, tujų gyvatvorės, aviečių krūmai užstoja saulę ieškovo žemės sklypui, bei pasodinti be ieškovo ir jo mamos privalomojo rašytinio sutikimo . Gyvatvorė pasodinta atsakovo žemės sklypo riboje 1972 metais , žodiniu sutarimu suderinus tikslią gyvatvorės vietą su tuometiniais sklypo savininkais Prane ir J. S., t.y. ieškovo seneliais. Gyvatvorė yra prižiūrima, karpoma, ribojant jos aukštį, plotį, neužgožiant kaimyno sklypo ir nedarant jam jokios žalos. Dėl gyvatvorės per 40 metų jis nėra gavęs jokių pretenzijų, išskyrus iki rašytinės 2012-10-03 pateiktos ieškovo jam pretenzijos. Po ieškovo pateiktos pretenzijos aviečių sodinukai buvo persodinti. Tujos medis augantis prie įvažiavimo jo žemės sklypo valdoje , neužstoja ieškovui ar kitiems asmenims, atvykusiems pas ieškovą matomumo ties išvažiavimu į pagrindinę gatvę, nes asmuo išvažiuodamas iš kiemo turi įsitikinti eismo saugumu ( duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms , bei įsitikinti saugumu išvažiuojant iš kiemo-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 107 punktas). Atsiliepime nurodo, kad augalų atstumą iki važiuojamosios kelio dalies reglamentuoja STR 2.0601:1999 VIII Skyriaus Apsauga nuo aplinkos taršos, apželdinimas 4.5 punktas, kuris kaip ir kiti teisės aktai ginčo santykiams neturėtų būti taikomas, nes ieškovo nurodyti krūmai, medžiai buvo pasodinti iki šių teisės aktų įsigaliojimo. Be to minėto punkto 15 lentelėje yra nurodyta, kokie atstumai turi būti tarp pastatų, statinių , taip pat inžinerinės įrangos objektų iki medžių ir krūmų. Nuo gatvės važiuojamosios dalies , sutvirtintos kelkraščio juostos ir griovio ir briaunos krašto atstumas iki medžio kamieno 2 m. iki krūmo 1 m., todėl šiuo atveju atstumas yra išlaikytas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo ( b.l.19-20) matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais , adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui J. J. nuosavybės teise priklauso nuo 1975 metų, o 0,2469 ha žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))nuosavybės teise priklauso nuo 1996-09-10 ( Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis). Ieškovui M. M. gyvenamasis namas su priklausiniais , adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso nuo 1983-10-01 ( paveldėjimo teisės pagrindu), o 0,2300 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuo 1993-12-27 ( Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis) ( b.l.25-26). Iki šalims išperkant minėtus žemės sklypus iš valstybės, jie nuosavybės teise priklauso valstybei. Išperkant šalims ( ieškovui, atsakovui) žemės sklypus , jie buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ( b.l.25-26, 21-22,27,140), ginčo tarp šalių dėl sklypų ribų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintą Statybos techninis reglamentą STR 2.03.02:2005 (Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas), kuris nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų [4.3.3] gamybos, pramonės, sandėliavimo [4.3.6] pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis. Priimant gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo projektinius sprendinius, be Reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat privaloma vadovautis Statybos įstatymo [4.1] 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais dokumentais. Šis reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), viešojo administravimo subjektams, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla susijusi su statinių projektavimu, statyba, naudojimu ir priežiūra [4.1.1] .Pagal minėtą reglamentą žemės sklypas ( 11) dalijamas į pagrindines nurodytas paskirties zonas: tame ir rekreacijos (želdynai, poilsio aikštelės ir pan.) ( 11.4).
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu - Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo ( 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717) , šios taisyklės nustato medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais turi vadovautis tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys veisiantys medžius ir krūmus ......visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus.Pagal minėtų taisyklių (II Medžių ir krūmų veisimas 4.6p. ) sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gyvatvorės aukštis turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės. Medžius ir krūmus draudžiama veisti: apsaugos juostose ir zonose, nurodytose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43). Visais kitais atvejais, nustatant medžių ir krūmų sodinimo atstumus, vadovautis STR 2.06.01:199 „Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos“, patvirtintu aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773).. Gatvių sankryžose, įvažiavimų į gatves ir pėsčiųjų perėjų zonose turi būti užtikrintas normalus matymo laukas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 1999 m. kovo 2 d. Nr. 61 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ , kuris įsigaliojo nuo 1999 m. birželio 1 d. , kuriame buvo sumatyti minimalūs matymo atstumai (7 lentelėje) ties išvažiavimu į sankryžą ar išvažiavimu, kurioje nurodytas atstumas nuo 10 m. iki 140 m. priklausomai nuo gatvių techninių parametrų. Iš byloje pateikto antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ( b.l.97-98) bei pateikto priedo ( b.l.99) matyti , jog atstumas nuo už sklypo ribos augančio tujos medžio iki gatvės ( pagrindinės) yra 160 cm( paklaida 5 cm) , todėl šiuo atveju yra išlaikytas atstumas pagal minėtą reglamentą iki pagrindinės gatvės. Teismas laiko neįrodytu, kad tujos medis, augantis atsakovo sklypo riboje ties išvažiavimu , trukdo saugiai ieškovui išvažiuojant iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Be to kelių eismo taisyklių punkto reikalavimai numato, jog transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, t.y. kiekvienas asmuo išvažiuodamas u iš kiemo ( gyvenamosios vietos zonos) privalo duoti kelią keliu ( pagrindiniu) keliu artėjančios transporto priemonėms. Atsakovo ir ieškovo paaiškinimais byloje nustatyta , kad ieškovo ieškinio reikalavimas 1.3 dėl atsakovo žemės sklype augančių medžių aukščio, kuris turėtų neviršyti 3 m. ribos , bei aviečių sodinukai, kurie buvo pasodinti šalia ieškovo sklypo ribos ( dalyje 1.1) yra pašalinti iki teismo parengiamojo posėdžio, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimai atmestini ir negali būti tenkintini kaip įpareigojimas atsakovą laikytis ir pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimus ateityje .
Atsakovo J. J., liudytojo A. L. ( b.l.115-116) paaiškinimais , dalinai paties ieškovo M. M. paaiškinimu nustatyta , kad gudobelių gyvatvorė auganti atsakovo J. J. žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribose auga prieš daugelį metų ,t.y. atsakovo teigimu apie 40 metų, o liudytojo A. L. –apie 20-30 metų, kuriuos buvo pasodintos dar esant gyviems buvusiems kaimyninio sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininkams. Iki 2012 metų ginčo dėl augalų –gyvatvorės ir kitų augalų, augančių atsakovo J. J. žemės sklypo valdoje nebuvo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo ieškinio reikalavimas 1.1 atlaisvinti ne mažesnio negu vieno pločio juostą tarp jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovui J. J. , priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esančio (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius augalus –krūmus, medžius ir kt. , yra tenkintinas dalinai , išeinant iš ieškinio ribų, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus , t.y. įpareigojant formuoti tinkamo aukščio gyvatvorę , kad nebūtų pažeistos ieškovo teisės.
Byloje valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 11,56 Lt (LR CPK 88 str.1 d. 3 p), kurių dalis, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimo dalį yra priteistina iš ieškovo ir atsakovo. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos , t.y. jų dalis iš atsakovo ( b.l.77-93), kurios pagal tenkinto ieškinio reikalavimo dalį sudaro -1831,81 Lt. Taip pat iš ieškovo priteistinos , atsižvelgiant į tenkintino ieškinio reikalavimo dalį, atsakovo patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė -1333.40 Lt. ( b.l..104-107).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą J. J. formuojant gyvatvorę gudobės ir tujų, augančią jam priklausančio žemės sklypo riboje ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), prie ieškovo M. M. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , adresu (duomenys neskelbtini), ribos aukštis būtų ne didesnis kaip 1.3 m. ir tokį gyvatvorės aukštį suformuoti ne vėliau kaip per 1 ( vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. J. ( a.k(duomenys neskelbtini) 7,70 Lt. ( septynis litus 0,70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš ieškovo M. M. ( a.k(duomenys neskelbtini) 3,85 Lt (tris litus 0,85 ct) ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovo J. J. ieškovo M. M. naudai 1831,81 Lt( vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą 0,31 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. M. atsakovo J. J. naudai 1333.40 Lt( vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus 0,40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.