Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, anksčiau teistas paskutinius du kartus:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straispnio 2 dalyje, 149 straispnio 3 dalyje (2 veikas), 149 straispnio 4 dalyje (2 veikas), 150 straispnio 3 dalyje, 233 straispnio 1 dalyje, 264 straispnio 2 dalyje, 307 straispnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 14 metų ir 23 MGL (2990 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. vasario 4 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 309 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendis dalyje dėl V. G. nuteisimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį panaikintas ir V. G. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita nuosprendžio dalis pakeista ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų ir 23 MGL (866,18 eurų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G., neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalis), – narkotinė medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapės (antžeminės dalys), nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi šiuo atveju V. G. 0,057 g. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, jos kiekį.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) – kiekis yra nedidelis.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (ANK 108 str., 481 str. 1 d., 484 str. 1 d.), paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, nevedęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors šiuo atveju egzistuoja formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas V. G., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. buvo teistas (teistumas išmykęs ir nepanaikintas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus V. G. švelnesnę bausmę negu areštas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Todėl, konstatuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, nes atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai – V. G. nebūtų sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nebūtų tinkamai nubaustas ir paveiktas laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, V. G. paskyrus realią arešto bausmę, nebūtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

V. Kiti klausimai

V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-13 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurį paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka - tyrimo objektų pakuotės supakuotos į voką, vokas užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu “Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyrius“. Voke yra rudos spalvos vokas, kuriame yra 3 vnt. baltos spalvos vokų Nr. 1 - Nr. 3. Voke Nr. 1 yra plastikinis maišelis. Voke Nr. 2 yra bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra melsvos spalvos sulankstytas plastikinis butelis su skyle apačioje ir subadyta folija viršuje. Voke Nr. 3 yra plastikinė pakuotė, kurioje yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu. Daiktai laikomi Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. penktajame policijos komisariate, Sietyno g. 24, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo objektų pakuotės supakuotos į voką, vokas užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu “Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyrius“. Voke yra rudos spalvos vokas, kuriame yra 3 vnt. baltos spalvos vokų Nr. 1 - Nr. 3. Voke Nr. 1 yra plastikinis maišelis. Voke Nr. 2 yra bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra melsvos spalvos sulankstytas plastikinis butelis su skyle apačioje ir subadyta folija viršuje. Voke Nr. 3 yra plastikinė pakuotė, kurioje yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu, laikomus Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. penktajame policijos komisariate, Sietyno g. 24, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.