- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-19
- Bylos Nr.
- II-224-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00099-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- V. R., Institucijos
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 19.20Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojimų priemonių pažeidimas (ANK 515 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.410.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM, išnagrinėjo pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-548-2025, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) 2025 m gegužės 14 d. nutarimu V. R. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį paskirtos 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuoti alkoholiniai gėrimai (vynas, 0,08 litras grynojo (100 proc. alkoholio), už tai, kad 2025 m. vasario 15 d., apie 15 val. 30 min. į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko autobusas „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo vyko Baltarusijos Respublikos pilietis V. R., paso numeris (duomenys neskelbtini), kuris žodžiu deklaravo, kad gabena alkoholinį gėrimą – vieną butelį „Sovietskoe Šampanskoe“ 0,75 litro, pagamintą „Minskij Zavod Igristych Vin“. Įveždamas (importuodamas) į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 patvirtintą Draudžiamų į Lietuvą Respublikai importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo IV punktą, pažeidė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 str. 8 dalį.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. skundu nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-548-2025 bei prašo panaikinti nutarimą, kaip nepagrįstą bei nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą.
Šalies argumentai
1.1 V. R. nurodo, kad pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma už tyčinį tarptautinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimą. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jo veiksmai buvo tyčiniai arba dėl neatsargumo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo veiksmai nebuvo nei tyčiniai, nei neatsargūs, o priešingai – jis sąmoningai ir atvirai informavo muitinės pareigūnus apie turimą prekę.
1.2 V. R. teigia, kad 2025 m. vasario 25 d. dar iki kertant valstybės sieną jis savanoriškai žodžiu informavo muitinės pareigūną, jog turi vieną butelį šampano, ir kad ši aplinkybė buvo akivaizdžiai patikrinta. Jis akcentuoja, kad nebandė nuslėpti prekės ir elgėsi skaidriai.
1.3 V. R. teigimu, nebuvo jokių viešai paskelbtų ženklų kontrolės poste, kurie draustų įvežti tokį kiekį prekių, taip pat nebuvo pateikta jokio įspėjimo, kad asmeninis vienkartinis įvežimas pažeidžia muitinės taisykles. Jo nuomone, elgesys negali būti vertinamas kaip sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimas.
1.4 Nurodo, kad kontrolės punkte nebuvo paskelbtos jokios informacijos apie tokio pobūdžio draudimus. Jis remiasi 2024 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 396 ir galiojančiu įstatymu XIV-1888, pagal kuriuos vienkartinis įvežimas nedideliais kiekiais iš Baltarusijos yra ribojamas, tačiau ši informacija nebuvo pateikta aiškiai ir suprantamai pasienio kontrolės punkte.
1.5 V. R. teigia, kad oficialioje Lietuvos muitinės svetainėje buvo skelbiama tik apie kiekybinius apribojimus, tačiau nebuvo pateikta įspėjimo apie minimalų asmeniniam įvežimui taikomą draudimą pagal sankcijas. Pareiškėjas pažymi, kad pasiteiravus pareigūnų apie šią nuostatą jam buvo atsakyta, kad interneto svetainė dar nėra atnaujinta ir informacija bus paskelbta vėliau. Tai, jo nuomone, rodo, kad nebuvo objektyvios galimybės laiku sužinoti apie tokio draudimo taikymą.
1.6 Apibendrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžia, kad jo veiksmai buvo vienkartiniai, asmeniniai, nedidelio masto, jis neturėjo jokio tikslo pažeisti sankcijų ar jas apeiti. Jis pats muitinės pareigūnams nurodė apie turimą prekę prieš kirsdamas sieną. Kadangi nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, pareiškėjas laiko, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
Institucija susipažinusi su V. R. skundu dėl 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-548-2025, nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti bei nutarimą palikti nepakeistą.
1.7 Institucija akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai atitiko administracinio nusižengimo sudėtį, nes jis bandė įvežti į Lietuvą prekę – Baltarusijos Respublikoje pagamintą putojantį vyną „Sovietskoje Šampanskoje“. Ši prekė, pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodą, priskiriama prie draudžiamų įvežti produktų, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396.
1.8 Muitinės teigimu, faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo asmeninį nedidelės vertės daiktą, nesudaro pagrindo atmesti administracinės atsakomybės. Administracinė atsakomybė pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį taikoma už bet kokį sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimą, nepriklausomai nuo įvežamų prekių kiekio ar vertės.
1.9 Institucija pabrėžė, kad administracinė nuobauda buvo paskirta laikantis ANK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Skirta bauda – 300 eurų – yra minimali, atitinkanti teisingumo, proporcingumo bei operatyvumo principus. Tokia sankcija pasirinkta siekiant užtikrinti sankcijų įgyvendinimo efektyvumą.
Atsiliepimas
1.10 Atsiliepime pažymėta, kad V. R. argumentai dėl informacijos stokos nepagrįsti. Teisės aktai, nustatantys draudimus importuoti tam tikras prekes iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos, yra viešai paskelbti Teisės aktų registre bei muitinės interneto svetainėje. Kiekvienas asmuo, vykdantis veiklą ar kertantis Lietuvos Respublikos teritoriją, turi pareigą domėtis galiojančiais teisės aktais. Todėl institucija laikosi pozicijos, jog pareiškėjas negali remtis nežinojimu.
1.11 Institucija taip pat pabrėžė, kad muitinės tinklalapyje yra skelbiama informacija apie importo draudimus, o kilus klausimams galima kreiptis į Muitinės informacijos skyrių. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo objektyvios galimybės sužinoti apie ribojimus, atmestini.
1.12 Muitinės vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip atsitiktinė klaida ar nesusipratimas. Faktas, kad pareiškėjas pats nurodė muitinės pareigūnams apie turimą prekę, nesumažina atsakomybės, nes šis veiksmas nepanaikina draudimo importuoti iš Baltarusijos kilmės produktus.
Šalies argumentai
V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą ir nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu. Jis aiškino, kad įvažiuodamas į muitinės kontrolės zoną vežė vieną butelį putojančio vyno, manydamas, jog tai leidžiama pagal Europos Sąjungos normas. Jo teigimu, dar prieš muitinės procedūras jis žodžiu pareiškė, kad turi butelį putojančio vyno, ir pateikė jį kontrolei. Pasak pareiškėjo, tai negali būti laikoma importu, kaip traktuoja muitinė, o jo veiksmai neatitinka ANK 515 straipsnio taikymo. Pareiškėjas pabrėžė, kad vyko tranzitu, nes gyvena Lenkijoje, ir neturėjo ketinimo prekę išleisti į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikoje. Jis akcentavo, kad butelį šampano vežė iš Baltarusijos į Lenkiją, todėl nutarimas, draudžiantis importą į Lietuvą, neturėtų būti taikomas jo atvejui. Jis nurodė, kad prekės jokiam muitinės režimui nepateikė, o tik aiškiai pristatė muitinės kontrolei. Anot jo, importo fakto nebuvo, jis tik sąžiningai informavo pareigūnus. V. R. pakartojo, kad vieną kartą pasakė pareigūnui, jog veža butelį šampano, taip pat paaiškino, kad pateikęs butelį šampano paklausė pareigūnų, ką turėtų daryti, ir sulaukė atsakymo, jog jau viską padarė. Jo nuomone, iš dokumentų, įskaitant leidimą gyventi Lenkijoje, buvo aišku, kad jis vyksta tranzitu. Jis paminėjo, kad autobusų maršrutas buvo iki Vilniaus, tačiau planavo vykti toliau į Lenkiją. Po prekės pateikimo muitinei, protokolas buvo surašytas nedelsiant, neprašant paaiškinti aplinkybių. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, muitinės pareigūnas bendravo rusų kalba, o protokolas buvo surašytas lietuviškai. Jis teigė pasakęs, kad prekę vežė į Lenkiją, tačiau pareigūnas atsakė, jog tai nesvarbu. V. R. akcentavo, kad būtų palikęs ar net išmetęs butelį į šiukšliadėžę šalia pareigūnų, jei būtų buvęs informuotas apie draudimą. Jis tvirtino neturėjęs ketinimo pažeisti įstatymų ir prašė nutarimą panaikinti.
Institucijos atstovas T. K. nurodė, kad institucija su skundu nesutinka. Jis paaiškino, kad atvykus į muitinę asmuo privalo deklaruoti, kokiai procedūrai atvyko, tačiau asmuo to nepadarė. Jis tik pateikė prekę muitinės kontrolei, todėl jam nebuvo taikyta kontrabandos sudėtis, o pritaikyta administracinė atsakomybė už sankcijų pažeidimą. Institucijos atstovas pažymėjo, kad visa informacija apie draudžiamas įvežti prekes yra viešai prieinama internete, o tai yra kiekvieno asmens pareiga – domėtis galiojančiais ribojimais prieš kertant muitinės sieną. Pasak jo, jei pareiškėjas gyvena Lenkijoje ir vyksta per Baltarusiją, žinodamas politinę situaciją jis turėjo pasidomėti, kokioms prekėms taikomi draudimai. Įvertinus aplinkybes, buvo skirta minimali numatyta bauda. Jis pabrėžė, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų forminęs tranzito deklaraciją, atsakomybė vis tiek būtų taikyta, tik būtų pasiūlyta apsisukti, atsisakyti prekės ir grįžti atgal. Pasak atstovo, kai asmuo įvažiuoja į muitinės teritoriją, jis turi žodžiu deklaruoti, kokias prekes įveža, ir tik po to prasideda tikrinimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tą privalėjo atlikti dar prieš pateikdamas butelį muitinės kontrolei. Institucijos atstovas akcentavo, kad muitinė neklausia, kokiai procedūrai asmuo formuoja deklaraciją – tai yra paties asmens pareiga. Jei būtų aiškiai deklaravęs, kad šampano butelį veža tranzitu į Lenkiją, jam būtų paaiškinta, kad pagal galiojančius teisės aktus tokios prekės įvežti negalima. Jis taip pat nurodė, kad autobusų maršrutas nebuvo tiesioginis į Lenkiją, todėl paaiškinimai apie tranzitą vertintini kritiškai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė išsamiai aiškinti aplinkybes protokolo surašymo metu. Apibendrindamas institucijos atstovas pabrėžė, kad asmuo turėjo pareigą domėtis teisės aktais ir tinkamai deklaruoti savo veiksmus. Kadangi to nepadarė, jam pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė, todėl prašė skundo netenkinti ir muitinės nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų eurų iki šešių tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas (ANK 515 straipsnio 3 dalis). Blanketinė šios teisės normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį.
2024 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2024/1865, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1ra straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Europos Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“, patvirtintame sąraše yra nurodyti draudžiami į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktai ir pašarai, tame tarpe ir Sąrašo 22 punkte nurodyti nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas.
V. R. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 15 d., apie 15 val. 30 min. į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvykęs autobusu „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žodžiu deklaravo, kad gabena alkoholinį gėrimą – vieną butelį „Sovietskoe Šampanskoe“ 0,75 litro, pagamintą „Minskij Zavod Igristych Vin“. Įveždamas (importuodamas) į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 patvirtintą Draudžiamų į Lietuvą Respublikai importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo IV punktą, pažeidė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 str. 8 dalį.
Kaip matyti iš priimto nutarimo, pareiškėjas V. R., atvykęs autobusu „Scania“ į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, žodžiu deklaravo, kad gabena vieną butelį Baltarusijos Respublikoje pagaminto putojančio vyno „Sovietskoje Šampanskoje“. Ši prekė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 patvirtintą draudžiamų importuoti iš Baltarusijos Respublikos prekių sąrašą, todėl jos įvežimas laikytinas ribojamųjų priemonių pažeidimu, užtraukiant administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, muitinės pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei paties pareiškėjo duoti paaiškinimai, kad jis vežė šį butelį. Pareiškėjas nurodė, jog prekę gabeno tranzitu į Lenkiją ir neturėjo ketinimo jos išleisti į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikoje, taip pat tvirtino, kad elgėsi sąžiningai informuodamas muitinės pareigūnus apie turimą prekę. Tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja objektyviems byloje esantiems duomenims ir nesumenkina nustatytos veikos draudžiamumo. Lietuvos Respublikos ribojamosios priemonės dėl karinės agresijos prieš Ukrainą yra taikomos nepriklausomai nuo įvežamų prekių kiekio ar asmens ketinimų jas naudoti, todėl net vieno butelio įvežimas iš Baltarusijos Respublikos yra draudžiamas. Pažymėtina, kad pareiga domėtis galiojančiais teisės aktais tenka kiekvienam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, todėl pareiškėjo argumentai dėl informacijos stokos ar nežinojimo atmestini. Tokiu būdu laikytina, kad pareiškėjas, įveždamas Baltarusijos kilmės prekę į Lietuvos Respublikos teritoriją, padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, siekianti tiek represinės, tiek prevencinės funkcijos.
3. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, svarbu atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę, pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nors pareiškėjo V. R. veiksmai formaliai atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau skiriant nuobaudą būtina įvertinti jo asmenybę, veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gabeno vieną butelį alkoholinio gėrimo, kurio bendra vertė pagal daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą nurodoma 3,1189 Eur, skirtą asmeniniam naudojimui, nedidelės vertės ir nedidelio kiekio prekę. Jis pats, dar iki muitinės pareigūnų veiksmų, žodžiu nurodė, kad veža butelį šampano, prekę pateikė kontrolei ir nesiekė jos nuslėpti ar įvežti apgaulės būdu. Tai patvirtina, kad pareiškėjo elgesys buvo skaidrus ir neturėjo sąmoningo tikslo pažeisti ribojamąsias priemones. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad vyko tranzitu į Lenkiją, turėjo leidimą gyventi šioje šalyje, ir neturėjo ketinimo ginčijamą prekę išleisti į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, jis akcentavo, kad būtų atsisakęs prekės ar ją palikęs muitinėje, jeigu būtų buvęs tinkamai informuotas apie draudimą. Šios aplinkybės leidžia vertinti jo elgesį kaip mažesnio pavojingumo, nes nėra nustatyta tyčios apeiti ar pažeisti sankcijas, o veikos mastas buvo minimalus. Atsižvelgus į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra mažo masto, jo pavojingumas viešiesiems santykiams ribotas, o pareiškėjas bendradarbiavo su Institucija ir neslėpė pažeidimo fakto. Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus tiek gabentą prekę, bet ir kiekį laikytina, kad paskirta 300 Eur bauda yra neproporcingai griežta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad teisinga ir proporcinga yra sumažinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos dydį, taip pasiekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintus tikslus, kartu užtikrinant, kad sankcija atliktų tiek prevencinę, tiek auklėjamąją funkciją, bet nebūtų perteklinė atsižvelgiant į veikos pobūdį bei jos pavojingumą.
Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį V. R., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio V. R. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad V. R. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei numatytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos dydis mažintinas iki 50 (penkiasdešimt) Eur.
4. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, V. R. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-548-2025, keistinas, V. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nustatyti mažesnį administracinės nuobaudos – baudos – dydį – 50 (penkiasdešimt) Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. R. (V. R.) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-548-2025, dalį dėl paskirtoas administracinės nuobaudos dydžio: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. R. (V. R.) paskirti nustatyti mažesnį administracinės nuobaudos – baudos – dydį – 50 (penkiasdešimt) Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.