- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- Ik-2360-426/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00603-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K., V. V.
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijai, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui S. K., atsakovų atstovams Irmai Jestremskienei, Jonui Rutkauskui ir Linai Mikuckienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K. ir V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – M. K., V. V.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. prašo:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau Komisija) 2011 kovo 1 d. sprendimą Nr. 3R-53(AG-33/05-2011);
2) panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 21 d. raštą Nr.(22-1)-D8-706;
3) panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Alytaus RAAD) Lazdijų rajono agentūros 2010 m. spalio 21 d. raštą Nr. LR2-256;
4) įpareigoti Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrą išieškoti Lietuvos Respublikos naudai turtinę žalą, atsiradusią V. V. ne pagal projektą iškasus vandens tvenkinį;
5) įpareigoti Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrą nustatyti ir apskaičiuoti M. K. padarytą turtinę žalą, atsiradusią V. V. ne pagal projektą iškasus vandens tvenkinį;
6) įpareigoti Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrą pakartotinai, kompetentingai išnagrinėti jo 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą arba įpareigoti Aplinkos ministerijos pareigūnus pakartotinai nagrinėti 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą.
Skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad jo motina M. K. nuosavybės teise turi du sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r. sav., kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo motinai priklausanti sodyba su pastatais bei jų dalimis. 2009 m. žiemą greta esančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. V., užtvenkdamas vandentakį, pylimu apsuptame plote suformavo didelį vandens tvenkinį. Jam papriekaištavus dėl per didelio vandens telkinio, savininkas pateikė vandens telkinio projekto kopiją, kuriame šio telkinio plotas suprojektuotas 1908,00 m².
2010 m. vasario 19 d. dėl iškasto vandens telkinio kreipėsi į tuometinę Alytaus apskrities viršininko administraciją, kuri jo skundą persiuntė nagrinėti pagal priklausomybę. 2010 m. kovo 29 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus gavo atsakymą Nr. 2D-3309-(14.2), kuriame pažymima, kad iškastas vandens telkinys yra 8 000,00 m² dydžio, tačiau jis pagal 2009 m. lapkričio 9 d. administracinės bylos Nr. A502 -1158/2009 sprendimo konstatuojamoje dalyje pateiktą išaiškinimą negali būti laikomas statiniu. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dėl galimai padarytos žalos gamtai kasant vandens telkinį įsipareigojo informuoti Alytaus RAAD (tai nebuvo padaryta). Šį atsakymą 2010 m. balandžio 1 d. apskundė Aplinkos ministerijai. 2010 m. gegužės 20 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo atsakymą, kad minėtas vandens telkinys nėra statinys ir kad šį vandens telkinį iškasęs savininkas V. V. yra nubaustas pinigine bauda.
Dėl iškasto vandens tvenkinio, kuris nelaikomas statiniu, 2010 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Alytaus RAAD. 2010m. spalio 21 d. iš Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros gavo atsakymą Nr. LR2-256, kuriame pažymima, kad vietoje planuoto 19,08 arų tvenkinio iškastas 84,22 arų ploto telkinys, tačiau nustatyti valstybei ir privačiam asmeniui padarytą žalą institucija atsisakė. Šiame atsakyme, pareiškėjo manymu, sąmoningai nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Minėtą atsakymą 2010 m. lapkričio 16 d. prašymu apskundė Aplinkos ministerijai. 2011 m. sausio 21 d. iš Aplinkos ministerijos gavo atsakymą Nr. (22-1)-D8-706, kuriame pažymima, kad minėtas vandens tvenkinys negali būti laikomas vandens tvenkiniu, kadangi pareigūnai tikrinimo metu jo nurodytoje vietoje „nerado“ upelio ir vandens patvankos. Pažymi, kad pagal 1997 m. spalio 17 d. Vandens įstatymo 3 str. 29 p. tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Taigi, šiuo atveju pareigūnams nereikėjo „ieškoti“ upelio ir vandens patvankos, o nustatyti perkasto vandentakio pradžią ir pabaigą bei nustatyti pylimo, kuris juosia tvenkinį ilgį, aukštį, plotį bei kampą. Atkreipia dėmesį, kad V. V. kastinio vandens telkinio techninio darbo projekto 3 dalyje „Statybos darbų organizacija“ yra nurodyta: „Gruntas skleidžiamas aplink iškastą telkinį ir kiek įmanoma toliau į rytinę pusę neužverčiant esamos senvagės ir neužtveriant vandentakų“, taip pat prie šio projekto pridėtoje UAB „Rogekos geodezija“ topografinėje nuotraukoje, darytoje prieš darbų pradžią (2009 m. liepos 1 d.), aiškiai matyti vandentakio pradžia ir pabaiga. Todėl daro išvadą, kad senvagė bei vandentakis prieš darbų pradžią šioje teritorijoje buvo, o kasimo eigoje buvo sunaikinti. 2011 m. sausio 21 d. Aplinkos ministerijos atsakyme Nr. (22-1)-D8-706 pažymima, kad „užsakovas įrengė ne tvenkinį, o dirbtinį nepratekamą vandens telkinį“, taip pat, kad „atliekant vandens telkinio įrengimo darbus atlikti ne tvenkimo, o vandens telkinio kasimo darbai“, tačiau institucija savo tokių teiginių jokiomis ekspertų išvadomis ar Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais nepatvirtina. Nagrinėdami jo 2010 m. lapkričio 16 d. prašyme pateiktus faktus Aplinkos ministerijos pareigūnai vadovavosi vandens telkinio (1 908,00 m²) techniniu darbo projektu, kuris neatitinka realybės, bei nurodo šio projekto nesamus sprendinius („todėl projekte numatyta galimybė vandens perteklių nuleisti per vandens pertekliaus nuleistuvus“). Aplinkos ministerijos pareigūnai, vadovaudamiesi Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 (nors turėtų būti Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114), duomenimis, jo nurodytoje teritorijoje įregistruotų paviršinių vandens telkinių nerado. Tvirtina, kad vandens telkiniai turi būti registruojami upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre, tačiau minėtas tvenkinys iškastas ne pagal projektą ir savininko.privalomai neįregistruotas. 2011 m. sausio 21 d. Aplinkos ministerijos atsakyme Nr. (22-1)-D8-706 pažymima, kad aplinkai padarytą žalą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. nustato, ją įvertina ir išsireikalauja ją atlyginti valstybei aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai, o privatūs asmenys, vadovaudamiesi to paties įstatymo 33 str. 1 d. 1 p., turi teisę pareikšti ieškinius dėl jiems padarytos žalos, tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai jo motinai M. K. padarytos žalos dydžio nepateikia. Aplinkos ministerijos pareigūnai nepasidomėjo, kodėl yra užliejama jo motinos sodyba.
Tvirtina, kad 2011 m. sausio 21 d. Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (22-1)-D8-706 apskundė Komisijai. Ši 2011 kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-53(AG-33/05-2011), kuriuo jo skundas buvo atmestas. Sprendime pažymėta, kad Aplinkos ministerija nėra įgaliota vertinti Alytaus RAAD sprendimų pagrįstumo ar juos naikinti. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. vasario 25 d. nagrinėjant ginčą Komisijoje, Aplinkos ministerijos specialistų buvo paklausta, kokios formos buvo pateiktas 2011 m. sausio 21 d. atsakymas Nr.(22-l)-D8-706 ir kaip jį reikėtų vertinti. Posėdyje dalyvavę specialistai žodžiu paaiškino, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. niekinis. Tačiau mano, kad toliau nagrinėjant situaciją visose kitose institucijose minėtas dokumentas nebus rekomendacinio pobūdžio. Komisijos priimtame sprendime nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 8 d. Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros vyr. specialistas (nenurodoma kas) atliko papildomą patikrinimą vietoje, kurio metu nustatytas aplinkybes užfiksavo patikrinimo akte Nr. LR3-130. Jame nurodyta, kad patikrinimo metu buvo rasti betoniniai riboženkliai, tačiau jų pastatymo akto žemės savininkai nepasirašę, požymių, kad būtų apsemiama sodybos teritorija, nepastebėta ir teritorija aplink neteisėtai iškastą vandens telkinį suplaniruota. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka. Tvirtina, kad kiekvienas specialistas, dirbantis aplinkosaugos srityje, turėtų žinoti, kad įgyjant nuosavybę buvo būtina pasirašyti žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktą, kitaip jo motina neturėtų nuosavybės. Pažymi, kad dėl neteisėtai iškasto vandens tvenkinio į įvairias institucijas kreipėsi dar 2010 m. vasario 19 d. Ir po metų Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros specialistai, pripažindami, kad tvenkinys iškastas ne pagal projektą, nesiima reikalingų veiksmų atstatyti aplinkos iki projektinės būsenos. Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros specialistai, nors ir yra surašę privalomąjį nurodymą iki 2011 m. sausio 14 d. (jis pratęstas iki kovo 14 d.) pažeidėjui V. V. sutvarkyti teritoriją iki projektinės būklės, tačiau šio nurodymo nekontroliuoja ir nesiima veiksmų, kad būtų pašalinti pažeidimai. V. V. ne tik nesiėmė teritorijos sutvarkymo iki projektinės būsenos darbų, bet ir toliau įrenginėja neteisėtą tvenkinį, stato lieptus ir tvoreles, kad upeliu neišplauktų žuvys.
Komisijos sprendime nurodoma, kad Aplinkos ministerijai pateiktas Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. LR2-297, kurio informuojama, jog tikslinama kokiems aplinkos komponentams padaryta žala ir ruošiama pretenzija žalą aplinkai galimai padariusiam asmeniui, tačiau nei jis, nei jo motina apie sprendimus nėra informuoti. Jo motina ruošiasi nuostolius išsireikalauti iš V. V., tačiau negali nustatyti žalos (nėra aplinkos apsaugos specialistė bei neturi tam teisės), kurią jos sklype supildamas iškastas žemes padarė V. V.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka, parašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 71-72) paaiškino, kad Komisija 2011 m. kovo 1 d. sprendime Nr. 3R-53 (AG-33/05-2011) ir Aplinkos ministerija 2011 m. sausio 21 d. rašte Nr. (22-1)-D8-706 „Dėl Jūsų prašymo“ nustatė visas aplinkybes, susijusias su S. K. skundu.
Šalies argumentai
Atsakovė Aplinkos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 66-68) paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus RAAD, prašydamas nustatyti aplinkai padarytą žalą V. V. ne pagal projektą iškasus vandens telkinį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodė, kad iškasus vandens telkinį ne pagal projektą ir supylus iškastas žemes M. K. sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo padaryta žala aplinkai ir sklypo savininkei, bei prašė nubausti V. V., įpareigoti sutvarkyti vandens telkinį pagal projektą ir atlyginti padarytą žalą sklypo savininkei.
Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. LR2-256 informavo pareiškėją, kad V. V. iškasus vandens telkinį ne pagal projektą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius V. V. skyrė administracinę nuobaudą. Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra už vandens telkinio iškasimą ne pagal projektą V. V. surašė privalomąjį nurodymą iki 2011 m. sausio 14 d. atkurti aplinkos būklę iki būklės nurodytos projektinėje dokumentacijoje (pagal V. V. prašymą privalomasis nurodymas pratęstas iki 2011 m. kovo 14 d.) Dėl M. K. priklausančiam sklypui padarytos žalos kasant vandens telkinį ir supilant jai nuosavybės teise priklausančiame sklype žemes pasiūlyta kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2010 m. lapkričio 16 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas paaiškinti, ar nebuvo pažeisti 2010 m. rugsėjo 3 d. Alytaus RAAD teikto pareiškimo nagrinėjimo terminai. Taip pat prašė paaiškinti, kodėl neatsižvelgta į pateiktą M. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), užverstų žemių sąvartų geodezinę kontrolinę nuotrauką nustatant gamtai ir privačiam asmeniui padarytą žalą. Iškėlė klausimą dėl galimo vandens telkinio neteisingo traktavimo. Taip pat pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad vandens telkinys laikytinas vandens tvenkiniu remiantis Vandens įstatymo 3 str. 29 p. Iškėlė klausimą dėl subjektų, įpareigotų nustatyti, įvertinti ir reikalauti gamtai padarytos žalos atlyginimo, bei prašė pakartotinai ištirti 2009 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą.
Aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą, 2011 m. sausio 21 d. rašte nurodė, kad Alytaus RAAD pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 str., nustatantį administracinės procedūros terminą. Taip informavo, kad Alytaus RAAD nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti atsakingų valstybės tarnautojų veiksmus. Rašte nurodoma, kad patikrinimų metu nustatyta, kad V. V. įrengė ne tvenkinį, o dirbtinį nepratekantį vandens telkinį. Atliekant vandens telkinio įrengimo darbus buvo atlikti ne tvenkimo darai, o vandens telkinio kasimo darbai. Taip pat nurodoma, kad remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. aplinkai padarytą žalą nustato, ją įvertina ir išreikalauja ją atlyginti valstybei aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai. Pareiškėjas informuojamas, kad žala aplinkai vertinama nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybės teise priklausančioje žemėje tokia žala padaryta. Nurodoma, kad asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, turi teisę pareikšti ieškinius. Pažymima, kad privačiam asmeniui padarytos žalos nustatymas nėra Aplinkos ministerijos ar jos institucijų kompetencija, bei nurodoma jog Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra galėjo pareiškėjui siūlyti kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas rašte informuojamas apie V. V. skirtą administracinę nuobaudą bei 2010 m. spalio 14 d. surašytą privalomąjį nurodymą atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos padarymo.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 1 d. Aplinkos ministerija yra įgaliota vykdyti Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą. Atitinkamai valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai - valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai (Aplinkos apsaugos įstatymo 31 str. 1 d.)
Remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 5 str., Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, o Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai - regionų aplinkos apsaugos departamentai (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 str. 1 d.). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 str.). Remiantis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 717 patvirtintų Alytaus RAAD nuostatų 5 p. - departamento veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje koordinuoja ir prižiūri Aplinkos apsaugos agentūra.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas Komisijos konstatavimas, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę organizuoja Aplinkos ministerija, o ją vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurių kontrolės funkcijas netiesiogiai vykdo Aplinkos ministerija, bei ministerija nėra įgaliota vertinti minėtų institucijų priimtų sprendimų pagrįstumo ar juos naikinti, yra teisiškai pagrįstas.
Pažymi, kad 2011 m. sausio 21 d. raštas Nr. (22-1)-D8-706 nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 ir 11 d. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d. prasme (individualus administracinis sprendimas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia), nes nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų.
Ministerijos teigimu, pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. skundo teiginys, kad Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra 2010 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad nustatyti valstybei ir privačiam asmeniui padarytą žalą atsisako, yra neteisingas. Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. LR2-297 informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad ruošia pretenziją žalą aplinkai padariusiam asmeniui.
Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos, Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad teisės aktais įgalioti pareigūnai yra įpareigoti nustatyti padarytą žalą aplinkai ir dėl jos (kaip valstybės intereso) pareikšti ieškinius. Atitinkamai asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos, turi patys ją įrodinėti kreipdamiesi į teismą su ieškiniu.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 59-61) paaiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 13,400 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r. sav., jo iniciatyva 2009 metais buvo suprojektuotas 1 908,00 m² kastinis vandens telkinys. Įgyvendindamas projektą tais pačiais metais pradėjo kasimo darbus, kurių eigoje dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių kilo naujų idėjų ir todėl, nenutraukęs šių darbų, iškasė didesnio ploto vandens telkinį nei numatyta projekte, ketindamas artimiausiu laiku šį dokumentą pakoreguoti įstatymų ir kitų norminių aktų reglamentuota tvarka. Šią procedūrą yra pradėjęs, o rezultatai turėtų paaiškėti šių metų gegužės viduryje.
Teigia, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame iškastas vandens telkinys, ribojasi su pareiškėjo motinos M. K. žemės sklypu ir yra arčiau minėtos pilietės žemės sklypo. Būtent tai kelia šio žemės sklypo savininkės ir jos vaikų niekuo nepagrįstas ambicijas, kurios iš esmės atsispindi pareiškėjo skunde teismui bei prieš tai pareiškėjo rašytuose skunduose Aplinkos ministerijos institucijoms, o po to Komisijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad savo skundais pareiškėjas siekia įrodyti du dalykus. Pirma, kad faktiškai yra suprojektuotas ir iškastas ne vandens telkinys, o įrengtas tvenkinys, užtvenkiant vandentakį. Antra, kad šis objektas neatitinka projekte nurodytų parametrų. Šių pareiškėjo siekių tikslas ir lūkestis yra tai, kad jis likviduotų iškastą vandens telkinį, atstatydamas žemės sklypą į padėtį, buvusią iki telkinio įrengimo ir atlygintų valstybei už padarytą žalą gamtai bei pareiškėjo motinai. Pagrindinis pareiškėjo siekiamo tikslo nurodomas motyvas yra tai, kad jo įrengtas vandens telkinys semia M. K. sklypo dalį su joje esančia sodyba - gyvenamuoju namu ir ūkinės paskirties pastatais. Tai, anot V. V., visai neatitinka tikrovės, ką patvirtino atsakingų aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimų rezultatai. Pareiškėjas savo skunde nutyli, kad šioje sodyboje 1/3 esančio gyvenamojo namo ir 1/2 ūkinių pastatų dalys yra V. V. asmeninė nuosavybė, nes ši aplinkybė įrodytų jo teiginio apie tvenkinio grėsmės sodybai nelogiškumą. Mano, kad teikiami skundai yra viena iš daugelio keršto formų dėl įvairių įsisenėjusių asmeninių nesutarimų su pareiškėju bei jo artimaisiais.
Sutinka su ginčijamais sprendimais, nes juose yra aiškiai, išsamiai ir pagrįstai atsakyta į pareiškėjo skundus, nurodant tiek faktinius, tiek juridinius pagrindus, paneigiant skunduose išdėstytus teiginius.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytasis motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, Kiti pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu (b. l. 9) S. K. kreipėsi į Alytaus RAAD, prašydamas nustatyti aplinkai padarytą žalą V. V. iškasus vandens telkinį (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r. sav. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškime pažymėjo, kad V. V. iškasė vandens telkinį ne pagal projektą ir supylė iškastas žemes jo motinos M. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo padarydamas žalą tiek aplinkai, tiek žemės sklypo savininkei. Kadangi pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (7,9)-2D-5637 minėtas vandens telkinys nelaikomas statiniu, S. K. prašė nubausti savivaliautoją, įpareigoti sutvarkyti vandens telkinį pagal projektą, atlyginti padarytą žalą sklypo savininkei.
Alytaus RAAD 2010 m. spalio 21 d. sprendime Nr. LR2-256 (VAGK byla, l. 46) nurodė, kad atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, nustatė, kad V. V. iškasė vandens telkinį (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r. sav. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ne pagal projektą, t. y. vietoje planuoto 19,08 arų tvenkinio iškastas 84,22 arų ploto telkinys. Už šį pažeidimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. ATN-10-100429-00002 skyrė V. V. administracinę nuobaudą. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius įpareigojimo atlikti gerbūvio tvarkymo darbus terminą atidėjo iki 2011 m. birželio 1 d. Patikrinimo dieną gerbūvio tvarkymo darbai buvo atlekami. Lazdijų rajono agentūra už vandens telkinio iškasimą ne pagal projektą V. V. surašė privalomąjį nurodymą iki 2011 m. sausio 14 d. atkurti aplinkos būklę iki būklės nurodytos projektinėje dokumentacijoje. Taip pat nurodė, kad nustatyti, kokiam plote ir koks žemių kiekis yra supiltas M. K. priklausančiame žemės sklype, neįmanoma, kadangi nėra nustatyta riba tarp V. V. ir M. K. žemės sklypų - geodeziniai matavimai neatlikti (riboženklių nėra). Dėl padarytos žalos pasiūlė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
S. K. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymu (VAGK, l. 47-48) kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Prašė paaiškinti, ar nebuvo praleistas jo pareiškimo tyrimo laikas; kodėl tiriant jo pareiškimą nebuvo atsižvelgta į pridėtus papildomus dokumentus (užverstų žemių sąvartų geodezinę kontrolinę nuotrauką). Abejojo, ar inspektoriai teisingai traktuoja tvenkinį, vadindami jį nepratekančiu vandens telkiniu, nors vietovėje yra užtvenkta vandens tėkmė vandentakyje ir žemės paviršiaus įdauboje bei pylimu apsuptame plote suformuotas vandens tvenkinys. Klausė, kas turėtų nustatyti gamtai padarytą žalą, ją įvertinti ir išsireikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjas Aplinkos ministerijos prašė pakartotinai ištirti jo pareiškimą įvertinti papildomai pateiktus dokumentus ir jų kopijas.
Aplinkos ministerija 2011 m. sausio 21 d. sprendime Nr. (22-1)-D8-706 (VAGK byla, l. 76-77) nurodė, kad Alytaus RAAD pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, nesilaikė įstatyme nustatyto 20 darbo dienų termino ir administracinės procedūros sprendimą priėmė per 32 darbo dienas. Pažymėjo, kad apie įstatymo reikalavimo neįvykdymą Alytaus RAAD informuotas, jam nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti atsakingų valstybės tarnautojų veiksmus. Nurodė, kad Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. ATN-10-100429-0002 skyrė V. V. administracinę nuobaudą už tai, kad vandens telkinys įrengtas ne pagal projektą - vietoje planuoto 19,08 arų vandens telkinio buvo iškastas 84,22 arų ploto vandens telkinys. V. V. taip pat įpareigotas iki 2011 m. birželio 1 d. atlikti aplinkos tvarkymo darbus. Informavo, kad 2010 m. spalio 12 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. patikrinimais nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodytoje vietoje upelis neteka ir neįrengta vandens patvanka. Vadovaujantis Upių, ežerų ir kadastro, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114, duomenimis, pareiškėjo nurodytoje teritorijoje paviršinių vandens telkinių nėra. V. V. žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, įregistruotuose Nekilnojamojo turto registre, pažymėtame žemės sklype vandens naudmenų nėra. Vandens telkinio įrengimo projekte numatyta, kad vandens telkinyje susidarys drėgmės perteklius dėl gruntinio maitinimo, pelkių, šaltinynų, paviršinio nuotėkio ir atmosferos kritulių. Dėl reljefo ypatumų (kalvota teritorija) numatyta, kad pritekės paviršinio vandens iš aplinkinių teritorijų, todėl projekte numatyta galimybė vandens perteklių nuleisti per vandens pertekliaus nuleistuvus. Perteklinis vanduo, išbėgantis be trukdžių iš kastinio vandens telkinio, šiuo atveju nelaikomas upe. Apie sodybos teritorijos, pastatų užliejimą duomenų nėra. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu D1-98 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, iškastų dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha ir ne didesnis kaip 2 ha, apsaugos zonų plotis lygus tokių paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų pločiui, apribojimai taikomi vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX skyriuje nustatytais reikalavimais. Pažymėjo, kad patikrinimų metu nustatyta, kad užsakovas įrengė ne tvenkinį, o dirbtinį nepratekantį vandens telkinį. Atliekant vandens telkinio įrengimo darbus, atlikti ne tvenkimo darbai, o vandens telkinio kasimo darbai. Šis kastinis vandens telkinys neturi tiesioginio ryšio su natūraliu paviršiniu vandens telkiniu ar kanalu. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, aplinkai padarytą žalą nustato, ją įvertina ir išreikalauja ją atlyginti valstybei aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, kurie taip pat kontroliuoja aplinkai padarytos žalos atkūrimą. Asmuo, padaręs žalą aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę, o jos neatkūręs - žalą atlyginti valstybei. Žala aplinkai vertinama nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybės teise priklausančioje žemėje tokia žala padaryta. Asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žala, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, turi teisę pareikšti ieškinius dėl jiems padarytos žalos. Pažymėjo, kad privačiam asmeniui padarytos žalos nustatymas nėra Aplinkos ministerijos ar jos institucijų kompetencija, todėl Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra galėjo siūlyti kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Sprendime taip pat nurodyta, kad Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, 2010 m. spalio 14 d. surašė V. V. privalomąjį nurodymą iki 2011 m. sausio 14 d. atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo. 2011 m. sausio 3 d. gautas V. V. prašymas pratęsti privalomąjį nurodymą iki 2011 m. birželio 1 d. Lazdijų rajono agentūra, atsižvelgdama į prašyme nurodytas aplinkybes („...kad šiuo metų laiku neįmanoma pasėti žolės...“) ir vadovaudamasi 2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005 Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 22 str. 3 d. (sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas), pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2011 m. kovo 14 d.
S. K. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (22-1)-D8-706 ir įpareigoti Aplinkos ministeriją pakartotinai nagrinėti jo 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą; taip pat prašė nustatyti iškasto objekto sąvoką bei kas turi nustatyti žalos dydį, atsiradusį ne pagal projektą iškasus objektą.
Komisija 2011 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 3R-53(AG-33/015-2011) pareiškėjo skundo netenkino (VAGK byla, l. 95-98).
Pareiškėjo teigimu, jo teikti prašymai nebuvo tinkamai išnagrinėti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Pagal šio straipsnio 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.
Kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėjo motinai M. K. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r. sav., kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b. l. 28-29), taip pat jai priklauso dalis minėtoje žemėje esančių pastatų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b. l. 30-32). Pareiškėjas skunde taip pat pripažįsta, kad ne jis, o jo motina yra minėtų žemės sklypų savininkė. Vadinasi, gindama savo, kaip žemės sklypo savininko, galimai pažeistas teises (pagal Civilinio kodekso 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu), į atitinkamas institucijas su skundais (prašymais) turėjo kreiptis pati M. K. arba pagal jos duotą įgaliojimą kitas asmuo. Teisminio nagrinėjimo metu S. K. pripažino, kad nebuvo įgaliotas tvarkyti M. K. klausimų, susijusių su jos turto (žemės sklypų, sodybos) tvarkymu. Vadinasi, jis pats savarankiškai, nesant atitinkamo įgaliojimo, neturėjo teisės kreiptis gindamas kito asmens (M. K.) galimai pažeistas teises ir/ ar teisėtus interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Tokiu būdu viešojo administravimo funkcijas atliekančios institucijos (Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūra, Aplinkos ministerija) neturėjo teisės iš esmės spręsti S. K. skunduose (prašymuose) nurodytų klausimų. Priėmusios atitinkamus administracinius sprendimus (pagal turinį jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams), šios institucijos iš esmės pasisakė dėl kito asmens (M. K.) teisių ir interesų, todėl jų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, kas sudaro pagrindą juos naikinti (pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, taip pat neįvertino, kad į Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrą ir Aplinkos ministeriją šiuo atveju kreipėsi asmuo, kurio teisės pagal įstatymus negali būti laikomos pažeistomis (jis, kaip minėta, nėra žemės sklypų savininkas). Todėl, nepanaikindama jai apskųsto Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (22-1)-D8-706, Komisija taip pat pažeidė jau minėtas pagrindines procedūras.
Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, yra faktinis bei teisinis pagrindas panaikinti Komisijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 3R-53(AG-33/05-2011), Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (22-1)-D8-706 ir Aplinkos ministerijos Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūros 2010 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. LR2-256 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Pripažinus, kad aukščiau minėtos institucijos negalėjo iš esmės spręsti S. K.2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. prašymuose nurodytų klausimų (tuo pagrindu, kad jis nėra turto savininkas), nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus - įpareigoti Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrą išieškoti Lietuvos Respublikos naudai turtinę žalą, atsiradusią V. V. ne pagal projektą iškasus vandens tvenkinį, nustatyti ir apskaičiuoti M. K. padarytą turtinę žalą, atsiradusią V. V. ne pagal projektą iškasus vandens tvenkinį, taip pat pakartotinai, kompetentingai išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą arba įpareigoti Aplinkos ministerijos pareigūnus pakartotinai nagrinėti S. K. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 3R-53(AG-33/05-2011), Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (22-1)-D8-706 ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros 2010 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. LR2-256.
Kitoje dalyje pareiškėjo S. K.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.