Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-03 · Byla Nr. N-444-3914-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-03
Bylos Nr.
N-444-3914-08
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-3914/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. birželio 8 d. surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 5.10 val. Kaune, adresu Kovo 11-osios 22, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo apžiūros, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.1, 68 ir 70 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. nutarimu R. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė jam 1500 litų baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismas nurodė, kad R. J. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 821, kuriame nurodyta, kad nors jis atsisakė atlikti jo girtumo patikrinimą, tačiau 2008 m. birželio 6 d. patikrinimo metu buvo neblaivus, taip pat pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais administracinės bylos nagrinėjimo metu, jog 2008 m. birželio 6 d., apie 5.10 val. patruliuojant Kovo 11-osios gatvėje pastebėjo, kaip iš naktinio klubo „Zepelinus“ išvažiavo automobilis Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir privažiavęs „Girstupio“ kultūros rūmus, sustojo ant šaligatvio, o patikrinus vairuotoją paaiškėjo, jog tai yra R. J. , kuris, nors nuo jo sklido alkoholio kvapas, tikrintis girtumą atsisakė. Liudytojai nurodė, jog automobilį stebėjo ir, jam sustojus, iš jo niekas nepasišalino, o automobilyje buvo tik R. J. . Teismas pažymėjo, kad nors R. J. teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o L. P. , kuri tai patvirtino, tačiau ją apklausus liudytoja, jos parodymai skyrėsi nuo R. J. parodymų.

Teismas taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole padarytas R. J. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį yra neteisingas, tačiau ATPK 284 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas gali pakeisti neteisingai nurodytą veikos kvalifikavimą ir veiką kvalifikuoti pagal faktinę aprašytą veiką ir pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad R. J. 2008 m. birželio 6 d. padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismas pažymėjo, kad jis už tapačius administracinius teisės pažeidimus – Kelių eismo taisyklių pažeidimus – baudžiamas nuolatos ir turi dvi galiojančias nuobaudas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į R. J. sveikatos būklę.

II.

Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimu, R. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodyti faktai neatitinka tikrovės. 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris ADR (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo bendradarbė L. P. , jis su draugais atvyko į pramogų centrą „Zepelinus“. Automobilis buvo pastatytas pravažiavus pramogų centrą įkalnėje, ties Kovo 11-osios 28 namu, dalinai dviem ratais užvažiavus ant kelkraščio tarp kitų ten jau stovėjusių automobilių. Iš restorano jie išėjo apie 5.00 val. ir ėjo link palikto automobilio. Eidamas pro taksi sustojimą jis sustojo paklausti, kiek kainuotų nuvažiuoti taksi iki Vaišvydavos, o tuo metu L. P. su V. B. (kurių paaiškinimai pridedami) ir kitais svečiais, kurių parodymus esant reikalui jis gali pateikti, paėję toliau sustojo. Jam pradėjus eiti link automobilio, prie jo privažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir priėjo du policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus šie policininkai nuvažiavo, tačiau tuoj pat privažiavo kitas ekipažas ir priėjo kiti policijos darbuotojai. Vienas iš pareigūnų liepė jam parodyti vairuotojo pažymėjimą ir eiti link automobilio. Priėjus prie automobilio buvo liepta jį atidaryti ir parodyti, kas jame yra, o po to – sėdus į automobilį užvesti jo variklį, ką jis kategoriškai atsisakė daryti. Policijos pareigūnai tada nurodė, kad jis vairavo automobilį, o kadangi nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinasi pareigūnui, bus sulaikytas. Nors jis bandė paaiškinti, kad automobilį vairavo L. P. , tačiau policijos darbuotojas nurodė, kad vis tiek įrodys, jog jis vairavo, tada panaudojo prieš jį fizinį smurtą, uždėjo antrankius ir įsodino į policijos automobilį. Automobilyje jam nepasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, o Priklausomybės ligų centre primygtinai reikalavo duoti kraujo, nors jis paaiškino, kad yra operuotas dėl onkologinio susirgimo ir yra nusilpusi jo imuninė sistema, kuriai pavojingas bet koks išorinis įsiterpimas. Jis atsisakė pasitikrinti kraują, kadangi automobilio nevairavo.

Taip pat R. J. nurodo, kad jo vairavimo stažas yra 34 metai, yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, niekada anksčiau jokių konfliktų su policija neturėjęs. Įmonė teikia keleivių pervežimo paslaugas ir dažnai jis pats vairuoja mikroautobusus ir perveža žmones, todėl alkoholio nevartoja. Taip pat yra neįgalus žmogus, yra ne kartą operuotas, todėl pasipriešinti policijos darbuotojui ar kitaip trikdyti viešąją tvarką tiesiog negali fiziškai. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl ko nukentėtų (duomenys neskelbtini) veikla, jo asmeninės pajamos, negalėtų suderinti savo pareigų darbe ir būtinų medicininių gydymo procedūrų Kauno medicinos universiteto klinikose. Teismas nutarime nurodė, kad jis yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtos nuobaudos galioja, tačiau visai neatsižvelgė į šių nuobaudų skyrimo aplinkybes. Be to, teismo posėdžio metu visiškai nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus, jie buvo neteisingai traktuojami ir interpretuojami, o su jo veiksmų traktavimu kaip ATPK 126 straipsnio 5 dalies pažeidimu nesutinka, kadangi automobilio nevairavo, ėjo gatve pėsčias, todėl nebuvo būtinumo tikrintis alkoholio kiekio organizme pateikiant kraują. Taip pat nepažeidė ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies reikalavimo.

Atsiliepimas

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą paliekant nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybę, kad būtent R. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 821, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai bylos nagrinėjimo metu. Policijos pareigūnai veikė vykdydami jiems priskirtą tarnybos užduotį, todėl dėl jų šališkumo abejonių nekyla, jie atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, todėl apeliantui atsisakius tikrintis neblaivumą, jis buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur tai daryti taip pat atsisakė. Pažymėjo, kad teismas kritiškai vertino liudytojos L. P. parodymus, kadangi jie prieštaravo apelianto parodymams, be to, juos su apeliantu sieja darbo santykiai įmonėje, kurioje R. J. yra direktorius. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Nors apeliantas nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins jo darbinę veiklą, tačiau administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, o dirbant darbą, susijusį su teise vairuoti transporto priemones, turi būti elgiamasi atidžiau ir rūpestingiau, iš anksto įvertinant neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. J. suformuluotas už tai, kad jis 2008 m. birželio 8 d. apie 5.10 val. Kaune, Kovo 11-osios g. 22, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo apžiūros, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 61.1, 68 ir 70 punktų reikalavimus. Taip pat protokole nurodyta, kad atsakomybė už nurodytas veikas numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 61.1 punktas nustato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 68 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), o 70 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).

ATPK 124 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą,o 124¹ straipsnio 6 dalis – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kartu administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 251-252, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). ATPK 260 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų duomenų, nurodoma administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalies ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, darytina išvada, kad jis šių reikalavimų neatitinka.

Pirmiausia pastebėtina, jog pažeidimo esmė nurodyta tai, jog R. J. vairavo neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau iš administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1-4 dalyse, turinio akivaizdu, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nurodyto pažeidimo (transporto priemonės vairavimo, vairuotojui esant neblaiviam), turi būti nustatytas konkretus asmens neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, jog R. J. vengė neblaivumo patikrinimo, akivaizdu, jog protokole nenurodyta jokių minėtą pažeidimą patvirtinančių įrodymų bei kartu pripažintina, jog ši pažeidimo formuluotė (vairavo neblaivus) prieštarauja jau minėtai aplinkybei, jog jis vengė neblaivumo patikrinimo. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, jog protokole pažeidimo esmė yra suformuluota netinkamai.

Kita vertus, ATPK 260 straipsnio 1 dalis, kaip minėta, reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne tik nurodyti pažeidimo esmę, tačiau ir suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, tai yra nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą.

Protokole nurodyta, jog atsakomybė už jame užfiksuotus pažeidimus numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje, tačiau nuorodos į ATPK 124 straipsnio 4 dalį atžvilgiu akivaizdu, jog jokių duomenų apie šio pažeidimo esmę (objektyviuosius požymius) administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, tuo tarpu suformuluotas pažeidimas – kad R. J. vengė neblaivumo patikrinimo – nėra teisiškai kvalifikuotas.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų protokolo turiniui, dėl ko kaltinimas jam padarius administracinius teisės pažeidimus yra suformuluotas ydingai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažymėjo, kad jo padarytų pažeidimų kvalifikavimas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį yra neteisingas, bei, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pakeitė R. J. veikos kvalifikavimą ir nurodė, jog jo padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš pirmosios instancijos nutarimo turinio darytina išvada, jog protokole suformuluotame kaltinime esančio prieštaravimo pirmosios instancijos teismas nepašalino, konstatuodamas, jog R. J. automobilį vairavo neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodyta R. J. veikos kvalifikaciją pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį neatitinka teismo nutarimo turinyje padarytų išvadų, kadangi ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, tuo tarpu tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir nutarime daromos išvados apie vairavimą apeliantui esant neblaiviam bei neblaivumo, o ne apsvaigimo, patikrinimo vengimą.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų bei prieštaravimų jame, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju R. J. pareikšto kaltinimo trūkumai gali būti pašalinti tik Institucijai iš naujo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, atitinkantį ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Padarius išvadą apie procesinius pažeidimus administracinio teisės pažeidimo procese, R. J. apeliacinio skundo motyvai dėl jo veikos kvalifikavimo bei nuobaudos jam paskyrimo nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius