Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-13859-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
2YT-13859-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jūros smeltė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinį turto realizavimą iš žemės sklypų, nurodytų antstolės 2018-02-28 patvarkyme Nr. S-18-15-2744, paliekant teisę pasiūlytiems pirkėjams UAB „Jūros smeltė“ ir UAB „Tikslo siekis“ įsigyti žemės sklypus. Pareiškėja nurodė, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2018-02-28 priėmė patvarkymą Nr. S-18-15-2744, kuriame nurodė, kad skolininkas R. V. pateikė antstolei prašymą areštuotą turtą už 1 189 200 Eur kainą parduoti dviem pasiūlytiems pirkėjams, t. y. UAB „Tikslo siekis“ parduoti 3 žemės sklypus, o UAB „Jūros smeltė“ parduoti 13 žemės sklypų, ko pasėkoje pasiūlytiems pirkėjams būtų parduotas visas 16 žemės sklypų bendras durpių telkinys. UAB „Jūros smeltė” 2018-02-15 pateikė antstolei sutikimą dėl turto įsigijimo, kuriame nurodė, kad sutinka Įsigyti 13 žemės sklypų už jų rinkos vertę ir kartu nurodė, kad kadangi turto vertė didelė ir reikalingas laikas sugeneruoti lėšas turto pirkimui, prašau leisti sumokėti už perkamą turtą per 30 dienų nuo sutikimo parduoti turtą dienos. Antstolė skundžiamu 2018-02-28 patvarkymu išaiškino, kad pasiūlyti pirkėjai UAB „Tikslo siekis“ ir UAB „Jūros smeltė“ į antstolės depozitinę sąskaitą už perkamą turtą turi įmokėti iki 2018-03-16 įskaitytinai; pasiūlytiems pirkėjams UAB „Tikslo siekis“ ir UAB „Jūros smeltė“ neįmokėjus visos 1 189 200 Eur sumos už perkamą turtą iki 2018-03-16 į antstolės sąskaitą, areštuotas turtas bus realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, kad skundžiamame 2018-02-28 patvarkyme yra nurodyta, kad pasiūlytiems pirkėjams neįmokėjus visos 1 189 200 Eur sumos už perkamą turtą iki 2018-03-16 (įskaitytinai) į antstolės depozitinę sąskaitą, areštuotas turtas bus realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Jūros smeltė” iki 2018-03-16 nesumokėjus visos kainos už parduodamą turtą, sekančią dieną antstolė Civilinio proceso kodekso 706 straipsnio pagrindu paskelbs apie varžytines ir bus pradėtas priverstinis turto realizavimas, turtą parduodant iš varžytinių. Teigia, kad toks priverstinis turto realizavimas pažeis pasiūlyto pirkėjo UAB „Jūros smeltė” turtinius interesus ir teisėtus lūkesčius įsigyti turtą be varžytinių, todėl yra pagrindas teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant areštuoto turto priverstinį realizavimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07050. Nesustabdžius priverstinio turto realizavimo, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti parduotas iš varžytinių ir taip būtų pažeistos pasiūlyto pirkėjo teisės per protingą terminą (30 dienų), kurį antstolė nepagrįstai sutrumpino, įsigyti areštuotą turtą. Pareiškėjos teigimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą, proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, tikslingas išieškotojo, skolininko, pasiūlyto pirkėjo ir pačios antstolės teisių gynybos aspektu, nes nebus pradėti turto pardavimo iš varžytynių veiksmai, nesuteikus protingo termino pasiūlytam pirkėjui įsigyti turtą, ypatingai vertinant aplinkybę, kad antstolė yra priėmusi patvarkymą ir sutikusi turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui, tačiau nepagrįstai sutrumpino didelės vertės turto įsigijimo ir kainos sumokėjimo terminą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leis išvengti nereikalingų priverstinio turto realizavimo išlaidų, suteiks galimybę turtą įsigyti pasiūlytam pirkėjui aukštesne kaina, nes pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto rinkos vertės (Civilinio proceso kodekso 718 straipsnis), o antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto rinkos vertės (Civilinio proceso kodekso 722 straipsnio 1 dalis). UAB „Jūros smeltė“ skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo laikui sustabdžius priverstinį turto realizavimą ir taip neleidus turto parduoti iš varžytinių, būtų užtikrinta pasiūlyto pirkėjo teisė įsigyti turtą pasiūlytos sąlygomis, t. y. per 30 dienų nuo antstolės patvarkymo dėl pasiūlytų pirkėjų priėmimo ar įteikimo dienos surinkti ir sumokėti antstolei visą turto kainą. Sustabdžius priverstinį turto realizavimą, pasiūlytiems pirkėjams išliktų teisė nusipirkti areštuotą turtą. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Luminor Bank pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad nesutinka su prašymu. Teigia, kad pareiškėja neturi teisės teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – Civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys Civilinio proceso kodekso 603 str. pagrindu. Kaip teigia, nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra tiesiogiai vykdymo procese dalyvaujantis asmuo – nėra nei skolininkas, nei įkaito davėjas, nei išieškotojas, nei skolininko darbdavys, nei varžytynių dalyvė, todėl ji neturi teisės pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Civilinio proceso kodekso 716 str. numato piniginių lėšų sumokėjimo tvarką, kai turtas parduotas iš varžytynių. Nagrinėjamu atveju varžytynės nebuvo vykdomos – skolininkas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 704 str., pasiūlė areštuoto turto pirkėjus. Todėl Civilinio proceso kodekso 716 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Pati pareiškėja 2018-02-14 sutikime nurodė, kad už turtą sumokės per 30 dienų. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji turės pakankami lėšų įsigyti areštuotą turtą, net jei ir būtų nustatytas ilgesnis piniginių lėšų sumokėjimo terminas. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad šiuo metu vyksta derybos su kokia nors kredito įstaiga. Be to, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog dėl ginčų vykdomojoje byloje buvo sustabdžiusi derybas su Banku, nėra pagrindas tenkinti skundą, nes vykę ginčai netrukdė jai vesti derybų su kredito įstaiga. Pati pareiškėja turi prisiimti riziką dėl sustabdytų derybų pasekmių. Nurodė, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai pažeistų Banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo, teises ir gintų pareiškėjos, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, interesus.

Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime nurodė, kad priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas pats savaime yra susijęs su išieškotojo atitinkamų interesų pažeidimų šalinimu, todėl bet koks be pakankamo pagrindo vykdymo veiksmų sustabdymas ar atidėjimas gali dar labiau pažeisti ir taip jau pažeistus išieškotojo turtinius interesus, tokiu būdu pažeidžiant vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo, prašyme išdėstytas teiginys, jog sustabdžius priverstinį turto realizavimą, būtų užtikrinta pasiūlyto pirkėjo teisė įsigyti turtą pasiūlytomis sąlygomis, yra visiškai nepagrįstas, kadangi turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutą aiškiai reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis ir įstatymo nuostatos neįtvirtina teisės pačiam pasiūlytam pirkėjui nustatinėti turto įsigijimo sąlygų, kaip ir nenumato, jog dėl skolininko pasiūlymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, antstolė turėtų priiminėti sprendimus, sutikimus, leidimus, nustatinėti terminus ar panašiai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 30 dienų terminą, reikalingą sugeneruoti lėšas turto pirkimui, 2018-02-14 sutikime nurodė pats pareiškėjas. Taigi šiuo atveju pareiškėjui, atsižvelgiant į sutikime nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proceso teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, vykdymo procese ir buvo sudarytos visos sąlygos pinigus sumokėti per šį terminą, t. y. iki 2018-03-16, tačiau pareiškėjas nei per 30 dienų terminą, nei iki šios dienos jokiu piniginių lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą už perkamą turtą neįmokėjo, į antstolę nesikreipė, o paskutinę termino dieną surašė skundą (antstolių kontoroje užregistruotas 2018-03-19), jame dėstydamas teiginius apie tai, kaip jis skaičiavo terminus, kaip juos turėjo skaičiuoti ir antstolė, ko jis tikėjosi, tačiau nė neneigdamas to, kad Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neįvykdė, maža to, klaidingai nurodydamas, kad nuolat domėjosi ar antstolė priėmė sutikimą, kadangi UAB „Jūros smeltė” nė karto nesusisiekė su antstolė ar antstolių kontora. Be kita ko, pareiškėjas dėsto ir teiginius apie vykdymo procesą, prideda patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, kuris adresuotas tik skolininkui ir išieškotojui, taigi šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl tikrųjų pareiškėjo tikslų ir siekių. Antstolės teigimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodo aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui, jų pagrįstumui, tuo labiau, kad varžytynių paskelbimas neatima galimybės, jei tai yra tikrasis pareiškėjo siekis, įsigyti turtą, kadangi jis gali dalyvauti varžytinėse ir sali pasiūlyti ta kaina, už kuria norėjo turtą pirkti kaip pasiūlytas pirkėjas. Be kita ko, jei pareiškėjas sudalyvautų varžytynėse, kurios vyksta iki 2018-04-18 įskaitytinai, jis įgytų teisę sumokėti pinigus užperkamą turtą per 30 dienų su galimybe pratęsti terminą dar 15 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytą terminą. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis). Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese taip pat turi būti nustatyti Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės. Skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, iš prašymo turinio bei pateiktų duomenų matyti, kad antstolė vykdo notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą. Pateikusi antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį turto realizavimą iš žemės sklypų, nurodytų antstolės 2018-02-28 patvarkyme Nr. S-18-15-2744, paliekant teisę pasiūlytiems pirkėjams UAB „Jūros smeltė“ ir UAB „Tikslo siekis“ įsigyti žemės sklypus. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys Civilinio proceso kodekso 603 str. pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra tiesiogiai vykdymo procese dalyvaujantis asmuo – nėra nei skolininkas, nei įkaito davėjas, nei išieškotojas, nei skolininko darbdavys, nei varžytynių dalyvė, todėl ji neturi teisės pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Susipažinus ir preliminariai įvertinus pareiškėjos pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų bei jame išdėstytas aplinkybės, negalima daryti išvados, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymas neproporcingai pažeistų Banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo, teises ir gintų pareiškėjos interesus, nes iš pateiktų teismui dokumentų nustatyta, kad pareiškėja turėjo teisę per savo pačios prašytą terminą sumokėti nurodytą pinigų sumą į antstolės sąskaitą. Taip pat pabrėžtina, kad varžytynių paskelbimas neatima galimybės įsigyti turtą, kadangi ji gali dalyvauti varžytinėse ir gali pasiūlyti ta kaina, už kuria norėjo turtą pirkti kaip pasiūlytas pirkėjas. Be kita ko, jei pareiškėja sudalyvautų varžytynėse, kurios vyksta iki 2018-04-18 įskaitytinai, ji įgytų teisę sumokėti pinigus užperkamą turtą per 30 dienų su galimybe pratęsti terminą dar 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144-148 straipsniais, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys