- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2135-343/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- J. P., M. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. P., apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.e2-19140-848/2015 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams J. P. ir M. K. dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo 1) pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį atsakovės M. K. vardu įregistruoto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį atsakovės M. K. vardu įregistruotų kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį V. P. vardu įregistruoto, tačiau atsakovo J. P., turinčio teisę paveldėti, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį V. P. vardu įregistruotų, tačiau atsakovo J. P. turinčio teisę paveldėti, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti nekilnojamojo turto – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu – (duomenys neskelbtini) realizavimo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0034/14/00959, Nr. 0034/14/00820, Nr. 0034/14/01170. Nurodė, kad vykdomosiose bylose siekiama patenkinti atsakovo J. P. kreditorių interesus, reikalavimą nukreipiant į atsakovo J. P. turtinę teisę paveldėti po jo tėvo V. P. mirties. Ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį V. P. vardu įregistruoto, tačiau atsakovo J. P., turinčio teisę paveldėti ginčo nekilnojamojo turto, teisė taip pat yra susijusi su atsakovo J. P. turtine teise paveldėti nekilnojamąjį turtą, likusį po jo tėvo V. P. mirties, prašė sustabdyti vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose, nes, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki sprendimo priėmimo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atliktus vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti prielaidą, jog galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ieškovė pateikė motyvuotą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą prašymą, tačiau teismas, jį netinkamai išspręsdamas, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir ginčo šalių pusiausvyros principus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nėra vykdymo proceso dalyvė, todėl ji negali teikti antstoliui prašymo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismas neįvertino ieškovės, savo lėšomis gerinusios ginčo turtą ir tokiu būdu įgijusios teisę į dalinės nuosavybės teisės pripažinimą, interesų. Vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas galimas šioje byloje taikant prašomas ieškinio reikalavimus užtikrinančias priemones. Ieškovė, pasinaudodama teise į teisminę gynybą, pateikė ieškinį, kuris yra preliminariai pagrįstas ieškinio aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas, todėl netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimas neteks prasmės bei sukels naujus ginčus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė M. K. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, jo reikalavimai nukreipti į turtą, kuris vykdymo procese yra areštuotas ir ketinama jį parduoti. Todėl netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vėliau galimai kiltų ginčai su trečiaisiais asmenimis, įsigijusiais ginčo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas.
Apeliantė teigia, kad ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, todėl teismas turėjo ieškinį vertinti preliminariai pagrįstu ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šis skundo argumentas nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio prima facie pagrįstumo ir nevertino, tačiau byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Tačiau, minėta, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės nuomone, grėsmę būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia tai, kad jo reikalavimai nukreipti į turtą, kuris vykdymo procese yra areštuotas ir ketinama jį parduoti, todėl netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vėliau galimai kiltų ginčai su trečiaisiais asmenimis, įsigijusiais ginčo turtą. Vykdomosiose bylose siekiama patenkinti atsakovo J. P. kreditorių interesus, reikalavimą nukreipiant į atsakovo J. P. turtinę teisę paveldėti po jo tėvo V. P. mirties. Kadangi ieškovės reikalavimas taip pat yra susijęs su atsakovo J. P. turtine teise paveldėti nekilnojamąjį turtą, likusį po jo tėvo V. P. mirties, ieškinio reikalavimų užtikrinimui būtina sustabdyti minėto nekilnojamojo turto realizavimo procesą vykdomosiose bylose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki sprendimo priėmimo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o kitų aplinkybių, kuriomis remiantis teismas būtų galėjęs daryti prielaidą, jog galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas, teismas nenustatė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti nėra pagrindo. Ieškovė siekia sustabdyti vykdymą trijose vykdomosiose bylose, tačiau jokių duomenų iš kokio atsakovo J. P. turto yra vykdomas išieškojimas tose bylose nepateikta. Minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas yra susijęs su byloje pareikštais materialiais reikalavimais. Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį V. P. vardu įregistruoto, tačiau atsakovo J. P. turinčio teisę paveldėti, nekilnojamojo turto. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia 2015 07 13 pranešimu iš vykdomosios bylos Nr.0034/14/00820. Iš pranešimo matyti, kad toje vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas iš atsakovui J. P. priklausančio turto, dėl kurio teisių į jį šioje byloje jokių materialių reikalavimų nėra pareikšta. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad turtas, į kurį ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę, yra įregistruotas mirusiojo V. P. vardu, jam yra taikytas areštas. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir vykdomosiose bylose nesant pagrindo sustabdžius išieškojimą iš turto, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra, ieškovei būtų suteiktas perdėtas pranašumas, būtų nepagrįstai suvaržytos kreditorių teisės. Spręstina, kad šiuo atveju prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė grėsmės, jog tuo atveju, jei sprendimas būtų priimtas jos naudai, jis bus neįvykdomas, todėl ir pagrindo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.