Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Byla Nr. ATP-495-487/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
ATP-495-487/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Advokatai
Jurgita Judickienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-495-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04070-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 2.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 171³ str. 1 d. ir nubausti 500 (penkių šimtų) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja S. V. 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/62-62, kuriuo V. B. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 500 (penkių šimtų) litų baudą už tai, kad UAB „Vil“ (duomenys pakeisti) , Jočionių g. , LT-02300 Vilnius, toliau - Perkančioji organizacija), vykdant supaprastintas skelbiamas derybas ,,E2, E 3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (skelbtas 2010-10-20 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 79, toliau - Pirkimas) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo (Žin.. 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174) (toliau - Įstatymas) nuostatos (Tarnybos 2011-11-02 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7). V. B., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau -Komisija) nariu, vykdant Pirkimo procedūras:

- Komisijos 2010-11-12 posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A. I.“, patikslindamas savo kvalifikaciją (2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL 100252 patikslinimo“), nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energ“ (duomenys pakeisti), kuri turi reikiamus atestatus;

- Komisijos 2010-11-22 posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentu sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti ši tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.

Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energ“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, V. B., būdamas Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus. V. B., būdamas Komisijos nariu, priėmęs sprendimą, kad tiekėjas AB „A. I.“ atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė imperatyvias Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymų nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“ bei neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė ATPK 171³ straipsnio 1 dalį. (b. l. 16, 17).

2013 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino V. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės skundo ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d. ir nubaustas 500 (penkių šimtų) litų baudą, paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu V. B. atstovė advokatė Jurgita Judickienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, už kurį V. B. skirta ATPK 171³ str. 1 d. įtvirtinta nuobauda, buvo nustatytas 2011 m. lapkričio 2 d., Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus ir paskelbus galutinę ataskaitą. Nurodoma, kad visus įrodymus, kuriais remdamasi Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, jog V. B. padarė ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nustačiusi ir surinkusi dar 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai surašė ataskaitos Projektą Nr. 2S-7, kuriame, be kita ko, konstatavo pažeidimus.

Teigiama, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai ir dėl to, kad, Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus tikrinimo ataskaitos projektą, tarp jos ir Perkančiosios organizacijos dar vyko susirašinėjimas bei tikrinimo ataskaitos projekto derinimas, todėl V. B. administracinės teisės pažeidimas buvo nustatytas tik 2011 m. lapkričio 2 d. Pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitos projektas ir ataskaita dalyje, susijusioje su V. B. inkriminuojamu pažeidimu, yra identiški ir nebuvo iš naujo įvertinti, todėl administracinis teisės pažeidimas nustatytas dar tikrinimo ataskaitos projekte.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas V. B. argumentą, kad 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. birželio 14 d. procesiniai Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo V. B. terminą buvo neteisėti, atmetė, remdamasis padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina 2011 m. lapkričio 2 d., o ne 2011 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantas laikosi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuobaudos už galimą administracinio teisės pažeidimą skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d., todėl 2012 m. balandžio 27 d. bei 2012 m. birželio 14 d. termino skirti nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą pratęsimai yra neteisėti.

Nurodoma, kad nepagrįstas skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas argumentas, kad procesiniuose sprendimuose pratęsti nuobaudos skyrimo terminą yra nurodytos visos aplinkybės, kurių pagrindu galima spręsti, jog V. B. vengė administracinės atsakomybės. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, pratęsdama nuobaudos skyrimo terminus, nurodė objektyviai egzistuojančias priežastis, dėl kurių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Skundžiamoje nutartyje teismas, teigdamas, kad V. B. slapstėsi ir vengė administracinės atsakomybės, rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo žinomas pareiškėjo adresas ir kvietimų į administracinio teisės pažeidimo surašymą Viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo įteikti. Tokia aplinkybė negali būti laikoma pakankama ir objektyvia priežastimi pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, kadangi nebuvo nustatyta, jog būtent V. B. yra laikomas kaltu dėl to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nežinojo jo adreso ir negalėjo išsiųsti pranešimo. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu argumentuotai nebuvo pasisakyta dėl pačios Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų, kurie objektyviai lėmė poreikį pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, kadangi pati Viešųjų pirkimų tarnyba pirmąjį kvietimą išsiuntė tik 2012 m. vasario 29 d., kada ir buvo pradėta domėtis pareiškėjo buvimo vieta bei kontaktais.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Viln" turėjo atmesti tiekėjo AB „A. I." (toliau - Tiekėjas) pasiūlymą ir nepriimti Tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo, kuris rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais viešojo pirkimo konkurse. Nurodoma, kad Tiekėjo kvalifikacija viešojo pirkimo konkurse buvo atitinkanti imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, o jos atitikimu konkurso metu buvo įsitikinta nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

Tiekėjo kvalifikacijos atitikimu viešojo pirkimo konkurso sąlygoms buvo įsitikinta vadovaujantis imperatyvia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. nuostata, kuri nurodo, kad tiekėjams ne tik gali, bet ir privalo būti suteikta teisė patikslinti/paaiškinti pateiktą pasiūlymą. Neginčytina, kad minėta įstatymo nuostata suteikia teisę ne tik patikslinti, bet ir papildyti pasiūlymo dalį, kurioje pateikti duomenys apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Tai reiškia, jog Įstatymas suteikia galimybę ne tik paaiškinti pasiūlymą, bet ir papildyti jį naujais dokumentais bei informacija, kuri nebuvo pateikta pradiniame pasiūlyme.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, kadangi balsavo už tai, jog į neskelbiamas derybas turi būti kviečiamas Tiekėjas, kuris pasiūlymo paaiškinime nurodydamas UAB „Energ" kaip subrangovą, neva keičia pasiūlymą ta apimtimi, kad įtraukia į pasiūlymą asmenį, kuris nebuvo nurodytas pradiniame pasiūlyme. T. V. B. pažeidimą kildina iš to, kad Tiekėjas pateikdamas paaiškinimus neva pasiūlymą pakeitė iš esmės. Tokia teismo pozicija nepagrista, kadangi tiekėjas negali keisti subrangovo ar trečiojo asmens, kurio pajėgumais remiasi po to, kai jis yra nurodomas sutartyje.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į V. B. atstovės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisykles, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 (toliau - Veiklos tikrinimo taisyklės) (aktuali redakcija Apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo metu) (Žin., 2010, Nr. 102-5327), tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra įvardinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaitos projekte dar nereiškia, kad šie pažeidimai yra laikytini nustatytais ir išaiškintais. Perkančioji organizacija, gavusi tikrinimo ataskaitos projektą, turi teisę teikti savo paaiškinimus ar papildomus dokumentus, o Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į šiuos perkančiosios organizacijos paaiškinimus ir papildomus dokumentus, gali koreguoti tikrinimo ataskaitos projektą. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai laikytini nustatytais tik tada, kai yra surašoma galutinė perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad Ataskaitos projektas buvo pateiktas ir Perkančiajai organizacijai, kuri 2011-09-20 raštu Nr. 001-02-16609p „Dėl tikrinimo ataskaitos projekto Nr. 2S-7" buvo pateikusi pastabas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Ataskaitos projekte nurodytų pažeidimų. Be to, buvo rengtas Viešųjų pirkimų tarnybos ir Perkančiosios organizacijos atstovų susitikimas, kuriame buvo žodžiu aptarti Ataskaitos projekte nurodyti pažeidimai. Tik išnagrinėjus visas Perkančiosios organizacijos atstovų žodžiu ir raštu pateiktas pastabas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2011-11-02 patvirtino galutinę Ataskaitą.

Teigiama, kad V. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas, Viešųjų pirkimų tarnybai 2011-11-02 priėmus ir paskelbus galutinę Ataskaitą. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad V. B. administracinį teisės pažeidimą padarė 2011-11-22 (Komisijos 2011-11-22 posėdžio protokolas). Tai reiškia, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimo nustatymo dienos. Įvertinus šią aplinkybę, administracinė nuobauda V. B. už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą vykdant Pirkimą galėjo būti paskirta iki 2012-05-01 įskaitytinai, o ne 2012 m. vasario pabaigoje, kaip netinkamai skaičiuoja apeliantas.

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad 2012-04-27 procesinis sprendimas Nr. PS-2/2012 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo" (toliau - Procesinis sprendimas) buvo priimtas, nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (atsižvelgus į tai, kad viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai nustatyti Ataskaitoje, t.y. 2011-11-02, o nuobauda galėjo būti paskirta iki 2012-05-01).

Pažymima, jog nei ATPK, nei joks kitas teisės aktas nenustato tokių procesinių sprendimų turinio ir formos reikalavimų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama nepažeisti ATPK nustatytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminų ir užtikrinti skaidrų procesą V. B. atžvilgiu, tinkamai ir išsamiai argumentavo savo priimamus sprendimus.

Atsiliepime, be viso ko, nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos Komisija, kurios nariu buvo V. B., vykdydama Pirkimą, Komisijos 2010-11-12 posėdyje (Komisijos 2010-11-12 posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo AB „A. I." (toliau - Tiekėjas) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas, patikslindamas savo kvalifikaciją (Tiekėjo 2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL_100252 patikslinimo") nurodė, jog darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energ", kuri turi reikiamus atestatus.

Komisija, kurios nariu buvo V. B., 2010-11-22 posėdyje (Komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. V. B., būdamas Komisijos nariu, pritarė šiam Komisijos sprendimui ir už jį balsavo.

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d. numatyta, jog perkančioj i organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>". Perkančioji organizacija, vykdydama šį reikalavimą Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties projektas" 20.1 punkte nurodė, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus". Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, ir vykdydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme.

Tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Komisija paprašė Tiekėjo patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamus atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, Tiekėjas nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos" pajėgumais (pažymėtina, kad minėtas subrangovas nebuvo nurodytas Tiekėjo pasiūlyme). Taigi, Komisija nutarė kviesti deryboms tiekėją kuris pasiūlymu pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. B., būdamas UAB „Viln“ pirkimų vadybininku ir viešojo pirkimo komisijos nariu, patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d. Šioje teisės normoje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 21 d.) buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 (penkių šimtų) iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu V. B. veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo V. B. nepadarė, o administracinę nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnyba jam skyrė, praėjus ATPK 35 str. numatytiems terminams.

Dėl termino skirti administracinę nuobaudą skaičiavimo

ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje, nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš paminėtos ATPK nuostatos matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. ATPK 171³ str., už kurio pažeidimą Viešųjų pirkimų tarnyba patraukė administracinėn atsakomybėn V. B., yra įtvirtintas būtent ATPK dvyliktame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui aktuali pažeidimo nustatymo, o ne jo paaiškėjimo diena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus bylose Nr. N15 - 983 /2005, P143 – 30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N575 - 1253/2010 ir kt.) bei pačios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. viešųjų pirkimų pažeidimą padarė 2010-11-22. Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo renkami tam tikri dokumentai ir informacija, kurių pagrindu buvo nustatyti faktai, reikalingi įtarimams dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų patvirtinti ar paneigti, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo, tik ištyrus bei išnagrinėjus atlikto patikrinimo metu gautus duomenis ir 2011-11-02 surašius Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7.(b. l. 78-90). Būtent šios Ataskaitos pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-05-21 surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 37-38) su administraciniu nurodymu iki 2012-06-04 sumokėti pusę ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, o 2012-09-04, V. B. neįvykdžius administracinio nurodymo, nutarimu už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo dar iki galutinės Ataskaitos surašymo dienos, t.y. surašius ataskaitos projektą 2011-08-31 (b.l. 64), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumento sutikti negali. Pastebėtina, kad pagal Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių, patvirtintų Atsakovės direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 (toliau - Veiklos tikrinimo taisyklės) (aktuali redakcija V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo metu) (Žin., 2010, Nr. 102-5327), 37 punktą Ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija; tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo, su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje. Minėtų taisyklių 38 punkte nurodyta, kad, gavus paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgus į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad, 2011-08-31 Viešųjų pirkimų tarnybai surašius patikrinimo ataskaitos projektą, jis 2011-09-01 buvo išsiųstas UAB „Vilniaus energija“ (b. l. 64). 2011-09-20 UAB „Viln“ pateikė savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos ataskaitos (b. l. 65-76). Atsižvelgdama į šias pastabas, Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-02 priėmė galutinę Ataskaitą, kurios pagrindu V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tik surašius galutinę Ataskaitą, buvo išaiškinti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl ir termino, numatyto ATPK 35 str., pradžia laikoma būtent galutinės Ataskaitos pateikimo diena, t.y. 2011-11-02.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto ataskaitos projekto, o nuo minėtos Ataskaitos surašymo ir pateikimo Perkančiajai organizacijai dienos, t. y. 2011-11-02. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai laikosi tokios praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1427/2009, 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-2927/2010).

Skaičiuojant ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių terminą nuo pažeidimų nustatymo dienos, t.y. nuo minėtos Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos surašymo dienos – 2011-11-31, darytina išvada, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2012-05-01.

Viešųjų pirkimų tarnyba, dar nepraėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, 2012-04-27 priėmė procesinį sprendimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 34-35). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 282 str. 3 d., kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje. Iš minėto Viešųjų pirkimų tarnybos procesinio sprendimo matyti, kad terminas administracinės nuobaudos skyrimui buvo pratęstas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. vengė atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šis procesinis sprendimas buvo nemotyvuotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kvietimas atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą 2012-04-26 V. B. buvo įteiktas tinkamai, tačiau nurodytą dieną apeliantas į Viešųjų pirkimų tarnybos patalpas neatvyko, nenurodė ir savo neatvykimo priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo iniciatyva, sužinojusi, kad V. B. UAB „Viln“ nebedirba, UAB „Viln“ nepateikus tarnybai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, siekdama išsiaiškinti V. B. gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tokius Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus, konstatuotina, kad tarnyba veikė aktyviai, siekdama kuo greičiau išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. vengė atvykti į Viešųjų pirkimų tarnybą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, priėmė procesinį sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-27 priimtas procesinis sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-05-21, dar nesuėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kuris buvo pratęstas 2012-04-27, V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-62 su administraciniu nurodymu iki 2012-06-04 imtinai sumokėti pusę ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų (b.l. 37-39). Tačiau šio administracinio nurodymo V. B. neįvykdė, nors tiek jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek administracinį nurodymą pasirašė, jam buvo išaiškintos administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Remiantis ATPK 260 str. 2 d. 2 p., vienas iš privalomų administracinio protokolo turiniui keliamų reikalavimų - išaiškinimas, kad, per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ši ATPK nuostata įpareigoja instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, administracinio nurodymo neįvykdymo atveju toliau nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir ATPK 260¹ str. 3 d. - asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.

V. B. neįvykdžius 2012-05-21 administracinio nurodymo iki 2012-06-04 sumokėti pusę Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, 2012-06-06 Viešųjų pirkimų tarnyba jam išsiuntė pranešimą apie administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą, įvyksiantį 2012-06-14 10.00 val. Viešųjų pirkimų tarnybos patalpose. Į šį bylos nagrinėjimą V. B. neatvyko ir Viešųjų pirkimų tarnybai nepranešė neatvykimo priežasčių. Dėl to Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-06-14 priėmė procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo iki 2012-11-02. Remiantis bylos medžiaga nustatytomis ir aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintas terminas, priimant ir šį procesinį sprendimą, nebuvo pažeistas.

2012-09-04, nesuėjus 2012-06-14 Viešųjų pirkimų tarnybos procesinio sprendimo pratęsimo terminui, V. B. atžvilgiu Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė nutarimą (b.l. 16-17), kuriuo V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 1 d., padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. B. buvo paskirta, nepraleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Viln", kurios viešojo pirkimo komisijos nariu buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B., turėjo atmesti tiekėjo AB „A. I." (toliau - Tiekėjas) pasiūlymą ir nepriimti Tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo, kuris rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais viešojo pirkimo konkurse. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos vertino ir padarė pagrįstas išvadas.

Atsakydamas į apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d., perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>.

Iš byloje pateiktos UAB „Viln“ supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų, dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimo sutarties 5 priedo „Sutarties projektas" 20.1 punkto (b.l. 106) matyti, kad pagal šią sutartį rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui ir, vykdydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme.

Iš UAB „Vilniaus energija“ 2010-11-12 supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolo (b.l. 115) matyti, kad UAB „Viln“ viešojo pirkimų komisija, kurios nariu buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B., tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. 2010-11-22 AB „A. I.“ nurodė (b.l. 117), kad AB „A. I.“ architektūrinės dalies projektavimo bei kitų darbų architektūrinės dalies atlikimui pagal pateiktą pasiūlymą dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos sistemos įrengimo pasitelks UAB „Energ“, turinčią reikiamus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatus.

Pažymėtina, kad UAB „Energ“ kaip AB „A. I.“ subrangovas (subtiekėjas) nebuvo paminėtas AB „A. I.“ pasiūlyme UAB „Viln“ skelbtame viešajame konkurse, kurio supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų, dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimo, 5 priedo „Sutarties projektas" 20.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Iš to seka, kad AB „A. I.“, patikslindama savo pasiūlymą ir pateikdama UAB „Viln“ reikalaujamus atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra, negalėjo remtis UAB „Energ“ turimais ir UAB „Viln“ reikalaujamais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatais.

Akcentuotina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d., galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasiūlymo papildymas, paaiškinant, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui AB „A. I.“ pasitelks UAB „Energ“ pajėgumais, traktuotinas kaip esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o UAB „Viln“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas pripažinti AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino bylos įrodymų visumą (ATPK 256 str.) bei pagrįstai pripažino, kad skundžiamas Pareigūno nutarimas, kuriuo V. B. pripažintas, padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ str. 1 d., yra teisėtas. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jolanta Čepukėnienė