Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. vasario 17 d. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-39 „Dėl nuteistų asmenų priėmimo ir atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 18 d. buvo paskirtas tvarkiniu 0,25 etato atlyginimo koeficientas 0,43, o 2016 m. rugsėjo 20 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-238 pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. atleistas iš darbo – tvarkinio pareigų savo paties prašymu.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. dirbant pirties tvarkiniu dėl Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų neteisingai pildant darbo laiko dokumentus ir atitinkamai neišmokant dalies darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. pareigūnai vietoje realiai išdirbtų 4 valandų per dieną darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neteisingai žymėjo 2 valandas ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. pareigūnai vietoje realiai išdirbtų 8 valandų per dieną darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neteisingai žymėjo 2 valandas, dėl ko pareiškėjui nebuvo išmokėta dalis jam priklausančio darbo užmokesčio.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju norint konstatuoti Kybartų pataisos namų neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

Dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo - pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 3 dalis, Aprašo 12 punktas).

BVK 131 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą - ne mažiau trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio (BVK 131 str. 2 d.), atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio (BVK 131 str. 4 d.). Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams (BVK 131 str. 5 d.). Be to, BVK 132 straipsnyje nustatyta, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą pataisos namuose, gydymo - pataisos namuose bei kalėjimuose yra atskaitoma dvidešimt penki procentai. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos taip pat atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Atlikus BVK 132 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Aprašo tvarkoje nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir įdarbintiems įstaigose ir įmonėse, už darbą mokama pagal jo kiekį ir kokybę arba dirbtą laiką nustatant atitinkamos kategorijos darbų valandinius tarifinius atlygius koeficientais (nesudėtingas arba pagalbinis darbas - 0,43; vidutinio sudėtingumo darbas - 0,50; sudėtingas darbas - 0,60; itin sudėtingas darbas - 0,75) nuo minimalaus valandinio atlygio, o esant pastoviems konkrečios apimties ilgalaikiams nenormuotiems darbams - nustatant mėnesinę algą koeficientais (ūkio darbai: 0,43-0.55; atsakingi darbai: 0,55-0,75) nuo minimalios mėnesinės algos.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis., 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei 2016 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. 6/44-277 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (pareiškėjui dirbant tvarkiniu 0,25 etato) matyti, kad pareiškėjo darbo diena truko ne ilgiau kaip dvi valandas, penkias dienas per savaitę, maksimalus ginčo laikotarpiu per mėnesį pareiškėjo dirbtų dienų skaičius yra 22 darbo dienos ir jam buvo suteikta po dvi poilsio dienas kiekvieną darbo savaitę.

Ginčo dėl pačios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (t. y. koeficiento taikymo, išskaitymų ir pan.) byloje nekilo, todėl šios aplinkybės neanalizuojamos.

Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti pateikė Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras, kuriose nurodytas išvedimo laikas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. liepos 15 d. nuo 7.00 val. iki 9.00 val. ir nuo 12.00 val. iki 14.00 val., taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo išvedimo laiką surašyti pagal darbo laiką (valandas) būtų sudėtinga, todėl Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytas laikas nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu laiku. Prausimosi metu pareiškėjas negalėdavo būti darbo vietoje (dušinėje), todėl tuo metu jis nedirbo. Pabaigus nuteistiesiems praustis, pareiškėjas būdavo iškviečiamas iš būrio sutvarkyti dušinės patalpas. Jei nuteistųjų prausimosi laikas baigdavosi po pareiškėjo darbo valandų, tuomet patalpos būdavo tvarkomos iš ryto.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, pripažintina, jog Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros nėra darbuotojo darbo grafikas, o tik tiesioginio vadovo leidimas praleisti nuteistąjį per praleidimo kontrolės punktą paskyroje nurodytu laiku. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo 4 ar 8 valandų darbo dieną. Tuo tarpu faktiškai išdirbtas laikas atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis (žiniaraščiais ir pažyma) apie pareiškėjo darbo laiko skaičiavimus, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad realiai jis dirbo daugiau nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestina kaip nepagrįsta.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 5, 21 straipsniai) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovės atstovo veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Kybartų pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas R. L. šioje administracinėje byloje teikė 100 procentų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-P-241-1735. 2018 m. sausio 19 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-496 valstybės naudai priteisti 306,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, 2018 m. sausio 22 d. minėta pažyma patikslinta ir nurodyta, jog valstybės naudai priteistina 339,04 Eur suma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.