Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-485/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
1S-333-485/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40530-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-485/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40530-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 48 MGL (2 400 eurų) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu M. M. paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 48 MGL dydžio baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su kita bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, perkvalifikavo veikas ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei 48 MGL (2 400 eurų) bauda.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimu nutarta nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis M. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2024 m. liepois19 d., ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi bausmę jis atlieka pusiaukelės namuose, kas jau labai teigiamai jį charakterizuoja. Jis savaitgaliais vyksta į namus, nors yra neįgalus, tačiau dirba, prisideda prie šeimos gerovės, moka skolas. Nuteistojo teigimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu, nes pataisos namuose jį geriau pažįsta, tinkamai įvertino jo elgesį, siekį pasitaisyti ir galimybę toliau bausmę atlikti būnant laisvėje, namuose, todėl nutarė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam būnant įgyvendinami priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmestinas

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi, dalyvavo resocializacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistojo M. M. vertinimo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. rugsėjo 27 d. Šie vidaus tvarkos pažeidimai padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau pakankamai ilgais laiko tarpais, be to, tiek prieš šiuos pažeidimus, tiek ir po jų nuteistasis buvo ne kartą skatintas, kas, nors ir teigiamai jį charakterizuoja, tačiau vertinant elgesį visumoje, duoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

11. M. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimai nuteistajam buvo atlikti viso net septynis kartus, ir rizika išlieka vidutinė. Nuteistajam nustatyti penki statiniai ir net 20 dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu apsauginių veiksnių M. M. nenustatyta.

12. Pagal pateiktus duomenis, nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos, pats teigia, jog sieks įsidarbinti vairuotoju, tačiau oficialios įsidarbinimo galimybės nepatvirtino. Nors nuteistasis šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, gauna neįgalumą pašalpą, tačiau vertinant jo vykdytų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, duomenis apie vykdomuosius dokumentus daugiau nei 36 tūkstančių eurų sumai, iš kurių išieškota tik labai nedidelė suma, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog probleminė sritis, susijusi su lėšų tvarkymu išlieka aktuali, o darbinės patirties stoka bei neaiškios ateities perspektyvos darbinėje veikloje vertintini kaip nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. M. M. nusikalto ne pirmą kartą, jis jau ne kartą teismo teistas, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau iš ankstesnių klaidų nuteistasis nepasimokė ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Šiuo metu bausmę jis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, vienas iš nusikaltimų priskiriamas labai sunkiems, jo nusikalstamos veikos yra tyčinės. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę taip pat vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas teisingai pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

15. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį M. M. charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

17. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika