Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos atstovams šios sąjungos vadovui Tautvydui Kalteniui ir advokatui Pauliui Miliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovei Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos dizainerių sąjunga (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) (toliau – ir Sprendimas) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktus tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektai) įgyvendinimui;

1.2. ištirti, ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV- 559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (toliau – ir Gairės) 53 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus administracinio teisės akto priėmimu suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus.

1.3. Priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundžiamu Sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus iš Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo lėšų suteikti dalinį finansavimą Projektams (toliau – ir Paraiškos), atsakovė nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjos Projektams. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja teisės aktų reikalavimams, Tarybos veiklos tikslams, taip pat objektyvumo ir nešališkumo principams. Dėl neteisėtų Tarybos veiksmų pareiškėja patyrė nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti valstybė. Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Ginčo dėl Paraiškų administracinės atitikties vertinimo etapo nėra. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju lemiamą įtaką neteisėto Sprendimo priėmimui turėjo ekspertinio vertinimo etapas, kurio metu buvo padaryti grubūs materialinės teisės pažeidimai. Pagal Gairių 40.1 punktą projektas vertinamas skalėje nuo 0 iki 100 balų, iš kurių, pagal Gairių 41 punktą, 30 balų sudaro projekto atitiktis Gairių 42 punkte nurodytiems prioritetams. Projektais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ siekiama vystyti kultūros produktų ir paslaugų inovacijas, o Gairių 42.4. punkte nurodyta, jog vienas iš sričių prioritetų yra „kultūros produktų ir paslaugų inovacijos“. Projektu „(duomenys neskelbtini)“ siekiama įgyvendinti kultūros prieinamumo didinimą visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, o Gairių 42.3. punktas kultūros prieinamumo didinimą visoms amžiaus ir socialinėms grupėms įvardina kaip srities prioritetą. Projektai atitinka Gairių 42 punkte nurodytus prioritetus, todėl Paraiškos turėjo būti vertinamos teigiamai.

2.2. Vadovaujantis Gairių 43.1 punktu, projekto meninė ir kultūrinė vertė laikytina srities vertinimo kriterijumi, kuris sudaro iki 40 balų galutinio įvertinimo. Pareiškėja siekia skatinti meno kūrėjų profesionalų kūrybos sklaidą, supažindinti visuomenę su aukščiausiais dizaino standartais, todėl ginčo Paraiškos atitinka Gairių 43.1 punkte nurodytus kriterijus. Atlikdami Paraiškų ekspertizę, ekspertai galimai netinkamai aiškino ir taikė Gairių 43.1 punkte įtvirtintus kriterijus. Teleologiškai aiškinant nurodytą teisės normą paraiškos ekspertize turi būti sudaromos prielaidos įvertinti projekto meninę ir kultūrinę vertę, kuri būtų gauta, jei projektas būtų įgyvendintas, o ne formaliai įvertinti leidinio kaip projekto išraiškos formos meniškumą, neatsižvelgiant į jo turinį ir kontekstą. Ekspertinį vertinimą atlikusi darbo grupė netinkamai aiškino ir taikė nurodytą teisės normą.

2.3. Pagal Gairių 43.3. punktą, projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai yra laikytini srities vertinimo kriterijumi, kuris sudaro iki 10 balų galutinio įvertinimo. Pareiškėja yra viena seniausių Lietuvoje asociacijų, įkurta 1987 metais, turinti ypač didelę organizacinę patirtį, jungianti autoritetingus savo srities profesionalus. Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjos ir kiekvieno Projekto vadovo turimą patirtį ir žinias.

2.4. Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, neatsižvelgė į Gairių 43.5 punktą, pagal kurį projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių yra laikytina srities vertinimo kriterijumi vertinamu iki 5 balų. Ginčo Projektų įgyvendinimu buvo siekiama skatinti meno, verslo ir mokslo sąveiką (pavyzdžiui, paraiškos „(duomenys neskelbtini)“ 2.4 punktas).

2.5. Pagal Sprendimą nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiai argumentais ir motyvais Taryba vadovavosi atsisakydama skirti finansavimą. Sprendime nurodyti Paraiškų vertinimo balai nedetalizuoti, neaišku, pagal kuriuos kriterijus Paraiškos buvo įvertintos mažesniu balu, o pagal kuriuos aukštesniu. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios pareigą individualų administracinį teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tinkamo motyvavimo ir argumentavimo pareiga reikalauja, jog viešojo administravimo subjekto sprendime nurodyti argumentai būtų nesunkiai patikrinami susipažinus su paruošiamąja atrankos medžiaga, todėl teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio administracinio akto tinkamo argumentavimo ir jo motyvavimo, neturi apsiriboti pačia galutine išvada, bet privalo įvertinti, ar ją pagrindžiantys ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys duomenys yra paruošiamojoje atrankos medžiagoje.

2.6. Vertindama Paraiškas Taryba iš esmės pažeidė Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 1LKT-3(1.3) patvirtino Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) nustatytas procedūrines taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Pareiškėja yra atsakovė keliose civilinėse bylose (Nr. e2-802-934/2016; e2S-290-232/2016), kuriose ieškovais ir trečiaisiais asmenimis ieškovų pusėje yra dizaino srities profesionalai. Priimant skundžiamą Sprendimą dalyvavo asmenys, kurie dėl subjektyvių priežasčių negalėjo būti ekspertais pareiškėjos Paraiškų vertinimo procese, todėl atitinkamai privalėjo atskleisti galimą interesų konfliktą. Dėl šios priežasties galėjo būti pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai.

2.7. Kadangi buvo nenurodyta ekspertų darbo grupės, nagrinėjusios Pareiškėjo pateiktą paraišką, sudėtis todėl buvo pažeistas skaidrumo principas, nes kyla abejonių dėl ekspertų nešališkumo. Viešojo administravimo subjektas vengdamas atskleisti galimai esantį interesų konfliktą, pažeidžia skaidrumo principą.

2.8. Nagrinėjamu atveju galimai nebuvo laikomasi Darbo reglamento 14 punkte įtvirtintos veiksmų įforminimo tvarkos, pagal kurią ekspertų darbo grupės sprendimai turi būti įforminami posėdžių protokolais, o ekspertų darbo grupės narių vertinimo lentelės ir šių vertinimo lentelių suvestinė yra neatskiriamos protokolo dalys; protokolą ir vertinimo lentelių suvestinę pasirašo ekspertų darbo grupės vadovas ir sekretorius, vertinimo lenteles – kiekvienas ekspertų darbo grupės narys individualiai.

2.9. Kadangi Taryba galimai nesilaikė Darbo reglamento 14 punkte nurodytos veiksmų atlikimo įforminimo tvarkos, galėjo susidaryti situacija, dėl kurios tapo nebeįmanoma nustatyti, ar ekspertų, kurie galimai buvo šališki, dalyvavimas turėjo lemiamą įtaką ginčijamo Sprendimo priėmimui. Tuo buvo pažeistas Darbo reglamento 30 punktas.

2.10. Pareiškėja nebuvo informuota apie ginčijamo Sprendimo priėmimą, kaip tai numato VAĮ 8 straipsnio 4 dalis, nors Sprendimo priėmimas turėjo tiesioginį poveikį pareiškėjos teisei apskųsti ginčijamą Sprendimą, kurios įgyvendinimas yra betarpiškai susijęs su pareiškėjos teisėtu lūkesčiu gauti finansavimą. Taigi Taryba pažeidė tinkamo informavimo pareigą.

2.11. VAĮ 8 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, jog tinkamo informavimo pareiga gali būti pakeista arba panaikinta tik kitu įstatymu, o ne žemesnės teisinės galios teisės aktu. Gairės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, todėl laikytinos žemesnės nei įstatymas teisinės galios aktu (poįstatyminiu teisės aktu). Gairių 53 punktas, kuris taikytinas šioje byloje, iš esmės pakeičia tiek VAĮ įtvirtintus informavimo terminus, tiek patį informavimo būdą (asmeninį pranešimą pakeičia viešu paskelbimu). Todėl pareiškėja prašo pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą ryšium su individualia byla.

Atsakovė Lietuvos kultūros taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas negali atlikti pareiškėjos Paraiškų vertinimo ar kvestionuoti jo turinio (vertinimo rezultatų), taip pat priimti sprendimo, kurį, atlikus minėtą vertinimą, priima atsakovė, tačiau turėtų patikrinti, ar atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrinių taisyklių, ar neviršijo kompetencijos ir ar sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

2. Atsakovė veikia Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – ir LKTĮ) nustatyta tvarka. Pagal LKTĮ 4 straipsnį, Taryba administruoja Kultūros rėmimo fondą (toliau – ir Fondas) ir priima sprendimus dėl Fondo lėšų skyrimo. Vadovaujantis Gairių nuostatomis, atsakovės darbuotojams nustačius, kad paraiška atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, ji yra teikiama vertinti ekspertams. Ekspertinio vertinimo metu srities projektas yra įvertinamas balu nuo 0 iki 100 Gairių ir Tarybos narių susirinkimo nustatyta tvarka (Gairių 40.1 punktas). Sričių projektų (kaip yra šio skundo atveju) vertinimo prioritetai ir kriterijai bei jiems galimų skirti balų intervalai yra nustatyti Gairių 42 ir 43 punktuose, tuo tarpu konkrečios šių balų reikšmės nustatytos Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 4LKT-3(1.3 E) patvirtintame Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių projektų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų apraše (toliau – ir Aprašas). Ekspertinio vertinimo tvarka (ekspertinio vertinimo procedūros, ekspertų darbo grupės teisės, pareigos ir pan.) yra nustatyta Darbo reglamente.

3. Pareiškėjos skunde nurodytas Paraiškas vertino iš 5 (penkių) narių sudaryta ekspertų darbo grupė, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Projektai buvo įvertinti balais nuo 0 iki 100 Gairių ir Tarybos narių susirinkimo nustatyta tvarka (Gairių 40.1 punktas). Eksperto skirtas balas, patenkantis į galimų skirti balų intervalus ir atitinkantis Apraše nurodytus balų dydžius, laikytinas teisėta, t. y. teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančia, eksperto išvada. Kitokių išvadų ekspertai Tarybos narių susirinkimui šiuo metu neteikia ir neprivalo teikti.

4. Dėl didelės duomenų apimties (5 vertinimo kriterijai ir 5 prioritetai) Tarybos sprendimuose dėl projektų finansavimo yra nurodoma tik bendra projektui skirtų balų suma, o išsami balų sumos išklotinė, t. y. kokiu balu yra įvertinta projekto atitiktis kiekvienam vertinimo kriterijui ir prioritetui, yra teikiama projektų paraiškas teikusių asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka ir terminais (Darbo reglamento 351 punktas). Šia teise pareiškėja nepasinaudojo savanoriškai (atsakovė nėra gavusi pareiškėjos prašymo suteikti anksčiau nurodytą informaciją), t. y. atsakovė savo veiksmais ar neveikimu nesukūrė jokių kliūčių šios teisės realizacijai, todėl negali būti laikoma atsakinga už šios informacijos nepateikimą pareiškėjai.

5. Tarybai pateiktas paraiškas vertinantys ir dėl jų rekomendacijas Tarybos narių susirinkimui teikiantys ekspertai su Taryba nėra susiję nei darbo, nei tarnybos santykiais, t. y. ekspertai Tarybai teikia ekspertinio vertinimo paslaugas, kurios perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Kartu su paslaugų teikimo sutartimi ekspertai pasirašo ir Lietuvos kultūros tarybos eksperto nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigoja nusišalinti nuo interesų konfliktą sukėlusio klausimo svarstymo. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš 5 (penkių) pareiškėjos Paraiškas vertinusių ekspertų nuo Projektų vertinimo nenusišalino ir nebuvo nuo šių Projektų svarstymo nušalintas ekspertų darbo grupės posėdžio metu, vertinant ir svarstant pareiškėjos Projektus nebuvo pagrindo konstatuoti interesų konflikto atvejų. Sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo procese ekspertų teikiamos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. galutinį sprendimą dėl finansavimo skyrimo visais atvejais priima Tarybos narių susirinkimas, atlikęs ekspertų pateiktų išvadų vertinimą (Gairių 50 punktas). Šiuo atveju Tarybos narių susirinkimas su ekspertų darbo grupės išvadomis sutiko.

6. Atsakovė pareiškėją apie priimtą Sprendimą informavo tinkamai: teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta Sprendimo kopija buvo pateikta Paraiškose nurodytiems kontaktiniams asmenims jų nurodytais elektroninio pašto adresais per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, t. y. laikantis visų VAI 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Dėl Gairių 53 punkto prieštaravimo VAĮ 8 straipsnio 4 daliai paaiškina, kad Gairių 53 punkte yra nustatyta, kokiu būdu ir per kokį terminą atsakovė pateikia informaciją visuomenei apie priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo (valstybės biudžeto lėšų panaudojimo), o ne kokiu būdu ir per kokį terminą apie priimtą individualų administracinį aktą yra informuojami asmenys, kuriems toks aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms toks aktas turi tiesioginį poveikį. Informuodama pareiškėjus (projekto paraiškas pateikusius asmenis) apie priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo, atsakovė laikosi VAĮ nustatytų reikalavimų. Atsakovė yra tik Gaires įgyvendinantis, o ne jas tvirtinantis subjektas. Gaires tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras.

Teismo posėdyje Lietuvos dizainerių sąjungos atstovai vadovas Tautvydas Kaltenis ir advokatas Paulius Miliauskas (2015 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartis) iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti, taip pat atsisakė reikalavimo ištirti, ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV- 559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių 53 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus administracinio teisės akto priėmimu suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus.

Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. 2016 m. kovo 21 d. Taryboje buvo gautos trys pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos paraiškos:

1.1. Srities projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo kultūros rėmimo fondo lėšomis paraiška Nr. Pr(6.3)-5548, kurioje prašoma finansuoti (duomenys neskelbtini) Eur suma iš Fondo projektui „(duomenys neskelbtini)“. Paraiškoje nurodytas projekto tikslas – sukurti inovatyvią virtualią Lietuvos dizaino ir jo paveldo ekspoziciją, kuri užtikrintų Lietuvos kultūrinio paveldo dizaino srityje aktualizavimą, išsaugojimą ir sklaidą, pritaikymą tiriamosioms ir edukacinėms reikmėms. Projektu siekiama sukurti virtualią, skaitmeninę „įdomiąją“ Lietuvos dizaino objektų ir jų atsiradimo istoriją, pristatant jų autorius, produktų vystytojus. Projekte numatyta suskaitmeninti (3D modelio formatu) svarbiausius, žinomiausius ir įdomiausius lietuviško dizaino objektus bei juos retrospektyviai pateikti viešam naudojimui. Numatyta atrinkti apie 100 įvairių laikotarpių objektų, padariusių įtaką kultūrinei ir ekoniminei Lietuvos raidai bei atkurti juos trimatėmis skaitmeninėmis programomis. Virtualūs eksponatai bus talpinami į tam tikslui sukurtą aplikaciją (internetinę svetainę), kurioje objektus bus galima apžiūrėti iš įvairių pusių, susidarant pilną įspūdį apie jų dydį, spalvą, struktūrą ir medžiagiškumą. Tuo pačiu bus pateikti visi enciklopediniai duomenys apie autorių, sukūrimo laikotarpį, gamintoją, tiražą ir kitus techninius, ekonominius bei faktinius duomenis. Visa informacija, įskaitant ir nuotraukų (projektų, eskizų) galeriją būtų prieinama viešai, leidžiant nemokamai atsisiųsti norimus duomenis. Į virtualią kolekciją patektų įvairiausi objektai, įskaitant etnografinio paveldo objektus, pasižyminčius išskirtinėmis ir reikšmingomis dizaino ypatybėmis, buities reikmenis, baldus, pramoninius gaminius, transporto priemones, įrenginius, techniką, taikomojo meno dirbinius ir bet kokius kitus objektus, kuriuose Lietuvos kūrėjų dizaino ir inžinerinė mintis rado savo išraišką. Paraiškoje nurodyta, kad projektas būtų naudingas ir svarbus aktualizuojant Lietuvos kultūrinį paveldą dizaino srityje, turėtų didžiulę reikšmę neformalios edukacijos stiprinimui, visuomenės ir specialistų raštingumo dizaino srityse didinimui.

1.2. Srities projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo kultūros rėmimo fondo lėšomis paraiška Nr. Pr(6.3)-5527, kurioje prašoma finansuoti (duomenys neskelbtini) Eur sumą iš Fondo projektui „(duomenys neskelbtini)“. Paraiškoje nurodytas projekto tikslas – surinkti, analizuoti, sistematizuoti, klasifikuoti ir paskleisti informaciįą susijusią su profesionalių dizainerių, meno kūrėjų kūrybiniais pasiekimais. Sudaryti sąlygas pristatyti ir populiarinti aukšto profesinio lygio Lietuvos dizaino kultūrą ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje, stiprinti tarptautinę Lietuvos menininkų ir LDis, kaip kultūros operatoriaus poziciją, dalyvaujant dizaino raidos procesuose. Paraiškoje nurodyta, kad projekte numatoma reikšmingai dramatišką, proveržio laikotarpį apibendrinti kapitaliniu leidiniu, apžvelgiančiu visą Lietuvos dizaino lauką - edukaciniu, profesionaliu-projektiniu, mėgėjišku-vartotojo, teoretiniu ir sklaidos aspektais. Projekte numatoma vienoje gausiai iliustruotoje knygoje pristatyti iškiliausius laikotarpio autorius (planuojama pristatyti žinomiausius 25 dizainerius), formavusius visuomenės skonį ir estetikos suvokimą, paminėti pedagogus, kurių nepaliaujamo triūso dėka susiformavo profesionalus Lietuvos dizainerių sluoksnis, supažindinti su vizionierių ir analitikų įžvalgomis bei apibendrinimais. Leidinys užpildys tolydžio plintantį informacini vakuumą, trūkstant profesionalios dizaino kritikos, analitinių straipsnių, apžvalginės refleksijos spaudoje ir teorinių veikalų, kurių vietą užpildo lavina pigios komercinės informacijos. Rengiant leidinį, ruošiamasi bendradarbiauti ne tik su aukštosiomis mokyklomis, kurios dalinsis informacija apie studijų programas bei metodikas, studentų pasiekimus, bet ir labai svarbu knygoje atskleisti tamprų dizaino ryšį su pramonės įmonėmis, kurios taip pat teiks dalykinį palaikymą apie sukurtus produktus ir jų laimėjimus pasaulinėse rinkose.

1.3. Srities projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo kultūros rėmimo fondo lėšomis paraiška Nr. Pr(6.3)-5549, kurioje prašoma finansuoti (duomenys neskelbtini) Eur sumą iš Fondo projektui „(duomenys neskelbtini)“. Paraiškoje nurodyti projekto tikslai: 1) surinkti, analizuoti, sistematizuoti, klasifikuoti ir paskleisti informaciją, susijusią su profesinalių dizainerių, meno kūrėjų, Lietuvos dizainerių sąjungos narių kūrybiniai spasiekimais. Pristatyti ir populiarinti aukšto profesinio lygio Lietuvos dizaino kultūrą šalyje ir visame pasaulyje; 2) stiprinti tarptautinę Lietuvos dizainerių sąjungos, kaip kultūros operatoriaus ir sektoriaus reprezentanto poziciją .ir autoritetą, dalyvaujant nacionalinėje ir tarptautinėje dizaino sklaidoje. Projekto uždaviniai: 1) atrinkti apie 150 Lietuvos dizainerių geriausių kūrybos pavyzdžių, pateikti elektroniniu formatu tinklapyje (duomenys neskelbtini); 2) 70-80 geriausių dizainerių projektus pristatyti spausdintame leidinyje; 3) surengti pristatomąjį projekto renginį, užtikrinant tinkamą informacinę sklaidą ir žinomumą. Išskirtinė projekto vertė yra ta, kad dalyvavimas ir sklaida per projektą dizaineriams tapo papildoma motyvacija kurti aukštos meninės vertės objektus, o tai prisideda prie dizaino neformalios edukacijos stiprinimo, darbo kultūros standartų kėlimo, visuomenės ir specialistų raštingumo dizaino srityse didinimo. Tradiciškai didelis dėmesys bus skirtas jauniesiems perspektyviems dizaineriams, studijuojančių dizainą studentų projektams, kurie kiekviename leidinyje sudaro iki 15 proc. pateikiamų objektų. „(duomenys neskelbtini)“ yra patrauklus informacinis – reprezantacinis dizaino sklaidos išteklis, didinantis dizaino ir dizainerių matomumą visuomenėje.

2. Tarybos pirmininkas 2016 m. balandžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. VĮ-55(1.1) „Dėl kultūros ir meno sričių ekspertų darbo grupių sudarymo ir darbo grupių sekretorių skyrimo“, kuriame sudarė darbo grupę, vertinančią antrajam 2016 metų Fondo lėšomis finansuojamų kultūros ir meno sričių bei programų projektų dalinio finansavimo konkursui pateiktas paraiškas (toliau – ir Darbo grupė), susidedančią iš: A. S., I. V., S. J. J., M. L., V. B.. Šiuo įsakymu darbo grupės sekretoriumi buvo paskirta K. S..

3. Darbo grupės nariai S. J. J. (2016 m. balandžio 11 d.), I. V. (2016 m. balandžio 14 d.), A. S. (2016 m. balandžio 15 d.), M. L. (2016 m. balandžio 14 d.), V. B. (2016 m. balandžio 14 d.) pasirašė Tarybos eksperto nešališkumo deklaracijas. Darbo grupės vadovu buvo išrinktas M. L. (Darbo grupės 2016 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolas Nr. 3LKT-27(1.7)).

4. Darbo grupė 2016 m. gegužės 6 d. posėdyje apsvarsčiusi 35 paraiškas dizaino srityje nutarė, atsižvelgiant į paraiškų kokybę, tikslingumą ir projektų surinktus balus, rekomenduoti Tarybai skirti dalinį finansavimą 13 projektų. Remiantis dizaino srities bendros ekspertinės projektų vertinimo lentelių suvestinės duomenimis, Darbo grupė pateikė šiuos pareiškėjos Projektų vertinimus:

4.1. Darbo grupė pareiškėjos projektą „(duomenys neskelbtini)“ įvertino bendra 50 balų suma: kultūra regionuose įvertinta 0 balų, kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms – 0 balų, kultūros produktų ir paslaugų inovacijos – 0 balų, kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas – 0 balų, vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas – 0 balų, už projekto meninę ir kultūrinę vertę skyrė – 26 balus, už projekto sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą – 5 balus, už projekto vadovo patirtį, kvalifikaciją ir kitus projekto vykdytojus – 6 balus, už projekto rėmėjų įsipareigojimus – 0 balų, už projektu skatinamą partnerystę ir bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių ir institucijų – 1 balą.

4.2. Darbo grupė pareiškėjos projektą „(duomenys neskelbtini)“ įvertino bendra 47 balų suma: kultūra regionuose įvertinta 0 balų, kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms – 18 balų, kultūros produktų ir paslaugų inovacijos – 0 balų, kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas – 0 balų, vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas – 0 balų, už projekto meninę ir kultūrinę vertę skyrė – 18 balų, už projekto sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą – 4,40 balų, už projekto vadovo patirtį, kvalifikaciją ir kitus projekto vykdytojus – 6 balus, už projekto rėmėjų įsipareigojimus – 0 balų, už projektu skatinamą partnerystę ir bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių ir institucijų – 1 balą.

4.3. Darbo grupė pareiškėjos projektą „(duomenys neskelbtini)“ įvertino bendra 44 balų suma: kultūra regionuose įvertinta 0 balų, kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms – 0 balų, kultūros produktų ir paslaugų inovacijos – 18 balų, kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas – 0 balų, vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas – 0 balų, už projekto meninę ir kultūrinę vertę skyrė – 16 balų, už projekto sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą – 4,40 balų, už projekto vadovo patirtį, kvalifikaciją ir kitus projekto vykdytojus – 3 balus, už projekto rėmėjų įsipareigojimus – 0 balų, už projektu skatinamą partnerystę ir bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių ir institucijų – 3 balus.

5. R. T. narių susirinkimo 2016 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 2LKT-64(1.6) duomenimis, Tarybos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo V. J., G. Ž., R. M., S. Ž., S. V., R. J., P. V., R. V., 2016 m. birželio 1 d. posėdyje aptaręs visų kultūros ir meno sričių projektų ekspertinio vertinimo rezultatus bendru sutarimu nusprendė patvirtinti ir skelbti dailės, dizaino, etninės kultūros ir tautodailės, fotografijos, kino sklaidos, literatūros ir leidybos sričių projektų finansavimo rezultatus.

6. Tarybos pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 3 dalimi, Gairių 44, 47-51 punktais, Gairių 1 priedo nuostatomis, atsižvelgusi į Darbo grupės išvadas (2016 m. gegužės 6 d. protokolas Nr. 3LKT-27(1.7)), 2016 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 1LKT-60(1.2) „Dėl kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Architektūra ir dizainas“ projektų dalinio finansavimo 2016 metais“, kuriame nusprendė neskirti finansavimo šiems Lietuvos dizainerių sąjungos projektams: „(duomenys neskelbtini)“ (2.7 punktas); „(duomenys neskelbtini)“ (2.12 punktas); „(duomenys neskelbtini)“ (2.14 punktas).

7. Tarybos Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė K. S. 2016 m birželio 6 d. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininką Tautvydą Kaltenį elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) informavo apie priimtą Tarybos Sprendimą, nurodė, kad jis yra skelbiamas interneto svetainėje ir pateikiamas prisegtas prie elektroninio laiško.

8. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyrius ir vidaus audito skyrius, atlikęs tyrimą dėl pareiškėją atstovaujančios advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ pateiktų 2016 m. liepos 22 d. skundų, 2016 m. rugsėjo 2 d. parengė Administracinės procedūros teikimą (pažymą) priimti administracinės procedūros sprendimą (toliau – ir Teikimas), kuriame II dalies 3 punkte pateikė išvadą, kad klausimas, ar Taryba, poįstatyminiu teisės aktu nustatydama, kad ekspertai, vertinantys paraiškas paramai gauti, yra anoniminiai, nepažeidžia skaidrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 straipsnio 4 ir 10 punktai), o taip pat ir asmenų, teikiančių paraiškas paramai gauti, interesų, nagrinėtas Taryboje planinio vidaus audito „Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų administravimas ir vidaus kontrolė Lietuvos kultūros taryboje“ metu. Kadangi šiuo metu galutinė šio vidaus audito ataskaita dar neparengta, todėl nurodė, kad Teikime šiuo klausimu gali pakomentuoti preliminarią poziciją. Nepaisant to, kad iki šiol Tarybos taikyta praktika dėl ekspertų neviešinimo buvo Kultūros ministerijai žinoma ir iš dalies pateisinama siekiant išvengti pareiškėjų įtakos ar spaudimo ekspertams (kadangi ekspertai ir pretenduojantys gauti Tarybos finansavimą dažnu atveju vieni kitus pažįsta), įvertinus visas galimas rizikas, susijusias su ekspertų neviešinimu, pritariame, jog valstybės lėšomis finansuojamiems projektams turi būti keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai, o toks teisinis reguliavimas, kai po paraiškos vertinimo ekspertai privalo išlikti anonimiški, sudaro papildomas sąlygas korupcijos rizikai (informacijos apie ekspertus neatskleidimas neatitinka skaidrumo ir viešumo principų, sudaro galimybes įvairioms neigiamoms interpretacijoms visuomenėje dėl ekspertų priimamų sprendimų). Tokios sąlygos, kai ekspertams mokamas atlygis už paslaugas iš valstybės biudžeto lėšų, bei galimybė valstybės tarnautojams būti ekspertais, taip pat yra rimti argumentai ekspertų viešinimui. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija) teisės aktuose ketina inicijuoti atitinkamas pataisas.

9. Lietuvos Respublikos kultūros ministras, vadovaudamasis VAĮ 33 straipsniu ir 34 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į pareiškėją atstovaujančios advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ pateiktus 2016 m. liepos 22 d. skundus ir Teikimą, 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. ĮV-693 „Dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo“, kuriame 1 punkte pritarė Teikimui; 3 punkte įpareigojo Tarybą atkreipti dėmesį į Teikime nustatytus trūkumus ir imtis priemonių juos pašalinti.

10. Vadovaudamasis 2016 metų veiklos planu, Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus, atlikęs vidaus auditą, kurio vienas iš tikslų atlikti Fondo lėšomis finansuojamų projektų administravimo ir vidaus kontrolės Taryboje vertinimą kylančių rizikų valdymo požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant korupcijos prevencijos rizikos valdymui, 2016 m. spalio 10 d. parengė Vidaus audito ataskaitą Nr. VA-6 „Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų administravimas ir vidaus kontrolė Lietuvos kultūros taryboje“ (toliau – ir Ataskaita), kurioje be kita ko, pateikė išvadą, kad Gairių, Ekspertų atrankos aprašo ir Darbo reglamento kai kurios nuostatos negarantuoja dalies svarbių rizikų valdymo, todėl jose turi būti atlikti atitinkami pataisymai (papildymai). Ataskaitoje, be kita ko, buvo pateiktos šios rekomendacijos Tarybai:

10.1. Užtikrinti platesnį Tarybos ekspertų atrankos konkursų viešinimą (pasirinktomis viešinimo priemonėmis papildyti Ekspertų atrankos aprašą) ir imtis priemonių, kad į ekspertų duomenų bazę būtų atrenkama iš kuo daugiau skirtingų įstaigų (3 punktas).

10.2. Detaliau apibrėžti pretendentų į ekspertus vertinimo kriterijus (įskaitant Ekspertų atrankos aprašo 3.2 punkte nustatyto reikalavimo patikslinimą dėl kandidato į ekspertus profesijos darbo patirties sąsajos su sritimi, kurios projektus ekspertas vertins) (4 punktas).

10.3. Spręsti klausimą, kaip padidinti Tarybos narių susirinkimo priimamų sprendimų dėl ekspertų atrankos į ekspertų duomenų bazę skaidrumą (pavyzdžiui, sudaryti sąlygas nešališkiems Kultūros ministerijos skirtiems atstovams stebėti Tarybos narių susirinkimo sprendimų priėmimo dėl ekspertų atrankos į ekspertų duomenų bazę procesą), nustatytas papildomas kontrolės priemones nurodyti Ekspertų atrankos apraše (5 punktas).

10.4. Koreguoti ekspertų pirkimo viešojo konkurso būdu sąlygas, įvedant visus reikalingus pasiūlymo vertinimo kriterijus kiekvienai paraiškų kategorijai atskirai. Jei rekomendacijos įgyvendinimui būtų poreikis didinti didžiausią leistiną ekspertų, vertinančių projektų ir stipendijų paraiškas, skaičių, nustatytą kultūros ministro, siūlome su šiuo prašymu argumentuotai kreiptis į Kultūros ministeriją (6 punktas).

10.5. Papildyti Ekspertų atrankos aprašą jame aiškiai aprašant antrąjį ekspertų atrankos etapą (neskelbiamus supaprastintus pirkimus) (7 punktas).

10.6. Į nešališkumo deklaracijos ir Tarybos narių pranešimų dėl nusišalinimo formas įtraukti sąlygas, kad ekspertas turi nusišalinti nuo visų darbovietės, kurioje dirba, pateiktų projektų vertinimo; svarstyti nusišalinimo nuo asociacijų, kurių nariais ekspertai yra, galimybę ir pagal aplinkybes taikyti (10 punktas).

10.7. Užtikrinti, kad ekspertai informuotų Tarybą apie jų anketose pasikeitusius duomenis, o Tarybos interneto svetainėje patalpinti Tarybos narių gyvenimo aprašymai būtų nuolat atnaujinami pasikeitus informacijai (11 punktas).

10.8. Tarybos narių susirinkimo protokoluose plačiau komentuoti sprendimus, nurodant išsakytus argumentus, nuomones, svarbias diskusijas ir užtikrinti aktyvesnį ekspertų dalyvavimą posėdžiuose, kai priimami sprendimai dėl sričių projektų finansavimo (12 punktas).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktus tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo ištirti, ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV- 559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių 53 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus administracinio teisės akto priėmimu suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus. Todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas).

2. Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios pareigą individualų administracinį teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

2.1. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jeigu tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

2.2. Teismas sutinka, jog Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktai tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, yra pagrįsti neaiškiais ekspertų vertinimais, kurie (vertinimų lentelės) apskritai buvo neviešinami, o pateikiami tik pareikalavus suinteresuotiems subjektams (žr. Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamento, netekusio galios 2016 m. rugpjūčio 30 d., 35¹ punktą), taip nepagrįstai apsunkinant jų teisminės gynybos galimybę. Bendro pobūdžio vertinimai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), nepateikiant kiekvieno eksperto vertinimo lentelės, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad administraciniai aktai būtų pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Poziciją, kad neviešinamomis ekspertinėmis išvadomis negalima grįsti administracinių aktų, ne kartą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2155-520/2016, 2017 m. sausio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-918-520/2017). Vadinasi, Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktai tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, naikintini, kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3. Teismas pasisako ir dėl ekspertų šališkumo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-802-934/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16996-2015-8), iškeltoje dar 2015 m. gegužės 13 d., vienas iš ekspertų, t. y. V. B., buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Lietuvos dizainerių sąjunga buvo atsakovė. Taigi, esant oficialiam teisminiam ginčui teisme, kuomet tiek Lietuvos dizainerių sąjunga, tiek minėtas ekspertas dalyvavo teismo procese, ekspertas negalėjo būti laikomas nešališku, nagrinėjant Lietuvos dizainerių sąjungos paraiškas. Todėl dar ir šiuo aspektu skundžiamo sprendimo (nurodyta apimtimi) negalima laikyti pagrįstu objektyviomis ekspertinėmis išvadomis (objektyviais vertinimais).

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundas tenkintinas iš dalies, o Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktai tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, naikintini.

5. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji gali raštu pateikti patirtų išlaidų pagrindimą ir detalizavimą per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Administracinės bylos Nr. eI-700-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02701-2016-2) dalį dėl reikalavimo ištirti, ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV- 559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių 53 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 daliai tiek, kiek pakeičia individualaus administracinio teisės akto priėmimu suinteresuoto asmens informavimo būdą ir terminus, nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2. Pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1LKT-60(1.2) 2.7, 2.12 ir 2.14 punktus tiek, kiek buvo nuspręsta neskirti Lietuvos dizainerių sąjungai finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.