- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-1005-172-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Stasys Punys, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Teiseja Regina Gudiene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.9.; 2.1.6.2.; 1.1.8.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2007 m. lapkricio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams ir keturiems menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 dalimis, paskirta bausme subendrinta dalinio sudejimo budu su 2007 m. balandžio 26 d. Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su 2006 m. kovo 15 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei su 2007 m. gegužes 4 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu (pakeistu 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) skirta bausme ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. P. nuteistas už tai, kad 2007-02-04, apie 16.20 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, prie Laisves pr. 125 pastato, Vilniuje, t.y. viešoje vietoje, ižuliais veiksmais demonstruodamas nepagarba aplinkiniams, be jokios pagristos priežasties smoge ne mažiau kaip tris smugius nukentejusiajam A. B. i veida, tuo padarydamas jam paviršinius epidermio nubrozdinimus dešinio smilkinio ir dešinio skruosto srityje bei kraujosruvas akiu vokuose su paviršine žaizda kaires akies viršutiniame voke. Šiais savo veiksmais R. P. sutrikde visuomenes tvarka bei rimti ir padare nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o nuosprendžio dali, kuria paskirta bausme subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, panaikinti. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausme, neivertino visu reikšmingu bylai aplinkybiu, tame tarpe ir jo šeimynines padeties. Vien tik aplinkybe, kad apeliantas praeityje ne karta buvo teistas, nesudaro pagrindo skirti vieneriu metu laisves atemimo bausme. Apelianto nuomone, teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jog pastarasis prisipažino padares nusikaltima ir atskleide jo padarymo aplinkybes. Pažymi, jog teismas nepagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe apsvaigima nuo alkoholio. Jo manymu, 0,78 promiliu girtumas neturejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat nurodo, kad ne jis pradejo konflikta, pats nukentejusysis išprovokavo, o jis tik gynesi. Teismas nuosprendyje pažymejo, kad apeliantas neatsipraše nukentejusiojo. Apelianto manymu, nukentejusysis taipogi turejo pripažinti, kad pasielge neteisingai, todel jis ir neketina pastarojo atsiprašyti. Teismas, skirdamas bausme, neivertino, kad apeliantas tuo metu dirbo dviejuose darbovietese, turi šeima, vieneriu metu sunu, pensininke invalide motina. Apeliantas pažymi, jog ne jis pradejo konflikta, todel prašo teismo sušvelninti jam paskirta bausme.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – R. P. anksciau teistas 5 kartus, tame tarpe ir už analogiška nusikaltima, nusikalstama veika padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu. Teismas, skirdamas bausme, atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (nesunkus) ir padarymo buda – nusikalstama veika padare ypatingai ižuliais veiksmais, t.y.: panaudodamas fizini smurta, del ko buvo sutrikdyta nukentejusiojo sveikata. Teismas ivertino ir aplinkybe, kad nuteistasis nukentejusiojo neatsipraše. Be to, R. P. daug kartu baustas administracine tvarka. Ivertinus nuteistojo asmenybe, teiseju kolegija daro išvada, kad jis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti.
Pirmosios instancijos teismas, ivertines, kad nuteistasis iš ankstesniu teistumu išvadu nepadare, nes ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, pagristai parinko sankcijoje už padaryta nusikalstama veika griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, kuris siekia BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmes vidurki. Todel apeliacinio skundo argumentas, kad teismo paskirta vieneriu metu laisves atemimo bausme yra per griežta, atmestinas kaip nepagristas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, t.y., kad nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio. Atsižvelgta ir i tai, kad byloje kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažines jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, jog jis prisipažino padares nusikaltima ir atskleide jo padarymo aplinkybes, ir be pagrindo pripažines jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, jog nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio, paskyre per griežta bausme, yra nepagristas.
Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme aplinkybes - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame istatyme numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis – lengvina kaltininko atsakomybe tik kai yra abi kartu. Kaltininko prisipažinimas pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažista padares nusikalstama veika, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas nepripažino netgi esminiu teismo nustatytu bylos aplinkybiu (teige, jog muštis pradejo siekdamas apsiginti nuo nukentejusiojo, nurode, jog ivykio metu buvo blaivus), bande kalte versti paciam nukentejusiajam, kaltindamas ji konflikto inicijavimu, tokius parodymus teko paneigti kitais irodymais (liudytoju, nukentejusiojo parodymais, asmens testo alkoholiui protokolu) ir butent jais gristi nuosprendi. Todel pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad kaltinamojo prisipažinimas yra nenuoširdus, formalaus pobudžio. Kolegijos nuomone, tokia apylinkes teismo išvada teisinga, nes R. P. ir apeliaciniame skunde nurodo, jog muštis pradejo tik todel, kad stengesi apsiginti, konflikto iniciatorius, provokatorius buvo nukentejusysis, todel atsiprašyti nukentejusiojo net neketina. Taciau iš bylos matyti, kad konflikto, del kurio nežymiai buvo sutrikdyta nukentejusiojo A. B. sveikata, iniciatorius buvo ne nukentejusysis. Ivykio metu A. B. neatliko veiksmu, kurie butu išprovokave R. P. tycia padaryti jam nežymu sveikatos sutrikdyma. Nurodytos aplinkybes suponuoja teismui išvada, kad kaltinamasis kaltes del padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir nepripažista, del savo poelgio nesigaili, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nepripažino R. P. tariamo prisipažinimo padarius nusikaltima kaip atsakomybe lengvinancia aplinkybe.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino R. P. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, jog jis nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio. Kolegija pažymi, kad ši aplinkybe pripažistama atsakomybe sunkinancia tuo atveju, jeigu kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis asmens testo alkoholiui protokolu, pagristai konstatavo, kad R. P. nusikaltima padare del apsvaigimo nuo alkoholio (jam nustatytas 0,78 promiliu girtumas).
Teismo nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel mažinti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo. Be to, paskirta bausme BK 63 str. 4 ir 9 d. pagrindu tinkamai subendrinta su 2007 m. balandžio 26 d. Vilniaus m. 2 apylinkes teismo ir su 2007 m. gegužes 4 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo (pakeistu 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmemis, ir nuteistajam palankesniu – dalinio sudejimo budu.
Švelninti bausme del to, kad apeliantas turi šeima, mažameti vaika ir pensininke invalide motina, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo R. P. apeliacini skunda atmesti.