- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- I-1286-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02305-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr.49-2781 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas prie LR TM) 2017 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2S-6415.
Pareiškėjas skunde (b. l. 6-10) nurodė, jog skundžiamu nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda už pareigūnų nurodymų nevykdymą, nes jis atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų aptikimo. Šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriui, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas. Tvirtino, kad skundžiamu nutarimu drausminė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nes pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Pagal galiojančius teisės aktus būtinoji medicinos pagalba suimtajam arba arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. reglamentuota, jog paciento privatus gyvenimas neliečiamas. Minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatos draudžia rinkti duomenis apie asmens sveikatą nesant to asmens sutikimo. Pareiškėjas tvirtino, jog narkomanija yra liga. Šlapimo mėginyje esantys duomenis priskirtini prie jo sveikatos būklę apibūdinančios informacijos, t.y. ištyrus šlapimą galima nustatyti pareiškėjo sveikatos būklę bei gyvenimo faktus, o tai yra konfidenciali informacija. Nagrinėjamu atveju pareigūnų noras rinkti informaciją apie pareiškėjo sveikatą (siekis išsiaiškinti, ar jis serga narkomanija ar ne) patenka į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reguliavimo sritį, o tai reiškia, kad pareiškėjas turi pasirinkimą leisti, ar atsisakyti leisti rinkti informaciją apie jo gyvenimo faktus. Kadangi pareiškėjas nepageidavo teikti informaciją apie savo gyvenimo faktus ir sveikatos būklę, todėl pagrįstai atsisakė Alytaus PN pareigūnams teikti šlapimo mėginį tyrimams. Nurodė, jog pareigūnai, versdami jį atskleisti informaciją apie jo gyvenimo faktus bei sveikatos būklę, savavališkai kišosi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą viršydami savo įgaliojimus ir tuo pažeidė Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas.
Pažymėjo, jog patikrinimui jis buvo iškviestas be jokios priežasties, pareigūnai, versdami jį teikti šlapimo mėginį, nepaaiškino, kuo vadovaujantis pareiškėjas turėtų tai daryti, be to, nebuvo pagrindo tokių veiksmų atlikimui, nes pareiškėjas nebuvo pastebėtas įtartinai atrodantis ar galimai apsvaigęs, nebuvo padaręs jokio nusikaltimo ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Pabrėžė, kad testavimui buvo iškviestas į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas, tačiau atlikti testą jam pasiūlė medicininio išsilavinimo neturintys Alytaus PN pareigūnai, todėl atsisakė pasitikrinti ir dėl to, jog nesutiko, kad jo sveikatą tirtų medicininio išsilavinimo neturintys asmenys. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie LR TM, priimdamas 2017 m. spalio 23 d. raštą Nr.2S-6415, rėmėsi Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas), 23 punktu, pagal kurį pareigūnas, nustatęs, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka įformina įstatymuose nustatyto režimo pažeidimą. Šis Aprašas pagal teisės aktų hierarchiją yra žemesnės teisinės galios nei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, draudžiantis rinkti duomenis apie asmens sveikatą be jo sutikimo bei Konstitucija, kurios 22 straipsnis draudžia rinkti duomenis apie asmens sveikatą nesant teismo sprendimo leidžiančio tai daryti, todėl prašo teismą kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant nustatyti, ar Aprašo 23 punktas neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundo nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 24–28), kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.49-2781 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 15.25 val. pareiškėjas atvykęs į atskiro lokalinio sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų patikrinimo. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Nurodė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo besąlygiškai vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus. BVK 110 str. imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai, tarp jų ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjo atsisakymas vykdyti pareigūnų reikalavimus buvo pakankamas pagrindas vadovaujantis BVK 142 straipsniu skirti pareiškėjui nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 49-2781 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo pareiškėjui S. R., už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – vienam mėnesiui uždrausta pirkti maisto produktus (b. l. 14, 37). Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 15.25 val., atvykęs į atskiro lokalinio sektoriaus SPT patalpas, kategoriškai atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų atlikimo. Nuteistajam buvo išaiškinta nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas arba apsvaigimas, teisiniai padariniai. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 18 d. skundu minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, tačiau 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2S-6415 jo skundas netenkintas (b. l. 15–16, 42–43).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai.
BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam BVK 110 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 15.25 val. atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų atlikimo (toliau –šlapimo mėginys). Pareiškėjas nurodė, kad pateikti šlapimo mėginį atsisakė, nes atlikti testą jam pasiūlė medicininio išsilavinimo neturintys Alytaus PN pareigūnai, tvirtino, kad patikrinimui jis buvo iškviestas be jokios priežasties, nebuvo pagrindo tokių veiksmų atlikimui, nes pareiškėjas nebuvo pastebėtas įtartinai atrodantis ar galimai apsvaigęs, nebuvo padaręs jokio nusikaltimo ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – Aktas) surašymas.
Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (toliau – pareigūnai). Akivaizdu, kad pagal minėtą Aprašo normą reikalavimo pareigūnams, atliekantiems kalinamųjų asmenų kontrolę ir patikrinimus dėl narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo, turėti medicininį išsilavinimą nėra nustatyta.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad surašant pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. J.64-856 dalyvavę pareigūnai yra išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (b. l. 40–41, 58–60), todėl, darytina išvada, kad pareiškėjo patikroje dalyvavę pareigūnai atitiko Aprašo 3 punkto reikalavimus.
Pagal Aprašo 5 punkto nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: 6.1. iš burnos sklinda alkoholio kvapas; 6.2 neadekvati elgsena; 6.3 nerišli kalba; 6.4 nekoordinuoti judesiai.
Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo nuspręsta atlikti pareiškėjo šlapimo tyrimą, nes jis buvo dirglus (b. l. 57).
2017 m. rugsėjo 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. J.64-856 požymiai, iš kurių būtų galima įtarti alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kurie nustatyti Aprašo 6 punkte, nenurodyti, išskyrus tai, kad pareiškėjas buvo dirglus, tačiau, teismo vertinimu, šio požymio užfiksavimas, kuris apibūdina vien nuotaiką, nepatvirtina atlikti šlapimo tyrimą pagrindo.
Alytaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektorius J. L. 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešime Nr. 7.39-4866 pranešė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. 15.25 val. nuteistasis S. R., 90 brg., atvykęs į atskiro lokalinio sektoriaus SPT patalpas kategoriškai atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų aptikimo. Nuteistajam buvo išaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas arba apsvaigimas, teisiniai padariniai (b. l. 38). Minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta nė vieno požymio, įtvirtinto Aprašo 6 punkte. Liudytoju į bylą šaukiamas pareigūnas J. L. neatvyko, prašė vadovautis jo rašytiniais parodymais, nes turi skubiai išvykti (b. l. 63).
Darytina išvada, jog atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjo patikra buvo inicijuota, esant bent vienam Aprašo 6 punkte nustatytų požymių, todėl teismo nuomone, inicijuojant pareiškėjo patikrą, buvo pažeistas Aprašo 6 punktas.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, todėl pareiškėjo patikros inicijavimas, nenustačius bent vieno Aprašo 6 punkte nustatytų požymių, negali būti laikoma teisėta pareigūnų veikla, o padarytas pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, neturinčiu lemiamos reikšmės priimto skundžiamo nutarimo skyrimui ir pagrįstumui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus nustatytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad priimant skundžiamą Alytaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr.49-2781 buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų galimai padaryto pažeidimo aplinkybių įvertinimą bei priimto nutarimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas - Alytaus pataiso namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr.49-2781 ir Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. spalio 23 d. raštas Nr. 2S-6415 panaikintini.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Aprašo 23 punkto atitikties Konstitucijos 22 straipsniui, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2016 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokio pagrindo nenustatyta.
Dėl ginčo santykiams taikytino Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, pastebėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas reglamentuoja teisinius santykius tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų. Taigi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo yra taikomi teisiniams santykiams tarp nurodytų specialių subjektų, todėl nagrinėjamoje byloje šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos, nes ginčo situacija nepatenka į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reglamentavimo sritį, t.y. ginčas yra kilęs ne tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų ar sveikatos priežiūros įstaigos, o tarp nuteistojo ir pataisos namų pareigūnų siekiant nustatyti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, specialiame teisės akte (Apraše) nustatytų reikalavimų ir procedūros požiūriu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus pataiso namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr.49-2781 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2S-6415.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.