Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-955-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
1S-955-337/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-955-337/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. L. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria įtariamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keturiolikos dienų terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. įtariamas tuo, kad jis 2014-11-05, apie 19 val. 50 min., viešoje vietoje – šalia prekybos centro „I.“, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų, tuo metu ten susirinkusių žmonių akivaizdoje, žodinio konflikto su Z. U. metu sukėlė muštynes, kurių metu skėsčiojo rankomis, sudavė smūgius rankomis Z. U. ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - jį padegant, 2014 m. lapkričio 6 d., apie 3 val. 5 min., atvažiavęs prie Z. U. priklausančio sodo namo, esančio, adresu SB „K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia jį padegė, tačiau namas neužsidegė, apdegė tik lauko siena, nes laiku atvyko ir pastebėjo apsaugos darbuotojai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2014 m. lapkričio 7 d., apie 4 val. 31 min., atvažiavęs prie Z. U. priklausančio sodo namo, adresu SB „K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčią jį padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino Z. U. priklausantį turtą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 11 d., apie 4 val. 13 min., atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kieme stovinčio D. B. priklausančio automobilio „Lexsus RX 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 80000 litų, jį padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino D. B. priklausantį turtą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keturiolikos dienų terminui.

Įtariamojo V. L. gynėja advokatė K. Rutkauskienė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį bei prašo ją panaikinti. Tvirtina, jog teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, kadangi byloje nėra duomenų, jog V. L. yra pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nurodo, kad nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaujantis LR BPK 121 str. 2 d. privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų teismas nenurodė ir byloje jų nėra.

Taip pat tvirtina, jog motyvuodamas kardomosios priemonės paskyrimo pagrindus teismas nenurodė, kokie bylos duomenys leidžia manyti, jog V. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, o kurie – kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad V. L. turi pastovią gyvenamąją vietą, nors nevedęs, tačiau teismų praktikoje šeiminiais ryšiais yra pripažįstama ne tik registruota, bet ir faktinė santuoka, o jis daug metų gyvena su J. Č., kartu augina nepilnametį vaiką, dėl skydliaukės sutrikimo ir širdies ligų pastoviai vartoja vaistus, byloje nėra jokių duomenų, jog jis ruoštųsi bėgti ar slėptis. Nors praeityje V. L. ir teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės, pasak gynėjos, leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso tikslai, gali būti pasiekti V. L. skiriant ir švelnesnes (viena ar dvi) kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam V. L. paskirta pagrįstai.

BPK 121 str. 2 d. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų Z. U., D. B., liudytojo K. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, 2014-11-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole, 2014-11-12 iš „I.“ pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje CD, 2014-11-06 ir 2011-07 aktuose dėl kilusio gaisro, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, taip pat ir apylinkės teismas, paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę, suimtojo kaltės bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų juridinio vertinimo klausimų nesprendžia. Šiuos klausimus spręs pirmosios instancijos teismas, kuomet baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje bus išnagrinėta iš esmės. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms įtariamojo gynėjos skundo argumentai, susiję su V. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacija, paliekami nenagrinėti. Kaip, beje, ir skundo argumentai dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesnėmis, kadangi tai nepriklauso skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai.

Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam V. L. paskirta nustačius BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Teismui skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. yra padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms bei už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas V. L. kardomąją priemonę – suėmimą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įtariamasis yra teistas, nedirba, taigi neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat nėra susijęs šeiminiais ryšiais su gyvenamąją vieta. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, jog įtariamasis ne tik praeityje yra teistas, tačiau naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs praėjus vos pusmečiui po apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikaltimo, susijusio su kitų asmenų turtinėmis teisėmis bei interesais, padarymą, priėmimo. Be to, net dvi iš įtariamajam inkriminuojamų veikų patenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Taigi, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, nusikalstamų veikų kiekis, pobūdis bei pavojingumas, net ir atsižvelgus į tai, kad V. L., kaip tvirtina gynėja, praeityje teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismui suteikė pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad įtariamojo gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog V. L. turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje su J. Č., su kuria kartu augina nepilnametį vaiką, nepaneigia nustatytų suėmimo taikymo pagrindų bei negali būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės V. L. panaikinimui. Gynėja taip pat tvirtina, jog dėl skydliaukės sutrikimo ir širdies ligų V. L. pastoviai vartoja vaistus, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad įtariamasis negali būti laikomas suėmime dėl minimų sveikatos sutrikimų, todėl yra atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju be nurodytų teisių suvaržymo, būtų neįmanoma suimtojo atžvilgiu pasiekti BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Šiuo metu taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo. Be to, kardomoji priemonė įtariamajam paskirta tik keturiolikos dienų terminui bei dėl tolesnės jos taikymo būtinybės spręs ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam V. L. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei būtinybei taikyti šią kardomąją priemonę, nutartis priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo V. L. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas