Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, Agnei Vaičiulytei, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pensininko, administracinė tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A., 2014-07-01 apie 18.00 val., S.Stanevičiaus g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimą ir tokiose R. A. veiksmuose įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis buvo apgadintas svetimas automobilis, tai įvyko pasak R. A., dėl jo neatidumo. Pasak R. A., pravažiuodami automobiliai vienas kitą kliudė šoniniais veidrodėliais. Išlipus iš automobilio vyko pokalbis su kitu vairuotoju, iš jo elgsenos R. A. suprato, kad materialinė žala nėra žymi, jam pretenzijų nereiškė, todėl ir išvažiavo. Papildomai nurodė, kad nuo smūgio automobilio „Toyota“ šoninis veidrodėlis buvo kiek užsilenkęs. Iš įvykio vietos tyčios pasitraukti jis neturėjo, apgadinimai buvo nežymūs.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavus iš Vilniaus m. OVS pranešimą apie eismo įvykį buvo nuvykęs į S.Stanevičiaus g., Vilniuje, kur į atvykusius policijos pareigūnus kreipėsi apgadintos transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas (kartu buvo moteris), kuris paaiškino, jog važiuodamas neprasilenkė su kitu automobiliu bei apgadino išorinį šoninį veidrodėlį. Po įvykio automobilis „Audi 80“ sustojo, vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio, pasak J. S., apgadinto automobilio vairuotojas (kaip vėliau nustatė jo tapatybę – G. V.) sakė šiam asmeniui apie apgadinimą, rodė apgadinimų žymės. Vyko pokalbis dėl žalos atlyginimo, tačiau „Audi 80“ vairuotojas netrukus išvažiavo iš įvykio vietos.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad vairavo automobilį „Toyota“ ir važiavo S.Stanevičiaus g., ties pastatu Nr. 25, Vilniuje, toje kelio vietoje yra siauras pravažiavimas. Priešpriešais bevažiuojantis automobilis „Audi 80“ su šoniniu veidrodėliu kliudė G. V. vairuojamo automobilio šoninį veidrodėlį. Automobilio „Audi 80“ vairuotojas buvo išlipęs bei priėjęs, jam buvo pasakyta apie apgadinimą, liudytojas rodė apgadinimų žymes. R. A. su eismo įvykiu nesutiko, todėl skambinta Bendruoju pagalbos telefonu. Tai išgirdęs R. A. pasiūlė 100 litų atlygį ir išsiskirti. Pasak liudytojo, bendraujant su R. A., nuo „Audi 80“ vairuotojo sklido alkoholio kvapas. R. A. supratęs, jog iškviesti policijos pareigūnai išvažiavo iš įvykio vietos.

Liudytoja I. V. paaiškino, kad važiavo S.Stanevičiaus g. automobiliu „Toyota“, kurį vairavo liudytojas vyras G. V.. Bevažiuojant neprasilenkė su kitu priešais važiuojančiu automobiliu, įvyko šoninių veidrodėlių susidūrimas. Po susidūrimo teko kalbėti su „Audi“ vairuotoju, jam rodė apgadintą veidrodėlį. Kiek atsimena liudytoją, po kontakto šoninio veidrodėlio korpusas buvo nedaug išsiskleidęs, pats veidrodėlis nesudužo.„Audi“ vairuotojas nesutikus su įvykiu išvažiavo, jam išvažiavus buvo paskambinta į policiją.

Teismo vertinimu tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, kad 2014-07-01 apie 18.00 val. S.Stanevičiaus g. 25, Vilniuje eismo įvykį dėl savo neatidumo ir neatsargumo sukėlė R. A., kuris pravažiuodamas su kitu priešais važiavusių automobilių „Toyota“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasėkoje įvyko transporto priemonių šoninių veidrodėlių kontaktas. R. A. pasišalino iš įvykio vietos. R. A. neneigė, jog įvyko eismo įvykis. Liudytojai G. V. ir I. V. nurodė, jog po susidūrimo abu automobiliai sustojo, R. A. buvo priėjęs arčiau bei apžiūrėjo apgadinimą. Po įvykio R. A. siūlė tartis, pasak liudytojo, buvo siūlomas 100 litų atlygis, bei nekviesti policijos pareigūnų. G. V. atsisakius, R. A. sėdo ir išvažiavo. Pažymėtina, kad tokie liudytojų parodymai atitinka jų rašytam pirminiam paaiškinimui. Kaip seka iš tyrimo medžiagos (b.l. 22), yra užfiksuoti tokie automobilio „Toyota“ apgadinimai – apgadintas šoninis veidrodėlio korpusas, stiklas nėra sudužęs. Teismo vertinimu, R. A. sustojęs bei priėjęs prie apgadinto automobilio „Toyota“ matė apgadinimų žymes, suprato, jog šie apgadinimai atsidaro dėl jo neatsakingų veiksmų, tačiau nepasiliko įvykio vietoje bei pasišalino. Pažymėtina, kad liudytojas J.S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog R. A. kalbėjo su „Toyota“ vairuotoju bei siūlė tartis dėl šio įvykio. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno parodymais teismui pagrindo nėra, kad šis liudytojais būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su R. A. nenustatyta, pats R. A. tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

R. A. veiksmai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad R. A. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilio „Toyota“ šoninis veidrodėlis, žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei teisės pažeidimą padarę asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, R. A.administracinėmis nuobaudomis nėra baustas, neteistas, yra pensininkas.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. A. paskirtos didelės baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) rūšies jam neskirti bei mažinti piniginės baudos dydį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.,130 str. 1 d., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 500 (penkių šimtų) Lt (144 eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.