- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 1S-112-875/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Zigmas Kavaliauskas, Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Laisvydo Zederštremo,
išnagrinėjusi kaltinamojo T. Š. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 11 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. kaltinamas tuo, kad panaudodamas peilį pagrobė svetimą turtą – 2019 m. vasario 10 d., „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. Š. laikant rankoje peilį ir pridėjus jį taksi vairuotojui E. P. prie krūtinės, mojuojant peiliu, reikalavo iš nukentėjusiojo E. P. duoti alkoholio butelį, o D. Š. peiliu sudavus du smūgius peiliu E. P. į dešinį petį, taip padarant nukentėjusiajam E. P. dvi durtines-pjautines žaizdas dešinio žasto srityje su deltinio raumens sužalojimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to nukentėjusiajam E. P. stengiantis juos nuvyti nuo automobilio, T. Š. atidarius automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, D. Š. iš bagažinės pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės alkoholio (brendžio) butelį, priklausantį E. P., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2019 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2019 m. birželio 19 d. kaltinamojo T. Š. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavė Telšių apylinkės teismui, kuris 2019 m. birželio 20 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. gegužės 11 d., to paties teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Skundžiama Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi T. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dar 2 mėnesiams nuo 2019 m. liepos 11 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis T. Š. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Skunde kaltinamasis nurodo, jog teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis gali slėptis ar bėgti nuo prokuroro, teismo, be to, teismas nemotyvavo savo išvados, kad jis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus. Mano, kad teismas spręsdamas dėl suėmimo pratęsimo neturėjo vadovautis tik kaltinamojo ankstesniais teistumais. Kaltinamasis prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, į tai, kad jo šeimai reikia finansinės ir moralinės jo pagalbos, jis rūpinasi savo vaiku, turi mokėti alimentus. Be to, sušvelninus kardomąją priemonę pažada įsidarbinti.
Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo T. Š. gynėjas prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daroma išvada, kad bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo E. P. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų (G. K., J. G.) parodymai, iš dalies pačių įtariamųjų parodymai (T. Š., D. Š.), įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, suėmimas kaltinamajam T. Š. pratęstas, nes nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, t. y. manant, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Skiriant ir pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju T. Š. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų, todėl aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, kad kaltinamasis T. Š., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad pasislėpimo tikimybę didina ir tai, kad T. Š. nors ir būdamas jauno amžiaus yra teistas net 5 kartus (teistas ir už turtinių nusikaltimų padarymą, ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kurios padarymu kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje), teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 163–184), jo atžvilgiu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 122a), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 185–191), jo socialiniai ryšiai silpni, nes yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 192, 193, 194). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. Š., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, taip pat jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad T. Š. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia tai, kad kaip jau minėta, jis anksčiau teistas ir už turtinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą ir už analogišką nusikalstą veiką, t. y. numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas T. Š., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių padarymo galimas suėmimo skyrimas, be to, T. Š. yra niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo atžvilgiu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl galima daryti išvadą, kad turtinių nusikaltimų darymas yra T. Š. pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.
Nors T. Š. savo skunde pažymi, kad būdamas laisvėje iškarto susirastų darbą, turi prisidėti prie savo šeimos išlaikymo, yra jauno amžiaus, apygardos teismas pažymi, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo taikymo ir pratęsimo pagrindų ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą ar keitimą šiais motyvais. Kaltinamojo T. Š. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, analogiškų nusikalstamų veikų darymas), jo tvirtų socialinių ryšių nebuvimas (nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje), kaltinamojo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas (inkriminuojama nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veikos galimai padaryta bendrininkaujant) leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam T. Š. skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
Taigi, šiuo atveju kaltinamojo T. Š. teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principų, toks teisių suvaržymas yra pateisinamas, nes be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.