Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Š., jo atstovui advokatui G. N.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau-institucija arba VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos I. M. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-06-18 institucija surašė Ž. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad atlikus operatyvų patikrinimą tarptautinėje meno kūrėjų asociacijoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nelegaliai dirbo apsaugos darbuotojai R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), įėjimo mokestį rinkusi U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), bei rūbininkė V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Asociacijos vadovas Ž. Š., leido dirbti šiems asmenims nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 42 str. 2 d., ir Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad pinigams už įėjimą apskaityti nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 7 punkto reikalavimus.

Institucijos atstovė paaiškino, kad Ž. Š. pažeidė administracinio nusižengimo protokole nurodytas teisės normas. Savanorystės įstatymas numato savanorių veiklos tvarką, t.y. turi būti atliekamas visuomenei naudingas darbas. Šiuo atveju tai buvo paslėpta nelegalaus darbo forma. Įrodyti atlygintinumo už darbą faktą nėra būtina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Š. su administraciniais kaltinimais nesutiko. Paaiškino, kad protokole nurodyti asmenys buvo savanoriai ir atliko darbus savanorystės pagrindu. Yra suburta savanorių grupė ir socialiniuose tinkluose, dalinamasi informacija kokiame renginyje reikalinga pagalba. Viešųjų renginių formatai būna skirtingi, asmenys patys pasirenka kur jiems įdomiau prisidėti savo darbu. Jis pats renginius organizuoja jau 15 metų, bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe ir buvo naudojama savanorių pagalba.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad byloje apklausti liudytojai parodė, kad nesitarė su Ž. Š. dėl atlyginimo, sutiko savanoriauti, nebuvo darbo grafikų. Asmenys galėjo pasirinkti kokiuose renginiuose dalyvauti. Todėl darbo sutartys ir nebuvo sudarytos, nes nebuvo tartasi dėl būtinųjų darbo sąlygų. Nėra jokių įrodymų apie apmokėjimą už darbą, savanoriavo neatlygintinai. Nagrinėjamojoje byloje renginys susijęs su menu, sudaro galimybę plėsti akiratį ir tai yra naudingas visuomenei darbas. Taip pat Ž. Š. nepažeidė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 7 punkto reikalavimų. To paties aprašo 33 punkte nurodytos išimtys, kuomet kasos aparatų nereikia, t.y. kai vyksta kultūriniai renginiai. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas Mindaugas Juška parodė, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes asmenys atliko konkrečias darbines funkcijas, jų veikla neatitiko savanorystės veiklos reikalavimų. Tai nebuvo visuomenei reikalingas renginys.

Liudytoja V. G. parodė, kad asociacijai (duomenys neskelbtini) savanoriauja nuo 2017 metų, nors nėra sudariusi rašytinės sutarties. Naktiniame klube (duomenys neskelbtini) savanoriauja kada gali, dirba rūbinėje nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Už savanorystę nėra mokama, tačiau gali dalyvauti renginyje nemokamai.

Liudytoja U. S. parodė, kad jos savanorystė vyksta klube (duomenys neskelbtini) Jos veikla bilietų pardavimas už įėjimą, pasitinka asmenis, patikrina ar yra pilnamečiai. Atlygio už darbą iš G. Š. nėra gavusi.

Liudytojas A. N. parodė, kad savanoriauja naktiniame klube apsaugos darbuotoju dažniausiai nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Savanoriauja dažniausiai penktadieniais ar šeštadieniais , kai paprašo. Atlyginimo už darbą negauna.

Liudytojas A. M. parodė, kad apie savanorystę sužinojo per pažįstamus asmenis. Savanoriauja naktiniame klube, gauna radijo ryšio stotelę.

Liudytojas K. P. parodė, kad padėjo G. Š. renginyje Kaune, padėjo įrengti salę, krėslus sustatyti. Yra savanorių grupė, renkasi kokiuose renginiuose dalyvauti.

Liudytojas R. L. parodė, kad padėjo Ž. Š. apie tris kartus surengti renginį. Ž. Š. nurodydavo ką reikia padaryti.

Liudytojas S. P. parodė, kad jį pasikvietė tvoreles uždėti, užtikrinti viešąją tvarką. Piniginio atlygio negavo.

Liudytojas J. M. parodė, kad Ž. Š. paprašė jo, kad surastų jaunimo savanorių. Jis pats dalyvauja tuose renginiuose, kuriuose jam įdomu.

Įvertinus šių liudytojų parodymus, jų rašytinius paaiškinimus, savanoriškos veiklos sutarčių turinį (b.l.19-24 ), susirašinėjimą socialiniame tinkle (b.l.56-71), pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos plėtros programų ir investicijų skyriaus informaciją apie Tarptautinės meno kūrėjų asociacijos (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į darbą su savanoriais (b.l.79) nustatytos aplinkybės, jog visi savanoriai susitarė su Ž. Š. atlikti tam tikrus konkrečius darbus be finansinio atlygio, jiems priimtinu laiku. Pažymėtina, kad savanorystės praktikoje savanoriai priimami tiek atlikti konkrečius darbus (dalyvauti konkrečiame projekte, organizuoti renginį ar atlikti tyrimą), bet ir atlikti nuolatinę funkciją (teikti pagalbą, konsultuoti, tvarkyti korespondenciją ir kt.).

2011-06-22 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 str. 1 d. apibrėžta, jog savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Šio įstatymo 6 str. apibrėžta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: 1) labdaros ir paramos fondai; 2) biudžetinės įstaigos; 3) asociacijos; 4) viešosios įstaigos; 5) religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; 6) tarptautinių visuomeninių organizacijų filialai, atstovybės; 7) politinės partijos; 8) profesinės sąjungos; 9) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos duomenų, Ž. Š. yra Tarptautinės meno kūrėjų asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, taip pat asociacija yra paramos gavėja nuo 2005-06-13. Be to, kaip matyti, institucijai buvo pateikti asociacijos įstatai, 2019-05-28 veiklos ataskaita už 2018 metus. Iš šių įrodymų nustatyta, kad asociacija pradėjo įgyvendinti tęstinius projektus, suorganizavo virtualią fotografijų parodą, organizavo visų metų muzikinius meninius renginius naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Taigi, konstatuotina, kad asociacija yra tinkamas savanoriško darbo organizavimo subjektas.

Byloje kyla ginčas ar asmenų veikla yra nelegalus darbas, reglamentuojamas darbo kodekso ar savanoriškas darbo organizavimas, reglamentuojamas civilinio kodekso normų.

Darbo sutarties požymiai formuluojami kaip pagrindinės sutarties šalių – darbuotojo ir darbdavio – pareigos. Viena svarbiausių darbdavio pareigų ir vienas pagrindinių darbo sutarties požymių yra darbo atlygintinumas. Negali būti pagal darbo sutarties teisinę formą atliekamų neatlygintinų darbų. Kitas darbo sutarties požymis, skiriantis ją nuo panašių civilinių sutarčių, yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Priešingai nei civilinės sutarties atveju, įsipareigojama atlikti ne konkrečius darbus, o tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Be to, darbuotojas įsipareigoja ne tik atlikti darbo sutartyje nustatytą darbo funkciją, bet ir privalo paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai, laikytis sutartyje ar jos priede nustatytų pareigybinių instrukcijų, todėl atlikdamas darbo funkcijas jis nėra savarankiškas. Jei nėra bent vieno iš aukščiau paminėtų požymių, tokių santykių negalima kvalifikuoti kaip darbo teisinių santykių, dėl ko darbo įstatymų reikalavimai tokiems santykiams nėra taikomi, kadangi nepatenka į darbo įstatymų reguliavimo sferą. Todėl teismas sutinka su Ž. Š. atstovo argumentu, kad darbo sutartys nebuvo sudarytos, nes nebuvo tartasi dėl būtinųjų darbo sąlygų.

Teismas nesutinka su institucijos atstovės argumentais, kad naktiniame klube vykę renginiai buvo komerciniai, neturėję jokios naudos visuomenei. Kaip paminėta anksčiau, 2011-06-22 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 str. 1 d. apibrėžta, jog savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visuomenei naudinga laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Todėl teismas sutinka su Ž. Š. ir jo atstovo argumentais, kad muzikiniai meniniai renginiai naktiniame klube yra jaunimo užimtumas, supažindinimas su kitais muzikiniais stiliais ir kt. Teismo posėdyje apklausti liudytojai savarankiško darbo naudą įžvelgė bendravimą su kitais asmenimis, plėsti akiratį, tai vieta, kuri „suburia jaunus idealistus „(b.l.4).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukia.

Ž. Š. surašytas protokolas ir dėl to, kad pinigams už įėjimą apskaityti nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ (toliau-aprašas) 7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą , numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, liudytojos U. S. parodymų, tiek atlikus patikrinimą 2019-04-13, tiek 2019-06-01 naktiniame klube (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta už įėjimą po 8 eurus. Liudytoja U. S. ,gavusi pinigus, uždėjo apyrankes (b.l.25). Apyrankėse nebuvo nurodyta serija, paslaugos kaina, nepažymėta kontrolės vieta, t.y. neišduodamas joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas. Šių aplinkybių šalys neginčija.

Byloje kyla ginčas, kad kasos aparatų įrengimas nėra būtinas, nes vyko kultūrinis renginys ir pagal aprašo 23.17punktą nereikalaujama įrengti kasos aparato ( kai ūkio subjektai parduoda prekes ar suteikia paslaugas vykstančių pramogų, sporto, kultūros renginių metu). Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes minimu atveju nebuvo išduotas joks pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas. Todėl Ž. Š. baustinas pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį.

Ž. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, todėl Ž. Š. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 160 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant minimalų dydį.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje ir skirti 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 19102532751.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.