Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D.Maratkanovo firmos „Maratkana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D.Maratkanovo firmai „Maratkana“ dėl žalos atlyginimo ir baudos priteisimo, tretieji asmenys – D. M. ir J. M. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. V. 2005-08-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo D.Maratkanovo firmos „Maratkana“ 35943,46 Lt statybos defektų ištaisymo nuostolius, 2000 Lt baudos pagal 2004-07-29 sutartį, 3500 Lt už statybos darbų defektų nustatymą ir akto surašymą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2004-07-29 su atsakovu D.Maratkanovo firma ,,Maratkana“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2004-10-30 atlikti statybos darbus 107200 Lt sumai pagal projektą statomame gyvenamajame (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyti darbai iki 2004-10-30 nei laiku, nei kokybiškai atlikti nebuvo. Pagal rangos sutartį buvo atlikta darbų viso už 65100 Lt. Kadangi darbai buvo atliekami nekokybiškai ir pažeidžiant statybos normas bei valstybinius standartus, buvo kreiptasi į Firmą ,,Tyrimai ir projektai“ dėl statybos defektų ir jų ištaisymo vertės nustatymo. Apie objekto apžiūros laiką atsakovui pranešta raštu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad monolitinis pamatų betonas nepakankamai sutankintas, byra, betone sudėta armatūra yra atvira, todėl, veikiant atmosferos drėgmei, ateityje bus pažeista korozijos, pamatai vertikaliai įtrūkę, gruntas pastato viduje neišlygintas, nesutankintas, išorinės sienos įrengtos, bet garažo sienų medžiaga neatitinka projekto, durų angų viršutinės altitudės taip pat neatitinka pateikto projekto, išorinėse sienose tarpai tarp blokelių viršija normatyvus, garažo sąrama nepakankamai surišta su sienomis, pertvaros įrengtos ant nepakankamai tvirtų pamatų, kadangi įrengtos ant supilto, nesutankinto grunto, ko pasekoje, nusėdus pertvarų pagrindams, atsirado horizontalūs, įstriži bei vertikalūs plyšiai pertvarose ties sąramomis bei pertvarų sandūromis su išorinėmis sienomis. Defektų ištaisymo vertė 19718 Lt. Su šiuo tyrimu atsakovas buvo supažindintas ir pripažino, jog defektų nustatymo darbai atlikti kvalifikuotai ir kompetentingai. Iki šiol atsakovas šio tyrimo išvadų neginčijo. Kadangi ištaisyti defektus jis atsisakė, jam buvo pateikta pretenzija, kurios atsakovas nepripažino ir savo raštu pareikalavo, jog ieškovė priimtų atliktus darbus ir pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktą, patvirtinantį, kad visi darbai atlikti kokybiškai ir laiku. Atsakovas, ieškovei nežinant ir nesusitarus, bandė šalinti padarytus statybos darbų defektus, mėgindamas juos paslėpti. Ieškovė dėl darbų atlikimo kreipėsi į UAB ,,Arinstata“, kuri pagal nustatytų defektų ištaisymo vertės nustatymo 2005-08-04 aktą Nr.05-15-1 atliko aptiktų ir nustatytų defektų šalinimo darbus už 19717 Lt sumą. Kadangi vidaus sienos buvo pastatytos nekokybiškai ir negalėjo būti eksploatuojamos, nes kėlė pavojų sugriūti, jos buvo nugriautos ir pastatytos naujos. Šių atsakovo padarytų statybos defektų ištaisymo darbai kainavo dar 16225,46 Lt. Kadangi statybos darbai pagal rangos sutartį laiku ir kokybiškai iki 2004-10-30 atlikti nebuvo, o defektai tinkamai nepašalinti, atsakovas pagal 2004-07-29 rangos sutarties sąlygas privalo atlyginti nuostolius, susijusius su statybos darbų defektų šalinimu ir sumokėti 2000 Lt baudą (CK 6.665 str. 3 d.). Taip pat atsakovas privalo padengti defektų nustatymo darbų kainą 3500 Lt.

Atsakovas D.Maratkanovo firma ,,Maratkana“ su ieškiniu nesutiko, prašė pripažinti juridinį faktą, kad ieškovė priėmė faktiškai atliktų darbų rezultatą už 35100 Lt, ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį buvo atlikti darbai už 65100 Lt, nors visų planuotų darbų finansavimo apimtis buvo 107200 Lt. Pagal sutartį užsakovei (ieškovei) avansu sumokėjus už kiekvieno etapo numatytus konstruktyvus, atsakovas (rangovas) atlieka to etapo darbus ir pateikia užsakovui pažymą apie atliktus darbus, kuriuos užsakovas privalo priimti su išlygomis ar be jų ir sumokėti už sekančio etapo darbus, neprarasdamas teisės per garantinį terminą reikšti pagrįstus reikalavimus dėl darbų trūkumų. Ieškovė pastoviai pažeidinėjo ne tik šį įpareigojimą, bet ir jos pačios pasirašytą sutartį: nepasirašė iki 2004-09-15 atliktų pirmo etapo darbų akto; antro etapo, tai yra antžeminės dalies, darbų finansavimą atliko netinkamai, dalimis ir pavėluotai (2004-08-31 – 11000 Lt ir 2004-10-05 – 28700 Lt). Esant nesavalaikiam finansavimui, CK 6.656 straipsnis suteikia rangovui sulaikymo teisę, kas šiuo atveju, esant etapiniam darbų atlikimui, reiškia to etapo faktiškai finansuotų darbų perdavimo sulaikymą ir nefinansuotų darbų sustabdymą, kas savo ruožtu sukėlė ir nesavalaikį galutinio darbo rezultato perdavimą 2004-11-21, nors pagal statybos darbų žurnalą darbai buvo užbaigti dar 2004 m. spalio pabaigoje. Ieškovė atsisakė finansuoti stogo darbus, dėl ko sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi. Gavusi 2004-11-21 visų atliktų statybos darbų aktą, užsakovė neorganizavo darbų priėmimo, nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir jų atitikties projektui ir nuo šios dienos nutraukė visus ryšius su atsakovo įmone. Tokiu būdu ieškovės konkliudentiniai veiksmai bei sutarties esmė rodo, jog ieškovė atliktus darbus faktiškai ir be išlygų priėmė. Tuo pačiu jai perėjo ir sutarties atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.682 str. 1 d.). Tokia rizika pereina užsakovei net ir nepriėmus darbų pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalį. Taip pat statybų metu pagal ieškovės atkaklų reikalavimą buvo panaudotas gruntas charakteristikomis nepilnai atitinkantis savo funkcijas. Firmos „Tyrimai ir projektai” 2005-04-29 tyrimo akte užfiksuotiems trūkumams atsirasti turėjo didelės reikšmės tai, kad statomas gyvenamasis namas Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. visą rudenį ir žiemą iki pat 2005 m. pavasario stovėjo be stogo, angų aptvėrimo konstrukcijų ir šildymo, o namo konservavimui bei apsaugai nuo atmosferos poveikių nebuvo skirtas joks finansavimas. Tai įrodo pačios užsakovės kaltę ir kartu pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalies atleidžia rangovą nuo atsakomybės dėl nustatytų per garantinį terminą defektų. Nepaisant to, susipažinęs su Firmos „Tyrimai ir projektai” tyrimu ir turėdamas pareigą pagal sutartį bei CK 6.665 straipsnio 1 dalies l punktą neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą laiką, atsakovas 2005-06-08 atliko defektų šalinimą, apie kuriuos 2005-06-08 informavo ieškovę. Be to Firmos „Tyrimai ir projektai” atliktas tyrimas negali būti pripažintas ekspertize, kadangi jis nebuvo paskirtas teismo, o tai reiškia, kad tyrimo aktas neturi didesnės įrodomosios galios ir tėra vienas iš privačių rašytinių įrodymų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D.Maratkanovo firmos ,,Maratkana“ ieškovei J. V. 35943,26 Lt žalos atlyginimui, 3500 Lt išlaidų už ekspertizę ir 3322 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo iš esmės dėl atsakovo atliktų statybos darbų kokybės ir nustatytų defektų pašalinimo vertės. Atsižvelgęs į tai, kad rangos sutartis buvo sudaryta dėl namo statybos, o rangos sutartis sudaryta tarp juridinio asmens - verslininko, kurio viena iš veiklos rūšių yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, ir fizinio asmens – ieškovės, kurios užsakyto atlikti darbo rezultato (individualaus gyvenamojo namo) paskirtis - tenkinti ieškovės ir jos šeimos poreikius, teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis, kuriai taikytinos vartojimo rangos sutarčių taisyklės. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl viso namo (pamatų, sienų ir stogo) statybos ir ieškovė jos nurodytus statybos defektus pastebėjo statybos objekto atskirų konstruktyvų statymo metu, o tai reiškia, kad ieškovės nurodyti defektai buvo pastebėti nesant galutinio darbo rezultato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog tokiu atveju taikytinos CK 6.680 straipsnio nuostatos. Teismas laikė, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į ekspertizės nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovui tenka atsakomybė už netinkamą grunto sutankinimą ir dėl netinkamo grunto įrengimo atsiradusių defektų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dėl ieškovės kaltų veiksmų - reikalavimo naudoti netinkamą gruntą, nors jis turėjo įspėti ją, kad reikalinga kita įranga ir kitos technologijos įrengti pagrindą, kadangi toks ieškovės suklaidinimas neatleidžia atsakovo - verslininko statybininko nuo atsakomybės, netinkamai sutankinus gruntą, atsiradusių neigiamų pasekmių – defektų (pertvarų pamatų nuosėdžių ir dėl to atsiradusių pertvarų įtrūkių). Teismas, remdamasis ekspertizės nustatytomis aplinkybėmis ir eksperto S.Mitkaus išvadomis, atmetė atsakovo argumentus, kad netinkamas pastato užkonservavimas turėjo įtakos fiksuotų defektų atsiradimams. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Teismas, įvertinęs, kad statybos žurnale darbų atlikimas yra nurodytas vienu laikotarpiu, o faktiškai atsakovo nesuderinti veiksmai su ieškove buvo pastebėti jau iki 2005 m. gegužės 30 d., ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nepašalino šių prieštaravimų, visas aplinkybes aiškino vartotojos, kaip silpnesnės sutarties šalies, naudai, ir tokiu būdu atsakovo atliktų įrašų statybos žurnale apie atliktus darbus nelaikė įrodymu, patvirtinančiu tinkamą nurodytų defektų pašalinimą. Be to, teismo vertinimu, ieškovei, kaip vartotojai, turint teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus, ir jai neišreiškus reikalavimo rangovui pašalinti defektus, atsakovas veikė savo rizika, ir dėl to turi prisiimti neigiamas pasekmes. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė pažeidė sutartį, neleisdama atsakovui ištaisyti defektų, kadangi sutartis nenumatė jokio leidimo ir/ar sutikimo, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Teismui nekilo abejonių dėl Firmos ,,Tyrimai ir projektai” tyrimo metu nustatytų defektų objektyvumo, o atsakovas, nesutikdamas su defektų ištaisymo verte, nepateikė įrodymų, iš esmės paneigiančių nustatytų defektų pašalinimo kaštų vidutinę rinkos vertę – 19718 Lt. Teismo vertinimu, Firmos „Tyrimai ir projektai“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje tų pačių darbų įvertinimas yra identiškas su atsakovo pateiktos turto vertintojos L.Višnevskos defektų taisymo nustatyta verte. Atsakovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių ieškovės ir UAB „Arinstata“ patirtų išlaidų dokumentų suklastojimą, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų apie darbų vertę ar kad atliktų darbų suma yra aiškiai per didelė ar neprotinga. Vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovo defektai buvo pastebėti dar jam atliekant darbus (iki sutarties nutraukimo) bei buvo žodžiu reikalaujama juos pašalinti, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo ieškovei priteisti 2000 Lt baudą. Vadovaudamasis CK 6.662 straipsniu, teismas priteisė 3500 Lt ekspertizės išlaidų, kurias laikė ieškovės nuostoliais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Apeliaciniu skundu atsakovas D.Maratkanovo firma „Maratkana“ prašo sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti sumažintą žalos atlyginimą iki 17971,63 Lt, 750 Lt už ekspertizę, 1666 Lt bylinėjimosi išlaidų, ekspertizės išlaidų 2375 Lt, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su rangos sutarties įvykdymu, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, todėl padarė klaidingas išvadas dėl įmonės kaltės. Pagal 2004-07-29 šalių sudarytą statybos rangos sutartį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagrindiniai statybos darbai buvo įvykdyti 100 procentų baigtumu, išskyrus stogo dengimo darbus. Visi faktiškai atlikti darbai buvo įvertinti 65100 Lt. Dėl atliktų statybos darbų trūkumų ieškovė pretenzijas pradėjo reikšti po statybos darbų užbaigimo, atsisakė pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Teismas priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą, neįrodžius nuostolių atsiradimo pagrindo ir dydžio. Teismas neturėjo remtis vien Firmos „Tyrimai ir projektai“ sudaryta defektų ištaisymo verte lokalinėje sąmatoje. Teismas nepagrįstai nepareikalavo iš ieškovės mokėjimo dokumentų už UAB „Arinstata“ darbų vykdymą, kadangi lokalinėje sąmatoje nustatytų defektų ištaisymo vertė neatitinka faktiniam darbų atlikimo kiekiui, o faktinis darbų atlikimas nėra pagrįstas mokėjimo dokumentais. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.64 straipsnio 4 dalies ir ieškovei iš atsakovo nuostolius priteisė pilnai. Atsakovas įspėjimu informavo ieškovę apie galimų statybos darbų trūkumus dėl netinkamo grunto panaudojimo, todėl įvykdė CK 6.659 straipsnio reikalavimus. Atsakovas atsiradusius darbo defektus pašalino savo sąskaita ir apie darbų atlikimą pateikė 2009-02-10 pažymą. Ieškovė, turėdama 2004-11-21 atliktų statybos darbų aktą, neorganizavo darbų priėmimo, nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, be išlygų priėmė darbus, todėl rizika už darbų priėmimą su defektais perėjo ieškovei (CK 6.694 str. 3 d.). Atsakovas defektų pašalinimo darbus įvykdė savo iniciatyva, kadangi ieškovė nepagrįstai atsisakė suderinti terminus ir leisti atsakovui pašalinti trūkumus pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovė neatliko statinio statybos konservavimo darbų, kas turėjo įtakos atsiradusių darbų trūkumams. S.Mitkaus atliktos ekspertizės išvados įrodo, kad atsakomybė dėl atsiradusių darbų trūkumų turėjo būti mažinama, nes darbo trūkumai atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo tinkamai sutankintas gruntas, netinkamai parinktos technologijos, kadangi visa tai buvo suderinta su ieškove, apie grunto panaudojimą ieškovė raštu įspėta. Atsakovas nesutinka su priteistu 16225,46 Lt žalos dydžiu už naujai vidinių sienų sumūrijimą, todėl ekspertas pakartotinai turi nustatyti defektus pagal aktą. Mano, kad neatlygintinai ištaisyti trūkumus yra rangovo pareiga, tačiau teismas padarė netinkamus vertinimus, nurodydamas, jog ieškovė, kaip vartotoja, turi teisę pasirinkti atitinkamą pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškovė, nepateikdama įrodymų, jog apmokėjo UAB „Arinstata“ už vykdomų defektų ištaisymą, galėjo veikti nesąžiningai, kadangi atsisakė užbaigti rangovo statybos darbus ir susitarė, jog darbus atliks UAB „Arinstata“, taip pat nėra pridėti vykdomų darbų apmokėjimo kvitai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai prieštarauja patys sau. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę pati pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovas, statybos darbus atlikęs nekokybiškai, net nebandė broko ištaisyti, bet ėmėsi savavališkų veiksmų ir be ieškovės žinios bandė vizualiai paslėpti broką. Atsakovas taip pat apeliaciniame skunde iškėlė naują aplinkybę, jog atsakovo prievolė nėra tinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atlikta ekspertizė yra netinkama, kadangi atsakovas irgi suformulavo klausimus ekspertui, įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ekspertizės išvadų, neprašė byloje atlikti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei grunto tankinimas pastato viduje, nei konservavimo darbų neatlikimas neturėjo įtakos atsakovo padarytų statybos darbų trūkumų atsiradimui ir padarytos žalos dydžiui. Statinio konservuoti nebuvo reikalo, nes ir toliau vyko statybos darbai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas, tretysis asmuo D.M. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas – prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D.Maratkanovo firmos „Maratkana“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

Dauguma atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. Tačiau, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių neįrodė.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pretenzijas dėl darbų trūkumo privalėjo reikšti atsakovui, o šis privalėjo šiuos trūkumus pašalinti. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.680 straipsnio nuostatos, kadangi klausimas dėl darbų kokybės, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, iškilo rangovui (atsakovui) nebaigus darbų pagal sutartį. Minėtas straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu ir nukreipia į CK 6.334 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, sutartyje numatyto darbo atlikimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Vadinasi, CK 3.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Ieškovė J. V. pareiškė ieškinį CK 6.680, 3.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, prašydama priteisti išlaidas, patirtas pašalinant daikto trūkumams, ir toks jos ieškinys buvo patenkintas skundžiamu teismo sprendimu.

Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą, neįrodžius nuostolių atsiradimo pagrindo ir dydžio. Tačiau ir šis apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje leistinais ir pakankamais įrodymais ieškinio pagrindas ir dydis buvo įrodytas Firmos ,,Tyrimai ir projektai” 2005-04-29 atliktu tyrimu (b.l. 1-49, t.2), teismo paskirtos ekspertizės, kurią atliko ekspertas Sigitas Mitkus, išvadomis (b.l. 61-65, t.3), šalių paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog atsakovas byloje neneigė ir neneigia, kad jis atliko šalių statybos rangos sutartyje numatyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybą, kad statyba nebuvo atlikta iki galo (sutartyje numatytu terminu iki 2004-10-30 nebuvo atlikti stogo statybos darbai) ir kad ji buvo nekokybiška, nes atsakovas pats bandė taisyti broką. Be to atsakovas neginčijo teismo atliktos ekspertizės išvadų, neprašė atlikti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl neturi pagrindo teigti, kad ekspertizė yra atlikta netinkamai ar jos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Tuo tarpu ekspertizės išvados objektyviai patvirtina, kad dėl atsiradusio broko yra tiesiogiai kaltas (atsakingas) atsakovas. Jos taip pat patvirtina ir statybos darbų trūkumų apimtį, o tuo pačiu ir padarytų nuostolių dydį.

Firmos ,,Tyrimai ir projektai” 2005-04-29 tyrime (b.l. 1-49, t.2) nustatyta, kad statomo gyvenamojo namo pamatų monolitinis betonas nepakankamai sutankintas, jis byra, betone sudėta armatūra yra atvira, veikiama atmosferos drėgmės, pamatai vertikaliai įtrūkę, įtrūkimai išorinėje sienoje. Atliktame tyrime fiksuoti neatitikimai statinio dalių ir projekto, išorinėse sienose nustatyti tarpai tarp blokelių iki 10-15 mm storio bei langų sąramoms panaudoti sutrūkę blokeliai, kas įgalina susidaryti šalčio tilteliams ir kt. Tyrime nustatytiems defektams pašalinti buvo numatyti ir reikalingi atlikti darbai: pamatus padengti smėlio – cemento skiediniu S10 ir pamatų įtrūkimo vietą sutvirtinti susiuvimo metodu, išorinę sieną įtrūkimo vietoje sutvirtinti susiuvimo metodu, paaukštinti durų angas iki projektinės altitudės, išardyti dalį pertvarų, kur nustatyti defektai – 12,5 kv. m., sutvirtinti pertvarų pagrindus, atkasant iki nejudinto grunto ir betonuojant, sutvirtinti pertvaras su išorinėmis sienomis metaliniais strypais, užtaisant plyšius, atlikti pertvarų mūro darbus (12,5 kv. m.), sutvirtinti gelžbetoninę garažo sąramą su išorinėmis sienomis susiuvimo metodu, apšiltinti silikatinių plytų mūro išorines sienas 5 cm storio akmens vata, siekiant kad šiluminė varža sudarytų R-2.0, pastato viduje išlyginti gruntą, įrengti žvyro pasluoksnį, jį sutankinti vibroplokšte, taip paruošiant pagrindą grindų betonavimui. Atsakovas su kai kuriais tyrime nustatytais defektais nesutiko, motyvuodamas tuo, kad dalis defektų atsirado dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų: ieškovės reikalavimu panaudoto grunto savo charakteristikomis nepilnai atitinkančio savo funkcijas, nors atsakovas ir išaiškino tokio grunto panaudojimo neigiamas pasekmes. Tačiau teismo paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas S.Mitkus (b.l. 61-65, t.3), nustatė, kad gruntas, nurodytas geologinio pjūvio aprašyme 0,0-11,0 (Žvalgomojo – eksploatacinio gręžinio Nr.-2107/38852 pasas) yra tinkamas naudoti pastato gruntiniam pagrindui. Taip pat ekspertizė nustatė, kad, nepaisant to, koks gruntas buvo pilamas po pertvarų pamatais, buvo įmanoma tankinant pasiekti tinkamą pamatų pagrindo kokybę ir tokiu atveju buvo būtina parinkti tinkamą tankinimo įrangą ir tinkamą tankinimo technologiją, nors tai būtų buvę brangiau ir ilgiau užtruktų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui tenka atsakomybė už netinkamą grunto sutankinimą ir dėl netinkamo grunto įrengimo atsiradusius defektus. Dėl to atmestini apelianto argumentai, jog dėl ieškovės kaltų veiksmų (reikalavimo naudoti netinkamą gruntą) atsirado dalis konstatuotų statybos defektų.

Atsakovas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad jis statybos broką ištaisė, nes toks teiginys nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Be to taip teigdamas atsakovas prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jis negalėjo atlikti broko ištaisymo darbų, kadangi ieškovė atsisakė suderinti broko ištaisymo darbų grafiką ir neleido atlikti šių darbų. Apeliantas be pagrindo tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė leisti jam ištaisyti padarytą broką, kad ji privalėjo leisti šį broką ištaisyti, nes ieškovė, kaip jau buvo minėta, pagal įstatymą turėjo teisę pasirinkti jos pažeistų teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad dėl to, jog šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Jis (rangovas) prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad nekokybiško daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas).

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė jo atliktus darbus priėmė, todėl jai pereina ir visa rizika dėl esamo statybos broko. Tačiau toks apelianto teiginys neatitinka tikrovės, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė darbų defektus (trūkumus) pastebėjo dar iki sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino pabaigos, t.y. atskirų konstruktyvų statymo metu, o tai reiškia, kad defektai buvo konstatuoti dar nesant galutinio darbo rezultato. Byloje nustatyta, kad 2004-11-21 atsakovas įteikė ieškovei susipažinimui darbų perdavimo- priėmimo aktą, tačiau ieškovė atsisakė jį pasirašyti, nes tuo metu dar nebuvo ištaisyti pastebėti defektai, o pačiame akte atsakovas pažymėjo įsipareigojimą išlyginti gruntą. Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė atsakovo atliktus darbus priėmė ir su jais sutiko. Taip pat pažymėtina, kad, esant teismo nustatytoms aplinkybėms apie atsakovo atliktus defektus statomame name (duomenys neskelbtini) ir tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties pažeidimams, negalima sutikti su apeliantu, kad jis tinkamai atliko statybos darbus ir dėl to yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė priėmė (b.l. 180, t.1) faktiškai atliktus atsakovo darbus (CK 6.662 str.).

Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė neatliko statinio konservavimo, išlyginant gruntą pastato viduje, buvo naudojami netinkami mechanizmai, todėl šie veiksniai taip pat turėjo įtakos statybos darbų trūkumams. Tačiau, kaip tvirtina byloje surinkti duomenys (teismo paskirtos ekspertizės akto išvados), nei grunto tankinimas pastato viduje, nei konservavimo darbų neatlikimas neturėjo jokios įtakos atsakovo padarytų statybos darbų trūkumams ar padarytos žalos dydžiui. Statinio konservuoti žiemos laikotarpiui taip pat nereikėjo, nes tuo metu ir toliau vyko statybos darbai – buvo įrenginėjamas stogas, ką patvirtino ir atsakovas. Todėl, objektyviai vertinant, būtent stogo įrengimas sudarė sąlygas apsaugoti pastatą nuo galimo klimatinių sąlygų poveikio, o ne atvirkščiai – nulėmė statybos darbų trūkumus.

Atsakovas nepagrįstai neigia savo atsakomybę ir dėl išlaidų šalinant defektus, atsiradusius naujai perstatant vidines pertvaras, atlyginimo. Bylos duomenys (ekspertizės aktas) tvirtina, kad Firmos ,,Tyrimai ir projektai” tyrimo metu nustatyta, jog pertvaros įrengtos ant nepakankamai tvirtų pamatų ir akte užfksuoti pertvarų įtrūkiai rodo, kad vyko pertvarų pamatų nuosėdžiai. Tai rodo, kad pertvarų pamatai buvo įrengti ant nepakankamai sutankinto pagrindo, kas yra rangovo darbo brokas (b.l. 78, t.2). Ekspertas nurodė, kad pertvarose atsiradusius plyšius, kurie fiksuoti akto fotonuotraukose (b.l. 78-81, t.2), sąlygojo netinkamai sutankintas gruntas po pertvarų pamatais, nors įtrūkiai pertvarose galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Tačiau ekspertas pažymi, kad supiltas gruntas turi būti sutankintas ne tik po pertvarų pamatais, bet ir po grindimis, todėl grunto tankinimas įrengus pertvaras (atsižvelgiant į tai, kad gruntas buvo nesutankintas ar netinkamai sutankintas prieš įrengiant grindis) buvo būtinas. Atsižvelgiant į tokią eksperto išvadą, jog tiesioginė ir pagrindinė įtrūkių atsiradimo pertvarose priežastis yra nesutankintas (netinkamai sutankintas) supilto grunto po pamatais pagrindas, ir grunto tinkamas sutankinimas buvo būtini atlikti darbai toliau statant namą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės, atlyginant ieškovei išlaidas dėl vidinių pertvarų perstatymo, yra teisinga.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė patirtą žalą dėl defektų ištaisymo įrodė ir kitais rašytiniais įrodymais (b.l. 164-175, 181, t.3): su UAB ,,Arinstata” 2005-06-06 sudaryta rangos sutartimi dėl broko ištaisymo darbų, UAB ,,Arinstata” lokaline sąmata pagal 2005 m. kainas, 2005-09-30 atliktų darbų perdavimo aktu Nr.1, 2005-09-30 pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, PVM sąskaita- faktūra Nr. 0000037, pažyma apie UAB ,,Arinstata” pervestas pinigines sumas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo UAB „Arinstata“ už defektų ištaisymą.

Apelianto skundo argumentas, kad prievolė yra netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, todėl teismas privalėjo sumažinti priteisiamų sumų dydžius, yra nauja, kuri nebuvo iškelta ir nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija minėto atsakovo apeliacinio skundo argumento nenagrinėja ir plačiau dėl jo nepasisako.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistina 15,25 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D.Maratkanovo firmos “Maratkana” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (įmokos kodas 5660) 15 (penkiolika) litų 25 centus pašto išlaidų.